Vos per kelerius metus hibridinis darbas Lietuvoje tapo įprastu. Vis tik kartu su pasikeitusiu darbo pobūdžiu, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams kilo ir naujų iššūkių. Vienas jų – nuotoliniai susitikimai, kuriuose dalis dalyvių lieka „nematomi“. Su išjungtomis kameromis, nebylūs, kartais – tik formaliai prisijungę. Siekdama pagerinti susitikimų kokybę, sustiprinti bendradarbiavimą ir darbuotojų įsitraukimą, nuo vasario visuose nuotoliniuose susitikimuose „Bitė“ darbuotojų prašys įsijungti vaizdo kameras, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Kai matome vieni kitų veidus, lengviau užduoti klausimus, pastebėti žmonių reakcijas, išsklaidyti neaiškumus. Tai padeda išlaikyti ir stiprinti žmogišką ryšį net ir dirbant per atstumą – darbostogų ar nuotolinio darbo metu“, – visą įmonę apimantį sprendimą aiškina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė. Vadovė…

Vien Vilniuje šiandien veikia per pusantro tūkstančio trumpalaikės nuomos vietų, o asmenų, teikiančių tokias apgyvendinimo paslaugas, kasmet daugėja. Tačiau praktika rodo, kad dalis būsto savininkų, nuomodami patalpas trumpam laikui, susiduria su baudomis. Ką svarbu žinoti gyventojams ir kur nubrėžta riba tarp teisėtos trumpalaikės nuomos ir patalpų naudojimo ne pagal paskirtį? „Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pastatų ir patalpų paskirtis apibrėžia, kokiai funkcijai konkretus statinys ar jo dalis yra pritaikyti ir kaip jie gali būti naudojami. Tai reiškia, kad patalpos turi būti eksploatuojamos pagal statybos dokumentuose nustatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, o ne pagal savininko norimą vykdyti veiklą“, – teigia teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Gabrielė Raižytė-Džulė. Šią bendrą taisyklę…

Vasario 26–27 dienomis Vilniuje vyks medinei architektūrai ir statybai skirtas forumas „Forum Wood Building Baltic“, kurio pagrindinis tikslas – sutelkti architektūros, inžinerijos specialistus, mokslininkus, verslo, gamybos, vystymo įmonių ir savivaldybių atstovus bendrai diskusijai. Forumas yra tarptautinio FORUM HOLZBAU tinklo narys, skirtas Baltijos šalių regionui. Šį tinklą, kaip platformą, žinių ir technologijų perdavimui įkūrė pirmaujantys Europos universitetai. Organizacija užsibrėžtų tikslų siekia rengdama konferencijas ir parodas visoje Europoje, remdama ir koordinuodama mokslinius tyrimus bei švietimą šiuolaikinės tvarios medinės architektūros ir statybos srityse. Tradicinė statybinė medžiaga šiandienos tvarumo siekų kontekste įgijo naują reikšmę – atsinaujinantis gamtos išteklius padeda spręsti klimato kaitos ir išteklių ribotumo iššūkius. Pastarųjų dešimtmečių technologinės inovacijos smarkiai išplėtė architektų galimybes…

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms nuolat pamažu kylant, visuomenėje vis pasigirsta nuomonių, neva galimybės įsigyti nuosavą būstą kiekvienais metais vis prastėja. Tačiau, kaip rodo Lietuvos banko (LB) duomenys, situacija yra priešinga. O pagrindinė priežastis – NT brangimo kreivę gerokai lenkiantis pajamų augimas. „Vertinant būsto įperkamumą, vienas pagrindinių rodiklių paprastai būna kvadratinio metro kaina. Vis tik ji nėra svarbiausia, kadangi pirmiausiai būtina atsižvelgti į gyventojų pajamas. Kitaip tariant – kiek laiko žmogui reikia dirbti, kad „už savus“ galėtų įsigyti būstą. Šis rodiklis Lietuvoje nuolat gerėja ir NT įsigijimui tenka skirti vis mažiau metinių pajamų“, – pabrėžia bendrovės “Realco” pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas. Grėsminga riba – seniai nutolusi Europos Komisija yra nustačiusi riziką…

