Artėjant balandžio 28-ajai – Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai – Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atnaujina kampaniją VIZIJA 0, primindama esminį tikslą: nė vienas žmogus neturi žūti darbe. Nors naujausi duomenys rodo tam tikrus teigiamus pokyčius, bendras nelaimingų atsitikimų vaizdas išlieka įtemptas – ypač vertinant sunkių traumų mastą ir pasikartojančias rizikas pavojingiausiose veiklose. 2026 m. balandžio 9 d. duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 34 sunkūs ir 5 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, o neįskaičiuojant eismo įvykių – 34 sunkūs ir 3 mirtini atvejai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., kai buvo fiksuoti 34 sunkūs ir 7 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe (be eismo įvykių), matyti aiškus mirtinų atvejų mažėjimas, tačiau sunkių traumų skaičius…
Seimas po svarstymo pritarė laikinam dyzelinio kuro akcizo sumažinimui
2026m. balandžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma laikinai sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Pristatymo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra minėjęs, kad gazoliams akcizas būtų sumažintas ta dalimi pajamų, kurios yra surenkamos papildomai iš padidėjusios pridėtinės vertės mokesčio dalies. „Suprantame, kad toks mažinimas dabartiniame fone nėra galbūt itin reikšmingas, bet tai tokia priemonė, kuri parodo valstybės solidarumą. Valstybė atsisako papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų tam, kad kainų šokas būtų šiek tiek lengvesnis ir turėtų mažesnę neigiamą įtaką mūsų ekonomikai“, – yra sakęs finansų…
EIMIN paskirstys 16,6 mln. eurų elektros tinklo plėtros projektams
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) paskirstys 16,6 mln. eurų šalies savivaldybėms elektros tinklo plėtros infrastruktūrai įrengti iki investicinio sklypo ar jo ribose. Šios investicijos skirtos spręsti vieną aktualiausių pramonės plėtros iššūkių – nepakankamus elektros tinklų pajėgumus. „Elektros infrastruktūra tampa kritiniu veiksniu investuotojams priimant sprendimus. Skirdami investicijas elektros tinklų plėtrai, norime užtikrinti, kad Lietuva išliktų patraukli aukštos pridėtinės vertės investicijoms, o mūsų regionai galėtų sėkmingai konkuruoti tarptautinėje erdvėje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Pasak ministro, šiuo metu elektros infrastruktūros išvystymas ne visada vyksta pakankamai greitai, todėl įmonėms kartais tenka peržiūrėti savo investicijų planus ar jų laiką. Siekiame šią situaciją keisti – stiprinti regionus ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas…
E. Džiugytė. Investicinė sąskaita Lietuvoje: nuo investavimo įrankio iki kaupimo ateičiai
Eglė Džiugytė, „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė Investuojantieji Lietuvos gyventojai pagaliau gali išbandyti, kaip realiai veikia investicinė sąskaita – bent dalį savo pajamų iš investicijų 2025 metais jau galima deklaruoti per ją. Pagaliau, nors ir kiek vėluodami, turime įrankį, kuris keičia požiūrį į investavimą Lietuvoje apskritai ir gali paskatinti daugiau žmonių siekti papildomų pajamų iš investicijų. Juolab, kaip investuotojai, aktyvumu, bet ne rezultatais, atsiliekame nuo pažengusių šalių. Iki investicinės sąskaitos mokesčių sistema investuotojams nebuvo labai draugiška. Kiekvienas sandoris turėjo būti vertinamas atskirai, o tai kėlė rūpesčių ir tapo barjeru tiek pradedantiems, tiek ir aktyviems investuotojams. Investicinė sąskaita, apskaitą supaprastino – mokesčiai taikomi tik išsiimant lėšas, o ne kiekvieno sandorio…
Vakar vykusiame mitinge dalyvavo apie 5 tūkst. „Bitės“ klientų
„Trečiadienio vakarą prie Seimo vykusiame mitinge „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ dalyvavo apie 5 tūkst. „Bitės“ klientų. Pagal mobiliųjų duomenų vartojimą matome, kad šįkart žmonės mažiau dalinosi vaizdais, internetą naudojo tik atsisiuntimui ir naršymui. Aktyviausiai ryšys naudotas 19 val. Investicijos į „Bitės“ ryšio plėtrą ir šįkart davė rezultatų – prie Martyno Mažvydo bibliotekos esantis „Bitės“ ryšio bokštas puikiai susidorojo su išaugusiu klientų srautu, tad mitingo metu nebuvo jokių ryšio sutrikimų“, – komentuoja Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas. Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, Idea Prima
„NTligence“ kovą Vilniuje užėmė 13 proc. būsto pardavimų rinkos, pirmąjį ketvirtį sandorių vertė siekė 29,2 mln. eurų
