Hibridinis darbo modelis smarkiai pakeitė tai, kaip dirbame moderniuose biuruose. Dėl juose kintančių darbuotojų srautų dingsta poreikis turėti nuolatines sėdimas darbo vietas, o jas ima keisti bendro dalijimosi darbo erdvės. Vis tik tokia dinamiška biuro aplinka darbuotojams sukelia ir praktinę problemą: kur laikyti asmeninius daiktus, kai tavo stalas kasdien vis kitas? Kaip sako Justina Jankienė, įmonės „Nord Security“, įsikūrusios „Cyber City“ verslo miestelyje, atstovė, šiandien biuras nebėra tiesiog darbo vieta. Tai – dinamiška erdvė, kurioje darbuotojai daug juda, dirba iš skirtingų zonų ir nuolat keičia lokacijas: „Bendravimas nuotoliu tapo naująja norma, todėl vienas svarbiausių iššūkių šiuolaikiniame biure – užtikrinti lankstumą ir prisitaikymą prie skirtingų darbuotojų bei partnerių poreikių. Stebime aiškią…
Žygimantas Mauricas. Apokaliptinės demografinės prognozės nepasitvirtino: Lietuvoje – gyventojų skaičiaus augimas
Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas „Nykstanti Lietuva“, „Emigrantų Lietuva“ – tokios antraštės ne vienus metus dominavo šalies portaluose, politikų kalbose, net akademiniuose tyrimuose. Tačiau šiandien galima drąsiai pasakyti: tokios prognozės ne tik nepasitvirtino – jos smarkiai prasilenkė su realybe. 2017 m. Vilniaus universiteto tyrime buvo prognozuojama, kad 2022 m. Lietuvoje gyvens vos 2,69 mln. žmonių ir kad tai – optimistinis scenarijus. Jungtinės Tautos (JT) 2019 m. buvo dar pesimistiškesnės – jų prognozėje 2025 m. mūsų šalies gyventojų skaičius turėjo siekti vos 2,59 mln. Kur esame šiandien? 2025 m. Lietuvoje gyvena ne 2,59, o 2,89 milijono gyventojų – visu Kauno miestu (300 tūkst. žmonių) daugiau, nei prognozavo JT. Kodėl…
Pradėta platinti nauja gynybos obligacijų emisija
Šiandien pradėta platinti dešimtoji gynybos obligacijų emisija. Prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo, įsigyjant gynybos obligacijų, gali žmonės, verslas ir kitos organizacijos. Emisija platinama liepos 7–21 d., išperkama – 2026 m. liepos 22 d.Už šią naują vienerių metų trukmės emisiją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų. Kiekvienas, norintis įsigyti gynybos obligacijų, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB. Fiziniai ir juridiniai asmenys gynybos obligacijų gali įsigyti „Swedbank“ arba SEB internetiniame banke, taip pat SEB banko padaliniuose. Daugiau informacijos apie gynybos obligacijų įsigijimą rasite www.gynybosfondas.lt bei Finansų ministerijos svetainėje. Kai ateis laikas išpirkti gynybos obligacijas, nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktas gynybos obligacijas ir joms priklausančios palūkanos…
KTU ekonomistas: kaip didieji koncertai perrašo miesto ekonomiką?
Vienas vakaras, dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai eurų – ar įsivaizduojate, ką gali atnešti vienas koncertas? Kai į Lietuvą atvyksta pasaulinio garso atlikėjai, jų koncertai sujudina ne tik sceną, bet ir visą miesto ekonomiką. „Tokie didieji koncertai kaip 2024 m. Edo Sheerano pasirodymai Kaune daro reikšmingą poveikį vietos ekonomikai. Pasak agentūrų „L Tips Agency“ ir „FKP Scorpio“, per du vakarus iš eilės vykusius koncertus, kurių metu buvo pasiektas naujas bilietų pardavimo rekordas Baltijos šalyse, renginiai pritraukė daugiau nei 81 tūkst. žiūrovų“, – sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius. Anot jo, vienas pirmųjų pokyčių, kurį galima pastebėti renginių metu, – suaktyvėjimas apgyvendinimo sektoriuje. Tokiais…
KTU docentė: 3D karkasai iš pažangių biomedicininių medžiagų – inovacija, pakeisianti donoro audinių transplantus
Bioaktyvūs trimačiai karkasai, sukurti iš pažangių biomedicininių medžiagų, tampa perspektyvia alternatyva tradiciniams donoro audinių transplantams. Šie karkasai ne tik užpildo pažeistą vietą, bet ir skatina natūralių audinių atsinaujinimą bei jų funkcijų atkūrimą. Transplantacija jau daugelį metų išlieka vienu reikšmingiausių šiuolaikinės medicinos pasiekimų. Žmogaus ląstelių, audinių ar organų persodinimas suteikia galimybę gydyti sudėtingas ligas, palengvinti traumas ir net išgelbėti gyvybes. „Šios srities pažanga neabejotinai susijusi su gerai išvystyta donorinių transplantatų mainų sistema, leidžiančia užtikrinti tinkamų organų ir audinių prieinamumą visame pasaulyje. Vis dėlto, nepaisant šių pasiekimų, transplantacijos srityje vis dar susiduriama su rimtais iššūkiais – transplantatų kokybės ir veiksmingumo trūkumu, ribotu donorinių transplantų kiekiu bei organizmo imuninio atmetimo reakcijomis“, – teigia…
Henry G. Uriko. Atostogos ne visada reiškia poilsį: kaip iš tiesų pailsėti vasarą?
