Šiais metais šalies gyventojų laukia nauji mokestiniai pokyčiai, o vienas aktualiausių nekilnojamojo turto (NT) rinkai – pasikeitusi būsto pardavimo apmokestinimo tvarka. Nuo šiol parduodant būstą, kuris nuosavybėje išlaikytas ilgiau nei 5 metus, gautas pelnas nebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Kaip tai pakeis antrinę būsto rinką, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Ligi šiol NT pajamos būdavo neapmokestinamos tik turtą nuosavybėje išlaikiusiems ne mažiau kaip 10 metų. Nuo 2026 m. įsigaliojęs pokytis – trumpesnis laikotarpis – gali tapti papildomu impulsu parduoti būstą tiems, kurie svarsto jį keisti dėl gyvenimo aplinkybių: pagausėjusios šeimos, noro keltis į kitą miestą ar siekio turėti didesnius namus. „Gyventojams, kurie būstą įsigijo prieš penkerius ar daugiau metų,…
Naujovė „Iki“ parduotuvėse – specialūs vežimėliai žmonėms su negalia
Prekybos tinklas „Iki“ pristato naujieną – specialius vežimėlius, pritaikytus žmonėms su judėjimo negalia. Pasak Nijolės Kvietkauskaitės, „IKI Lietuva“ generalinės direktorės, tinklas ėmė diegti tokį sprendimą rūpindamasis, kad įvairių poreikių turintys žmonės apsipirkti galėtų dar patogiau ir savarankiškiau. „Siekiame būti arčiau klientų, todėl į mažmeninę prekybą integruojame įvairias naujoves tam, kad kiekvienas pirkėjas parduotuvėje jaustųsi laukiamas ir galėtų apsipirkti kuo paprasčiau. Parinkome specialius vežimėlius, kuriais žmonėms su negalia būtų lengva naudotis, jie pagerintų jų kasdienės veiklos kokybę, o ir taip su nemažai iššūkių gyvenime susiduriantys žmonės jaustųsi oriau“, – sako N. Kvietkauskaitė. Reikšminga pagalba judantiems su vežimėliu Specialūs vežimėliai pirkėjų lauks trijų širdelių formato – didžiausiose – „Iki“ parduotuvėse įvairiuose Lietuvos…
Privalomoji pradinė karo tarnyba – ne kliūtis studijoms
Nuo sausio 1 d. Lietuvoje pasikeitė privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka – ją atidėti galės tik tie jaunuoliai, kurie į aukštąją mokyklą įstojo dar iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą. KTU atsižvelgia į šiuos pokyčius ir užtikrina, kad studentai atlikti šią tarnybą galės nekenkiant studijų kokybei, o įstojus išankstinio priėmimo metu – neprarandant siūlomų naudų. Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorės doc. dr. Kristinos Ukvalbergienės teigimu, universitetas supranta besikeičiančią geopolitinę padėtį, todėl šiandien valstybės saugumas – aukščiausias prioritetas. „Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymą, studentai, tiek savanoriškai pasirinkę, tiek privalomai pakviesti atlikti pradinę karo tarnybą, turi teisę išeiti akademinių atostogų neprarasdami studento statuso ir teisės po jų tęsti studijas. Norint išeiti…
Ar mes išnyksime? Ekonominis žvilgsnis per sidabrinius akinius
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė Neretai žiniasklaidoje skaitome ir girdime apie neigiamus lietuvių tautos demografinius pokyčius. Susimąsčius, natūraliai kyla mūsų tautos išlikimo perspektyvų klausimas. Kokios ateities tendencijos, o galbūt bus lūžis, kuris galėtų pakoreguoti ilgalaikes prognozes? Gal visgi realius žingsnius reikia žengti šiandien ir rūpintis ne tik ateities kartų gerove, bet ir dabarties kartų oria ateitimi? Šiame kontekste neabejotinai yra aktuali sidabrinė ekonomika, kuri yra visų ekonominių veiklų visuma, tenkinanti 50 metų ir vyresnių žmonių poreikius. Ekonomiškai žvilgtelkime į Lietuvos demografinę padėtį, sidabrines tendencijas ir ateities perspektyvas, remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis bei aktualia Eurostato statistika. Per dešimtmetį Lietuvoje…
Tokio brangaus sausio dar neturėjome: elektros kaina išaugo 81 proc.
