• Verslas

    „Paupio turgus“ pernai išlaikė stabilų lankytojų srautą ir sugeneravo 7,5 mln. Eur apyvartą

    „Darnu Group“ įmonių grupės valdomos gastronominės erdvės „Paupio turgus“ nuomininkų apyvarta 2025-aisiais metais augo 200 tūkst. eurų ir pasiekė 7,5 mln., o lankytojų skaičius išliko stabilus – po šios gastronominės erdvės stogu įsikūrę 17 restoranų ir 3 barai sulaukė 1,4 mln. lankytojų. „2025-aisiais mūsų tikslas buvo išlaikyti veiklos stabilumą ir nuosekliai plėsti pasiūlą, prisitaikant prie to, kaip keičiasi rinka ir lankytojų įpročiai“, – komentuoja „Darnu Group“ restoranų veiklos ir plėtros vadovė Anželika Šiško. Universalumas ir greitis, prisitaikant prie pokyčių Praėjusiais metais „Paupio turgaus“ restoranų gretas papildė 3 nauji vardai: turgaus valdytojai „DG Horeca“ priklausantis Meksikos ir Lotynų Amerikos virtuvės restoranas „Padrė duos pipirų“, fish&chips koncepcijos „Ryk Lys“ bei „Manhattan Ledainė“. Anot…

  • Verslas

    „YIT Lietuva“ atnaujins A1 magistralės ruožus ties Klaipėda

    Valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda bus atnaujintos dvi intensyvaus eismo atkarpos ties Klaipėda. Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ užsakymu remonto darbus atliks tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ ruožuose nuo 300,005 iki 300,866 km dešinėje kelio pusėje bei nuo 305,636 iki 306,13 km abiejose kelio pusėse. Projektavimo ir kelio remonto darbus planuojama užbaigti per 10 mėnesių. Fiziniai darbai kelio ruože prasidės pavasarį, pasibaigus žiemos technologinei pertraukai – ne anksčiau kaip kovo 15 d. Bendra darbų vertė su PVM siekia 1,45 mln. Eurų. „Ši magistralė yra  vienas intensyviausių šalies kelių, kuriuo per parą vidutiniškai važiuoja daugiau nei 34 tūkst. automobilių, tad atnaujinimo darbus būtina organizuoti…

  • Verslas

    Sugiharos namų muziejus Kaune lankytojams atvers naujas erdves

    Sugiharos namų muziejus Kaune, įsikūręs autentiškame tarpukario pastate Vaižganto gatvėje, kuriame 1939–1940 metais veikė Japonijos konsulatas.  Muziejus ne tik atkuria to laikotarpio dvasią, bet ir veikia kaip tarptautinis kultūrinės diplomatijos centras. Vietoje, kur Japonijos diplomatas Čiunė Sugihara išdavė „gyvybės vizas“ tūkstančiams žydų pabėgėlių, įgyvendinamas antrasis moderniavimo etapas – bus atnaujintos iki šiol nenaudotos pastato erdvės, jose atsiras ekspozicijos tęsinys, biblioteka bei darbo ir tyrimų vietos. Daugiau galimybių lankytojams ir edukacijai Projektą įgyvendina VšĮ Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“, pasitelkdamas ILTE finansavimą – paskolą „Paveldas“, skirtą kultūros paveldo objektų atnaujinimui, pritaikymui šiuolaikinės visuomenės poreikiams ir darnaus turizmo vystymui. Fondo direktorė ir valdybos narė Jurgita Garbaravičienė sako, kad šis muziejaus atsinaujinimas tęsia…

  • Įvairenybės

    Kruasanų dienos proga – socialinius tinklus užkariavę receptai: išskirtiniai, nebrangūs ir tinkantys kiekvieno skoniui