Henry G. Uriko, „Figure Baltic Advisory“ žmonių analizės, vertinimo ir vadovų ugdymo specialistas. Vasara jau čia, o kartu su ja ir atostogų sezonas. Tačiau nors daug kas tikisi per atostogas atsikvėpti nuo darbų, vis daugiau žmonių grįžta iš poilsio dar labiau pavargę nei prieš tai. Kodėl? Todėl, kad atostogos dar nereiškia tikro poilsio. Šiuolaikinėje darbo kultūroje, kurioje dominuoja produktyvumo ir veiklumo kultas, poilsis dažnai tampa savotiška „prabanga“, kurią reikia „užsitarnauti“. Toks požiūris veikia tiek asmeninius sprendimus, tiek organizacijų elgseną: darbuotojai dažnai stengiasi prieš atostogas užbaigti visus darbus, dirba viršvalandžius, o atostogaudami vis tiek tikrina el. paštą, dalyvauja susitikimuose ar priima skambučius. Toks režimas neleidžia kūnui ir protui atsipalaiduoti – atostogos…
Finansų viceministras J. Kizenevič Briuselyje aptarė, kaip didinti būsto prieinamumą ir pristatė Lietuvos sėkmės patirtį finansuojant daugiabučių renovaciją
Finansų viceministras Januš Kizenevič Briuselyje vykusioje Europos investicijų banko (EIB) surengtoje panelinėje diskusijoje dėl prieinamo ir tvaraus būsto pabrėžė, kad Lietuvoje svarbu tęsti investicijas į daugiabučių modernizavimą užtikrinant didesnį jų energetinį efektyvumą. O tam tikslui būtina efektyviai išnaudoti visas priemones, padedančias visapusiškai spręsti būsto problemą ir mobilizuoti investuotojų lėšas. EIB ir Nacionalinio plėtros banko ILTE įgyvendinamomis finansinėmis priemonėmis remiamos privačių butų savininkų investicijos į energijos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose, kurie sudaro apie 66 proc. visų būstų Lietuvoje. Iki 1993 m. statytuose daugiabučiuose, palyginti su šiuolaikiniais būstais, taikyti žemi energijos vartojimo efektyvumo standartai, o padidinus šių pastatų energinį naudingumą, didėja energijos efektyvumas, o gyventojams mažėja sąskaitos už šildymą. „Ilgametis bendradarbiavimas su…
Algirdas Bartkus. Kiek Lietuva laimėjo padidinusi akcizą dyzelinui?
Vienas iš keistų Lietuvos ekonominio gyvenimo ypatumų – labai dažnas nominalių rodiklių, neatsižvelgiančių į tai, kaip pasikeitė pinigų vertė, naudojimas. Vienintelis rodiklis, kuris visuotinai Lietuvoje vertinamas realiais dydžiais, yra realusis bendras vidaus produktas (BVP), kuris suskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas. Tuo tarpu darbo užmokestį, senatvės pensijas, pajamas ar išlaidas retas analitikas ar politikas vertina atsižvelgdamas į jų perkamąją galią. Dažnas operavimas tik nominaliais dydžiais viešojoje erdvėje gali sudaryti klaidingą įspūdį apie šalies raidą, dinamiką ar pasiekimus. Kaip individui yra svarbu ne tai, kiek banknotų jis gavo, o ką už juos gali nusipirkti, taip ir vyriausybei yra svarbu ne tai, kiek lėšų jai buvo pervesta, o tai, ką už tas lėšas galima…
„Rimi“ tvarumo iniciatyvos: maži pasirinkimai lėmė didelius pokyčius
Kasmet vis daugiau dėmesio tvarumui skiriantis prekybos tinklas „Rimi“ diegia sprendimus, padedančius mažinti poveikį aplinkai ir stiprinti socialinę atsakomybę. Viena svarbiausių krypčių – kova su maisto švaistymu. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse vis daugiau pirkėjų renkasi nukainotus produktus su besibaigiančiu galiojimu – tokiu būdu pernai išsaugota tūkstančiai tonų maisto. Prie šio pokyčio prisideda „Rimi“ oranžinių lipdukų programa ir mobilioji programėlė, padedanti lengviau sekti nuolaidas. Pasak „Rimi Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovės Dalios Čenkienės, mažmeninės prekybos sektorius turi galimybių daryti reikšmingą pokytį visoje maisto tiekimo grandinėje. „Įgyvendindami įvairius sprendimus, padedame užtikrinti sąmoningą vartojimą, mažinti išmetamų teršalų kiekį ir palaikome partnerius, siekiančius tvaresnių veiklos praktikų“, – sako ji. Maisto…
Eglės žalčių karalienės mitas atgimė naujoje „Audimo“ kolekcijoje
„Audimas“ pristato ypatingą vasaros kolekciją, skirtą moderniai papasakoti visiems lietuviams brangų Eglės žalčių karalienės mitą, ir, kaip teigia generalinė direktorė Daiva Šulienė, iš naujo atrasti, ką reiškia būti lietuviu šiandien. Marškinių ir marškinėlių dekoras sukurtas kartu su dviem garsiomis menininkėmis – Lina Vyšniauskaite (Lina Disciplina) ir Jolita Vaitkute. Mitiniai veikėjai: karalienė Eglė, Žilvinas, įvairūs simboliai: jūros, žemės, dangaus yra lengvai atpažįstami, tačiau atrodo moderniai. Drabužiai yra atpažįstamų etnografinių spalvų, artimų natūraliai gamtai – geltona, mėlyna, balta, gausybė žalių atspalvių. Jos tarsi simbolizuoja žemės ir vandens pasaulių susijungimą, žmogaus draugystę su gamta. Kaip apie naująją kolekciją pasakoja D.Šulienė, „Siekėme sukurti drabužius, kurie būtų ne tik estetiški ar funkcionalūs, bet ir gilintų…