Lietuvos verslas į 2026 m. žengia itin atsargiai – aktyvią plėtrą planuoja tik nedidelė dalis smulkių ir vidutinių (SVV) šalies įmonių, rodo naujausi „Norstat“ tyrimo duomenys. Kas lemia tokį atsargumą, komentuoja „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas. 2026 m. savo veiklą plėsti planuoja tik 26 proc. Lietuvos įmonių. Palyginimui, Latvijoje apie plėtrą galvoja 33 proc. verslų, o Estijoje – 28 proc. Tuo metu neplanuojančių plėtros Lietuvoje yra 51 proc., Latvijoje – 48 proc., o Estijoje – net 56 proc. Dar 22 proc. Lietuvos įmonių dėl plėtros nėra tikros. Anot D. Tamašausko, Lietuvos verslas išsiskiria atsargesniu požiūriu į plėtrą bei didesniu neapibrėžtumo jausmu. Sprendimus dalyje įmonių stabdo ne vien išoriniai ekonominiai…

Greita reakcija į geopolitinę situaciją, išlaikant veiklų tęstinumą ir augimą, rodo atėjusią Kauno startuolių ekosistemos brandą. Taip teigia į praėjusius metus pažvelgę inovacijų ekspertai. 2026-aisiais jie prognozuoja rezultatyvų tęstinumą, dar aktyvesnį žengimą į perspektyvius sektorius – medtech, agro, edukacijos, bei daugiau ir didesnės apimties investicinių raundų – brandūs startuoliai atneša dar didesnę naudą regionui ir šaliai. „Peržvelgus „startuoliškus“ 2025 metus Kaune, labiausiai įsiminė tvyrojusi būsena – susitelkimas. Jį bendruomenė parodė geopolitinės grėsmės akivaizdoje, ieškodama inovatyvių sprendimų krašto apsaugai, kartu su Lietuvos kariuomene, Šaulių sąjunga, kitais vietos ir užsienio parteriais. O taip pat – susitelkimas kurti bendruomenę, jungiančią verslo ir mokslo sritis, linkusią bendrauti ir bendradarbiauti, o ne užsidaryti ir paslapčia…

„Verslas – ne rungtynės, kur aišku: laimėjai arba pralaimėjai. Tu arba veiki gerai, keitiesi, adaptuojiesi prie rinkos, arba… ne. Nėra nugalėtojų ar pralaimėtojų – yra tie, kurie sugeba judėti pirmyn“, – įsitikinusi naujų ir naudotų automobilių prekyba bei jų servisu užsiimančios įmonės „Autojuta“ generalinė direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Rasa Sinkevičienė. Pokalbyje su 30 metų veikiančios įmonės vadove – apie suvokimą praplečiančias studijas, darbą, už kurį niekas nemoka, verslo ir psichologijos derinimą, sėkmės formulę ir pasididžiavimą lietuviškais verslais. Studijos – ne instrukcija gyvenimui, o mąstymo treniruotė Į VDU Rasa stojo neturėdama aiškių lūkesčių. „Mokykloje man viskas sekėsi, tad pasirinkimų buvo ne vienas. Tuo metu populiariausia buvo medicina, teisė ir…

Valstybinė darbo inspekcija, siekdama atkreipti dėmesį į nelaimingų atsitikimų darbe problematiką, paskatinti darbdavius ir darbuotojus labiau susitelkti įgyvendinant saugaus darbo kultūros principus bei didinti visuomenės dėmesį darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijai, apžvelgia 2025 m. įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe statistiką. 2025 m., neįskaičiuojant eismo įvykių, darbo metu įvyko 18 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, o sunkius sužalojimus patyrė 122 darbuotojai. Eismo įvykių darbe metu 2025 m. žuvo 3 darbuotojai, o 11 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti. Atitinkamai per 2024 m. buvo gauta 19 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 125 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta sveikatai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2025 m., palyginti su 2024…