    Kruasanas – vienas tų gardėsių, kuris paprastą rytą gali paversti maža švente. Sviestinis, lengvas ir tiesiog genialus paprastumu – ne veltui jis atpažįstamas ir mėgstamas kone visuose pasaulio kampeliuose. Sausio 30-ąją minima Kruasanų diena tik primena, kad šis kepinys seniai peržengė klasikinės desertinės bandelės ribas. Šią progą švęsti kviečiantis žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ siūlo išbandyti keletą internete išpopuliarėjusių kruasanų derinių, kurie puikiai tiks tiek sočiam užkandžiui, tiek gardiems savaitgalio pusryčiams.  Kruasanai daugeliui asocijuojasi su Prancūzija, tačiau iš tiesų mažai kas žino, jog šis kepinys kilęs iš Austrijos. Pusmėnulio formos pyragėlius, anksčiau vadintus „kipferls“, labai mėgo Austrijos imperatoriaus dukra Marija Antuanetė, todėl ištekėjusi už Prancūzijos karaliaus paprašė į rūmų meniu…

  • Verslas

    Lietuvių aukojimo tendencijos: solidarumas krizinėse situacijose ir stiprėjančios tvarios praktikos

    Pagalba konkretiems žmonėms nelaimės akivaizdoje išlieka pagrindiniu lietuvių aukojimo varikliu – rodo 2025 metų aukojimo portalo Aukok.lt duomenys. Kartu pastebimos ir kitos aukojimo tendencijos: auga verslo įsitraukimas bei formuojasi reguliaraus, tvaresnio aukojimo kultūra. Šventinis dosnumo pikas  Portalo duomenimis, aukojimas Lietuvoje vis dar glaudžiai susijęs su šventėmis. Žmonės gerokai dažniau linkę aukoti prieš Kalėdas ir Velykas. 2025-aisiais dosniausiu mėnesiu tapo gruodis – per jį paaukota 144,5 tūkst. eurų. Palyginimui, lapkritį surinkta 51 tūkst. eurų, o rugsėjį ir spalį – po 17 tūkst. eurų. Vien per gruodį atlikta 4,5 tūkst. aukojimų, iš jų 2,8 tūkst. – unikalūs.  Bendra aukojimų suma praėjusiais metais siekė 580 tūkst. eurų, žmonės aukojo 18,3 tūkst. kartų. Vidutinė…

  • Verslas

    Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?

    Artėjant stipriems šalčiams ir keičiantis ugdymo organizavimui mokyklose, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokias galimybes ir teises turi darbuotojai, auginantys vaikus. Darbuotojams, turintiems vaikų, teisės aktai numato papildomas garantijas, o darbdaviai turi užtikrinti galimybę lanksčiai organizuoti darbą susiklosčius šeiminėms aplinkybėms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant –20 °C ar žemesnei temperatūrai į mokyklą gali neiti 1–4 klasių mokiniai, o esant –25 °C ar žemesnei temperatūrai – visų kitų klasių mokiniai. Tokiais atvejais rekomenduojama organizuoti nuotolinį ugdymą (daugiau informacijos – Ministerijos interneto svetainėje). Darbuotojų, auginančių vaikus, teisės VDI atkreipia dėmesį, kad darbdaviai, organizuodami darbą, privalo atsižvelgti į darbuotojų asmenines aplinkybes ir sudaryti galimybes derinti darbą su vaikų priežiūra. Jei dėl…

  • Verslas

    Trūksta ramybės ir finansinio stabilumo? Pasakė, kas galėtų padėti

    Trečiasis sausio pirmadienis dažnai vadinamas Mėlynuoju pirmadieniu (angl. Blue Monday) – diena, kuri laikoma liūdniausia metuose. Tačiau iš tiesų daugelis žmonių pripažįsta, kad emociškai sudėtingas būna ne vienas pirmadienis, o visas tamsusis laikotarpis – metas, kai po švenčių dažnai jaučiame nuovargį, motyvacijos stygių ir finansinį spaudimą.Apie tai, kaip pasirūpinti savo emocine ir finansine gerove, pasakoja „Luminor” banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Sausio mėnesį daugelis žmonių iš tiesų gali jausti „sausio liūdesį”. Tam įtakos turi trumpesnės dienos, mažesnis fizinis aktyvumas, grįžimas į pošventinę kasdienybę, o neretam – ir diržų susiveržimas po išlaidų kupino gruodžio. Tokiu metu emocinė savijauta neretai paveikia daugelį kasdienių žingsnių, taip pat ir finansinių, sako A. Mincienė. Emocijos…

  • Įvairenybės

    Benas Adomavičius. Strategija yra, o proveržio – ne. Kur suklysta vadovai?

