Rugsėjo 3-4 dienomis Vilnius tapo Baltijos kelių inovacijų epicentru – parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje Tarptautinėje Baltijos šalių kelių konferencijoje „Road to the Future 2025“ būrėsi kelių sektoriaus ekspertai, politikos formuotojai ir inovatoriai iš daugiau nei 25 šalių. Renginyje aptarta kelių infrastruktūros strateginė reikšmė saugumui, gynybai ir ekonomikos augimui, diskutuota apie regiono junglumą, naujus finansavimo modelius ir projektus, kurie formuos viso Baltijos regiono transporto ateitį. Dvi dienas trukusioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo Baltijos šalių kelininkų asociacija (BRA) kartu su jai pirmininkaujančia „Via Lietuva“, buvo pristatyta daugiau kaip 100 pranešimų. Renginyje geriausi kelių sektoriaus ekspertai, politikos formuotojai ir inovacijų lyderiai dalijosi įžvalgomis, kaip moderni kelių infrastruktūra tampa strateginiu veiksniu, užtikrinančiu…
Europos Komisijai pateikti siūlymai dėl Strateginio plano keitimo
Žemės ūkio ministerija, gavusi Stebėsenos komiteto pritarimą, pateikė Europos Komisijos (EK) vertinimui siūlymus dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimo. Iki šiol EK jau yra teigiamai įvertinusi ir patvirtinusi tris SP pakeitimus. Efektyvesnis ES bendrosios žemės ūkio politikos paramos naudojimas, sektoriaus atsparumo ir konkurencingumo didinimas bei administracinės naštos mažinimas – pakeitimai parengti atsižvelgus į esamą žemės ūkio sektoriaus situaciją, SP įgyvendinimo rezultatus, išaugusias sąnaudas ir kitas aplinkybes, siekiant nustatytų rodiklių ir tikslų įgyvendinimo. Didelė dalis keitimų susiję su investicinių priemonių tikslinimu, paramos intensyvumo didinimu, platesniu fiksuotųjų vieneto įkainių taikymu, papildomų naujų veiklų finansavimu. Norima ūkiuose remti tvarias drėkinimo sistemas Sulaukus EK pritarimo, planuojama remti…
„Paysera“ komentaras dėl Lietuvos banko baudos
2024 m. rugsėjį ilgametis „Paysera“ partneris „Visa“ mokėjimo kortelių leidėjas „Contis“ netikėtai pranešė apie savo veiklos nutraukimą nuo 2025 m. balandžio 1 d. Tai reiškė, kad 165 000 „Paysera“ klientų – iš jų virš 10 000 verslo subjektų – būtų netekę galimybės naudotis „Visa“ mokėjimo kortelėmis. Siekdama užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą, „Paysera“ buvo priversta priimti sudėtingą sprendimą – įsigyti nuostolingai veikusią „Contis“ vis dar laukiant Lietuvos banko galutinio pritarimo. „Pripažįstame formalų pažeidimą, tačiau manome, kad Lietuvos banko skirta bauda yra neproporcinga situacijos kontekstui – mūsų veiksmai buvo atlikti ne siekiant komercinės naudos, o apsaugant klientus. Dėl šios priežasties skirtą baudos dydį skųsime teismui”, – sako Marijus Plančiūnas, Paysera generalinis direktorius.…
„Eglės sanatorija“ įsigijo Tauragėje ir Šilalėje veikiančias klinikas
„Eglės sanatorija“ įsigijo UAB „Aurum“ kliniką, valdančią jau daugiau kaip 15 metų sėkmingai veikiančius reabilitacijos ir sveikatinimo centrus Tauragėje ir Šilalėje. Po šio sandorio „Eglės reabilitacijos centrų“ tinklas Lietuvoje išaugo iki dešimties padalinių. Abi klinikos yra puikiai vertinamos pacientų ir žinomos dėl aukštos kokybės paslaugų. Jose dirbantis kolektyvas išlieka tas pats, todėl pacientai ir toliau bus aptarnaujami pažįstamos ir patyrusios komandos. „Labai vertiname tai, kas per daugelį metų buvo sukurta – stiprią komandą, ištikimą klientų ratą, profesionaliai organizuotą veiklą. Džiaugiamės, kad šie centrai nuo šiol taps „Eglės reabilitacijos centrų“ tinklo dalimi. Galime užtikrinti, kad jie pereina iš vienų gerų rankų į kitas geras rankas“, – sako „Eglės sanatorijos“ vadovas Artūras…
Šeimų draudimo ekspertas: nėra visiškai vienodų situacijų, kiekvienai šeimai reikia konkrečiai jai pritaikyto sprendimo
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad daugelis šeimų, galvojančių apie finansinį saugumą, yra panašios: pirmiausia rūpinasi santaupomis juodai dienai ir vaikų ateitimi. Iš dalies tai yra tiesa, sako Žygintas Juodis, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ šeimos draudimo ekspertas, tačiau kiekvienos šeimos situacija yra unikali, visi turi skirtingus lūkesčius, yra skirtingoje finansinėje situacijoje, tad tik į mažiausius niuansus atsižvelgiant individualiai pritaikytas sprendimas gali užtikrinti tikrą finansinį saugumą ir ramybę. „Specializuodamasis šeimų draudimo srityje matau, kad daugeliui jų reikia pagalbos susigaudyti, suprasti ir rasti geriausią sprendimą. Įdomu tai, kad kiekviena šeima yra panaši, bet tuo pačiu metu ir skirtinga: vieni turi įsipareigojimų, kiti neturi, vieniems aktualu tik draudimo apsaugos, kitiems ir taupymas…
Baltijos šalių tyrimas parodė, kad Lietuvos tėvai dosniausi kišenpinigių. Ko tai gali išmokyti vaikus?