NT rinkodaros ir pardavimų įmonė „NTligence“ 2025 metų pradžią pasitiko aktyviai – vien kovą Vilniuje bendrovė sudarė 67 būsto sandorius, kurių bendra vertė siekė 12,5 mln. eurų. Tai sudarė apie 13 proc. visų mėnesio pardavimų sostinėje. Per pirmąjį metų ketvirtį įmonė iš viso sudarė 159 sandorius, kurių bendra vertė siekė 29,2 mln. eurų. Pasak bendrovės atstovų, tokie rezultatai rodo ne tik aktyvią metų pradžią, bet ir nuosekliai augantį veiklos mastą bei stiprėjančias pozicijas Vilniaus pirminėje būsto rinkoje. Šiuo metu „NTligence“ dirba su vienu didžiausių projektų krepšelių sostinėje. Rinkoje vystomi ir parduodami tokie projektai kaip „Riverland“, „Porto Franko“, „Nexto“, „Bellini“, „Romeo ir Džiuljeta“, „Kvepia mėtom“, „Spanguolių takai“, „Vytenio 55“, o Palangoje…
„Bigbank“ suteikia 10 mln. eurų finansavimą gyvenamajam projektui Vilniuje vystyti
Vilniuje „Demus“ vystomam naujam gyvenamajam kvartalui „Kadrai“ bankas „Bigbank“ suteikė 10 mln. eurų finansavimą pirmajam projekto etapui. Planuojama, kad Pumpėnų gatvėje iškilsiantis trijų etapų projektas rinkai pasiūlys 411 A++ energinės klasės butų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Projektas vystomas strategiškai patogioje vietoje – sparčiai augančioje miesto dalyje ties Pašilaičių ir Justiniškių sankirta, intensyvaus užstatymo gyvenamojoje zonoje. Iki Vilniaus miesto centro – apie 7 km, kuriuos automobiliu galima įveikti per maždaug 16 minučių. Kvartalo aplinkoje gausu kasdieniam gyvenimui svarbių objektų ir puikiai išvystyta infrastruktūra: iki 1 km atstumu veikia net 5 prekybos centrai, taip pat 8 ugdymo įstaigos (mokyklos ir darželiai). Papildomą vertę projektui kurs planuojama Šiaurinės gatvės plėtra, kuri ateityje dar labiau…
Pavasarinis atsinaujinimas – pigiau: į „Iki“ grįžusioje „Grožio fiestoje“ – iki 50 proc. nuolaidos grožio prekėms
Po šaltojo sezono dažnas pastebi – oda išsausėjusi, plaukai praradę žvilgesį, o įprastos priemonės nebeveikia taip, kaip anksčiau. Pavasaris – metas atidžiau pasirūpinti savimi ir artimaisiais, o tam visai nereikia išlaidauti. „Iki“ parduotuvėse jau įsibėgėjo gyventojų pamėgta „Grožio fiesta“, kurioje nuolaidos grožio, higienos priemonėms siekia net iki 50 proc. Dideles nuolaidas „Iki“ paskelbė šampūnams, kremams, dušo želėms, veido ir plaukų kaukėms, skutimosi bei burnos priežiūros priemonėms, moterų higienos prekėms ir daugybei kitų produktų. Tad ar reikia tik naujos dantų pastos ir dezodoranto, ar norisi atsinaujinti visą kūno, veido, plaukų priežiūros priemonių lentyną, o gal paprasčiausiai veidą palepinti populiariosiomis korėjietiškomis kaukėmis – visa tai „Iki“ dabar galima įsigyti žymiai pigiau. Tereikia…
„Lidl“ ir pirkėjų susitelkimas muša rekordus: auganti parama vaikams virsta saugia užuovėja
Kiekviena į taromatą grąžinta pakuotė gali virsti ne tik švaresne aplinka, bet ir realia pagalba vaikams. Jau aštuonerius metus „Lidl“ klientai turi galimybę pasidalyti savo gerumu ir už depozitą atgautus pinigus paaukoti vaikų dienos centrams, o žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ šią sumą padvigubina. Džiugu tai, kad išskirtiniu aktyvumu išsiskyrė pirmasis šių metų ketvirtis – sausio–kovo mėnesiais „Lidl“ kartu su pirkėjais vaikų dienos centrams skyrė daugiau nei 22 tūkst. eurų. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius pirkėjai kartu su „Lidl“ paaukojo daugiau nei 22 159 eurų, o lyginant su 2025 metų pirmuoju ketvirčiu, parama išaugo beveik 14 proc. Surinktos lėšos padeda užtikrinti kasdienę vaikų dienos centrų veiklą – nuo saugios…
Prognozių rinkos kryžkelėje: reguliuoti, apriboti ar prarasti rinką?
Prognozių rinkos (angl. prediction markets) yra internetinės platformos, kuriose žmonės prekiauja kontraktais, pagrįstais būsimų įvykių tikimybe. Šios rinkos sparčiai auga ir tampa vis aktualesnės reguliuotojams. Anksčiau jos buvo eksperimentinės, o šiandien pritraukia tiek dideles institucijas, tiek pavienius vartotojus. Tokios platformos, kaip „Polymarket“ ir „Kalshi“, jau apdorojo naudotojų sandorių už dešimtis milijardų dolerių, kas rodo didelę tokio tipo prognozių paklausą. Vis dėlto prognozių rinkos nėra lengva priskirti esamoms teisinėms kategorijoms. Jos atsiduria tarp finansinio reguliavimo, Azartinių lošimų įstatymo ir skaitmeninio turto taisyklių. Tai kelia esminį klausimą, kaip jos turėtų būti klasifikuojamos? O atsakymas lemia, kurie teisės aktai joms taikytini – finansų, azartinių lošimų ar reikalingos visiškai naujos taisyklės. Kartu tai paaiškina,…