    Daugelis Lietuvos įmonių šiandien turi strategijas, tačiau nedaugelis vadovų tiki, kad jos padės pasiekti daugiau. Strategija formaliai egzistuoja, bet kasdienius sprendimus vis dažniau nulemia spaudimas „čia ir dabar“. Todėl prioritetai nuolat keičiasi, svarbiausi darbai lieka nepadaryti, o vadovų komandos vis dažniau jaučia, kad daro per daug ir kartu ne tai, kas svarbiausia. Dirbant su skirtingomis organizacijomis, nuo mažų įmonių iki didelių institucijų, nuo privataus iki viešojo sektoriaus, ryškėja vienas pasikartojantis motyvas: strategija vis rečiau tampa sprendimų atskaitos tašku. Ir tai nebėra smulkmena – tai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl organizacijos augimas užstringa. Tokį „strategijos ir realybės“ atotrūkį ilgą laiką buvo galima užmaskuoti. Kai aplinka stabilesnė, net ir miglota kryptis dažnai…

  • Verslas

    Specialistas L. Kulikauskas-Maršantas apie perteklinį darbo paskirstymą: tai kelias į nuovargį, o ne rezultatą

    Aiškus prioritetų nusistatymas, darbo aplinkoje yra esminė taisyklė, siekiant rezultatų. Tačiau šiandien darbuotojai vis dažniau susiduria su situacija, kuomet visoms užduotims yra priskiriamas vienodas svarbos bei skubumo lygis. Specialistas Lukas Kulikauskas-Maršantas atkreipia dėmesį, kad ilgainiui ši tendencija slopina komandos gebėjimą kurti pridėtinę vertę: „Tokioje situacijoje kenčia darbuotojo autonomija, jis nustoja kurti vertę ir tampa tiesiog gaisrų gesintoju“.  „Mostai“ organizacijos vadovas ir komandų ugdymo ekspertas Lukas Kulikauskas-Maršantas teigia, jog darbuotojai vis dažniau atsiduria aplinkoje, kurioje kiekviena užduotis įvardijama kaip prioritetas. Jo teigimu, toks komandinio darbo paradoksas, kuomet per didelis prioritetų kiekis iškraipo darbų vertinimą, formuoja klaidingas interpretacijas apie komandos kompetenciją ir mažina efektyvumą – tolina darbuotojų motyvaciją ir kelia konkurenciją darbe.…

  • Verslas

    ES stiprina pasirengimą krizėms: įsigaliojo priverstinio licencijavimo reglamentas  

    2026 m. sausio 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/2645 dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais, kuriuo nustatomas vieningas Europos Sąjungos (ES) priverstinio licencijavimo mechanizmas.  Reglamentas apima šiuos intelektinės nuosavybės (IN) teisių objektus: patentus, paskelbtas patentų paraiškas, naudinguosius modelius ir jų paraiškas, papildomos apsaugos liudijimus, todėl krizės atveju galėtų būti pasitelkiamos ne tik jau taikomos, bet ir naujausios, dar komercializavimo stadijos technologijos. Naujasis reguliavimas ypač aktualus išradėjams, verslo subjektams, gamintojams, kurių gaminiai, kilus tam tikrai krizei, galėtų tapti priverstinio licencijavimo objektais.    Valstybinio patentų biuro (VPB) Išradimų skyriaus vedėja Ieva Katinė paaiškina, jog šio reglamento tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos priverstinių licencijų išdavimo galimybę krizės ar ekstremaliosios situacijos metu, jei iškiltų būtinybė pasinaudoti IN teisėmis apsaugotais objektais. Pagal šį reglamentą ES priverstinė licencija būtų išduodama viešojo intereso tikslais ir kaip kraštutinė…

Privatumo politika