Vasario pradžioje dalį gyventojų pasieks ženkliai išaugusios sąskaitos už sausio elektros energiją. Biržoje kaina, lyginant su gruodžiu, išaugo apie 81 proc. ir tai buvo rekordinė kaina sausio mėnesiui. Pagrindinės tokių kainos šuolių priežastys: įsitvirtinęs stingdantis šaltis, išaugęs elektros vartojimas. Ekspertai sako, kad sausį kainų piko dar nepasiekėme – vasarį elektra dar šiek tiek brangs. Metų pradžia Lietuvą pasitiko ekstremaliomis oro sąlygomis. Seniai neregėtas šaltis ženkliai augino elektros energijos suvartojimą, mat vis daugiau jos naudojome patalpų šildymui. Bendrai, sausio mėnesį lyginant su gruodžiu, elektros energijos suvartota ketvirtadaliu daugiau. Tam tikromis akimirkomis, kaip skelbia „Litgrid“, fiksuoti net vartojimo rekordai. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis sako, kad panašiomis sąlygomis gyvensime…
Lietuvių finansinė situacija per kelerius metus iš esmės nepasikeitė: 2026-ieji pareikalaus finansinio raštingumo žinių
Kelerius pastaruosius metus atliekami lietuvių finansinio raštingumo tyrimai rodo gana stabilų, tačiau nerimą keliantį vaizdą: atsakymai į pagrindinius klausimus iš esmės kartojasi kasmet, o tai leidžia daryti išvadą, kad nors bendras finansinis saugumas neblogėja, tačiau ir akivaizdžiai negerėja. Finansų ekspertai pastebi, kad 2026-ieji gyventojams atneša naujų finansinių iššūkių. Vertinant gyventojų finansinę padėtį, jų santykį su pajamomis ir išlaidomis, skolinimosi įpročius, pasitikėjimą finansinėmis žiniomis bei santaupų dydį, reikšmingų pokyčių fiksuojama labai nedaug, rodo nuo 2022-ųjų atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atliekama gyventojų apklausa. „Apibendrinant ketverių pastarųjų metų rezultatus galima teigti, kad Lietuvos gyventojų finansinė „temperatūra“ nėra dramatiška, tačiau savotiškos stagnacijos ir finansinio neužtikrintumo jausmas išlieka. Atrodo, kad gyventojai gyvena nuolatinio finansinio…
Lietuvos saulės energetikos asociacija praplečia savo pavadinimą
Daugiau kaip 15 metų veiklos skaičiuojanti Lietuvos saulės energetikos asociacija praplėtė savo pavadinimą ir nuo 2026 m. sausio 26 d. tapo Lietuvos saulės energetikos ir kaupiklių asociacija. Kaip teigia asociacijos prezidentas Andrius Karazinas, toks pokytis yra natūralus rinkos tendencijų atspindys. Viena vertus, saulės energetikos plėtros tempai skirstomajame elektros tinkle 2025-aisias sumažėjo dvigubai (lyginant su 2024 m.) ir greičiausiai 2026 metais lėtės toliau, kita vertus, po truputį įsibėgėja elektros energijos kaupiklių plėtra ne tik skirstomajame, bet ir elektros perdavimo tinkle. Augant nacionaliniams atsinaujinančių energetikos išteklių pajėgumams kyla vis didesni iššūkiai suvaldyti ir subalansuoti visą elektros tinklą, todėl saulės parkai jau neįsivaizduojami be kaupiklių. Be to, mažėjant sisteminių elektros tinklo pralaidumų ir…
Spaudos konferencija apie gynybos obligacijų naujoves
Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: antradienis, 2026 vasario 3 Renginio pradžia: 11:00 Renginio vieta: Finansų ministerija (Lukiškių g. 2, Vilnius) Antradienį, vasario 3 d., 11 val. vyks spaudos konferencija, skirta pristatyti gynybos obligacijų naujoves. Spaudos konferencija vyks Finansų ministerijoje (Lukiškių g. 2, Vilnius), 3 aukšte. Spaudos konferencijoje dalyvaus finansų viceministras Darius Sadeckas. Pranešimą paskelbė: Daiva Šalc, LR Finansų ministerija
Rytas po šalčiausios nakties per 30 metų: šimtai techninės pagalbos kreipinių dėl neužsivedusių automobilių
Praėjusią naktį Lietuvoje fiksuota žemiausia oro temperatūra per kone 30 metų. Speigas tapo rimtu išbandymu ne tik gyventojams, bet ir jų automobiliams. Draudikus, siūlančius techninės pagalbos paslaugas, šįryt užgriuvo skambučių srautas − vien didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ nuo 6 val. ryto iki pusiaudienio sulaukė daugiau nei 300 klientų kreipinių. Dažniausia pagalbos prašymo priežastis – po itin šaltos nakties neužsivedantis automobilis. „Šis rytas parodė, kaip staigus temperatūros kritimas gali sugriauti vairuotojų kasdienius planus. Dažniausia šįryt neužsivedusio automobilio priežastis – išsikrovęs akumuliatorius. Automobilio akumuliatorių būtina keisti periodiškai, tačiau pastaraisiais metais, kai Lietuvoje nebuvo didesnių šalčių, dalis vairuotojų šį poreikį atidėliojo. Smarkus atšalimas parodė, kad senesni ar nusidėvėję akumuliatoriai tampa viena…
Kas atgaivina Lietuvos regionus? Atsakymas paprastas, bet ne visi jį įgyvendina
Kodėl vieni miesteliai tuštėja, o kiti – atgyja? Atsakymas slypi paprastuose dalykuose: ar čia yra darbo, ar čia verda gyvenimas ir ar čia įmanoma patogiai įsikurti. Ten, kur šios trys dalys susijungia, regionai pradeda klestėti. „Pastaraisiais metais turime puikių pavyzdžių regionuose, kuomet statoma naujų daugiabučių, tad mažų miestelių ateitis priklauso ne nuo kalbų, o darbų – reikia aktyvinti savivaldybes“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. 2025 metai Lietuvos nekilnojamajam turtui buvo sėkmingi, VĮ Registrų centro duomenimis, pernai iš viso šalyje per metus buvo įsigyta šiek tiek daugiau kaip 50 tūkst. būstų (butų ir namų). Tai yra 21 proc. daugiau nei jų buvo įsigyta 2024-aisiais –…