Lietuvoje yra tėvų, kurie vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui perveda daugiau negu 200 eurų kišenpinigių. Tačiau didžioji dauguma apsiriboja kelis kartus mažesnėmis sumomis, rodo SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atliktos apklausos. Tyrimas taip pat atskleidė, kad, Lietuvos gyventojų kišenpinigiai yra gausiausi, lyginant su Latvija ir Estija. „Vaikams augant keičiasi ir jų poreikiai. Todėl prasidėjus naujiems mokslo metams daliai tėvų natūraliai kyla klausimas, kiek kišenpinigių reikėtų skirti savo vaikams, atsižvelgiant į jų amžių ir mėgstamas veiklas. Vieno apibrėžto atsakymo nėra – sau tinkamą turi rasti kiekviena šeima, planuodama bendrus finansus, skaičiuodama išlaidas ir pasverdama, kurias finansines atsakomybes perleis vaikui“, – komentuoja Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė. Pusė vaikų kišenpinigių…
Pigus, sotus ir jaukus patiekalas: V. Radzevičius dalijasi bulvių kugelio receptu su išskirtiniu pagardu
Rugsėjis Lietuvoje neatsiejamas nuo bulviakasio, o bulvės – nuo jaukių šeimos savaitgalio pietų ar vakarienių. Būdamos maistingos ir pigios, bulvės neretai tampa pagrindu išskirtinai gardiems savaitgalio patiekalams, vienas kurių – kugelis. Keliautojas, virtuvės šefas ir „Lidl“ ambasadorius Vytaras Radzevičius tikina, jog bulvių kugelis – ne tik sotus, bet ir nebrangus pasirinkimas, kuris jo šeimą lydi nuo vaikystės iki šių dienų. Bulvės – nebrangus lietuviškos virtuvės pagrindas Bulvės – neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis, kurią daugelis vadina antrąja duona. Tai – vienas pigiausių, bet kartu ir universaliausių produktų, tinkantis tiek kasdieniams, tiek šventiniams patiekalams. Iš jų galima paruošti daugybę valgių, tačiau būtent kugelis dažniausiai tampa tikru savaitgalio šeimos pietų ar vakarienės akcentu.…
Ingrida Grikpėdienė. Stovime vietoje, kai kiti bėga: ar Lietuva praranda pozicijas eksporto žemėlapyje?
Lietuvos pramonės sektorius veikia vis labiau globalizuotoje ir dinamiškoje aplinkoje. Tačiau šalia augančių galimybių matome ir sparčiai didėjančius iššūkius, kurie tiesiogiai veikia verslo konkurencingumą tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Pirmąjį 2025 metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais, Lietuvos eksportas nežymiai smuko – sumažėjo 0,1 proc. Tuo tarpu importas augo 6,2 proc. Dėl to šalies užsienio prekybos deficitas išaugo iki 3,2 mlrd. eurų – tai net 1,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo Valstybinės duomenų agentūros duomenys. Vienas svarbiausių šalies apdirbamosios pramonės sektorių – medienos pramonė – generuoja apie 7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (apie 2 mlrd. eurų) ir užtikrina darbą daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų.…
Klaipėdoje prasidės pietinio įvažiavimo rekonstrukcija: „YIT Lietuva“ atnaujins daugiau nei 1 km Šilutės plento atkarpą
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl Šilutės plento atkarpos nuo Rimkų geležinkelio iki Smiltelės rekonstravimo darbų, kurių vertė apie 2,4 mln. eurų. Tai – vienas svarbiausių pietinių įvažiavimų į uostamiestį, kurio atnaujinimo darbai ne tik pagerins susisiekimo sąlygas, bet ir prisidės prie miesto įvaizdžio gerinimo. „Moderni kelių infrastruktūra yra būtina sąlyga saugiam, patogiam ir sklandžiam eismui mieste. Rekonstruojama Šilutės plento atkarpa – svarbus Klaipėdos transporto mazgas, todėl šioje vietoje būtina ne tik atnaujinti dangą, bet ir pasirūpinti papildomomis eismo juostomis, takais bei želdiniais. Tikime, kad įgyvendintas projektas ženkliai pagerins tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo sąlygas“, – sako bendrovės „YIT…
41 proc. Lietuvos gyventojų senatvėje planuoja gyventi iš santaupų, tačiau dviems trečdaliams jų nepakaktų nė metams
Beveik du trečdaliai (65 proc.) Lietuvos gyventojų planuoja senatvėje pragyventi iš „Sodros“ pensijos, o 41 proc. – iš sukauptų santaupų. Vis dėlto net apie 71 proc. pastarųjų pripažįsta, kad, nekeisdami įprasto gyvenimo būdo, iš santaupų galėtų išsiversti tik maždaug vienerius metus. Tai atskleidė banko „Artea“ iniciatyva šiemet bendrovės „Spinter research“ atliktas tyrimas. Jau dešimtmetį atliekamas tyrimas taip pat atkleidė ir gyventojų kaupimo pensijai pokyčio tendenciją. 1-3 metus iš sukauptų santaupų pavyktų išgyventi dešimtadaliui (11 proc.) šalies gyventojų, o daugiau nei 3 metus – tik 6 proc. respondentų. Didžiausia dalis (31 proc.) tyrimo dalyvių nurodė, kad nemažindami savo pragyvenimo lygio iš santaupų galėtų pragyventi vos iki 3 mėnesių. „Pensijoje…
