Įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, „Via Lietuva“ pradėjo taikyti naują tvarką, pagal kurią prieš greičio matuoklius pastatomi kelio ženklai, nurodantys ten leistiną greitį. Tai daroma siekiant didinti eismo saugumą, sumažinti neaiškumą vairuotojams ir padėti jiems laikytis nustatytų greičio apribojimų. Prieš kiekvieną įrengtą ir eksploatuojamą greičio matuoklį – tiek momentinį, tiek vidutinio greičio – įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys leistiną greitį. Iš viso bus pastatyta daugiau kaip 150 kelio ženklų su nurodytu leistinu greičiu prie momentinių greičio matuoklių ir daugiau kaip 250 – prie vidutinio greičio matuoklių. „Yra toks posakis: „bausti negalima pasigailėti“. Kur jame dedame kablelį? Mano, kaip ministro, noras – apsaugoti…

Daugiabučiuose gyvenantys žmonės neretai susiduria su netikėtomis žalomis, kurios gali sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir socialinę įtampą. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad šiuo metu tik apie pusė (47 proc.) gyventojų galėtų turimu draudimu padengti kaimynams sukeltą žalą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žalos atlyginimas kaimynams padeda išlaikyti sveikus tarpusavio santykius ir užkirsti kelią konfliktų eskalavimui. Požiūrio „susitvarkysiu pats“ iššūkiai Tyrimo rezultatai atskleidė, kad reikšminga dalis šalies gyventojų (43 proc.) nežino, jog turėdami civilinės atsakomybės draudimą galėtų išvengti ginčų ir užtikrinti padarytos žalos atlyginimą.   Kaip pastebi Lina Besigirskaitė, gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantė, įprastai tai aktualiausia daugiabučių gyventojams, nes kaimynystė yra socialinė erdvė, kurioje svarbūs saugumas…

Šio komentaro autorius – „Elektrum Lietuva“ produktų ir rinkodaros departamento vadovas Mantas Kavaliauskas.   Pirmieji vasaros mėnesiai buvo ne tik lietingi, pakankamai vėsūs ir permainingi, bet pasižymėjo ir rekordiškai mažomis didmeninėmis kainomis elektros biržoje „Nord Pool”. Tokių žemų didmeninių elektros energijos kainų, kokios buvo fiksuotos du pastaruosius vasaros mėnesius iš eilės, nebuvo jau ketverius metus.   Ta pati diena – kaina skiriasi kone 300 kartų   Elektros kainos biržoje „Nord Pool“ gegužę ir birželį kito itin dinamiškai. Pavyzdžiui, liepą fiksavome tokius atvejus, kai elektros kaina apie 14-15 val. siekė 0,00037 Eur/kWh, o vakare, 20-21 val., šokteldavo 273 kartus iki 0,10102 Eur/kWh.   Birželio mėnesio didmeninės elektros kainų vidurkis siekė 0,04301 Eur/kWh,…

Pastaruoju metu Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebimas būstų „iš brėžinių“ pirkimo augimas. Kol kas jis dar nedidelis ir nė iš tolo neprilygsta laikotarpiui, stebėtam prieš maždaug dešimtmetį, kai didžioji dalis butų – ypač Lietuvos didmiesčiuose – būdavo išgraibstomi vos paskelbus apie naują NT projektą. Vis dėlto šis variantas gali būti patrauklus ir dabartinėje rinkoje – tiesiog reikia gerai pasverti visus „už“ ir „prieš“. Vėl pamažu augantį būstų „iš brėžinių“ patrauklumą patvirtina ir pastarųjų metų statistika. Pavyzdžiui, vien Vilniuje per visus 2023 m. dar tik planuojamų statyti būstų buvo parduota vos 51. Pernai šis skaičius padvigubėjo – per visus 2024-uosius buvo parduota 110 butų. Tuo tarpu nuo šių metų pradžios…

Šių metų liepos mėnesį Čekijoje įvykdyta kibernetinė ataka prieš tarptautinę kredito informacijos bendrovę „Creditinfo CEE“ parodė, kad net ir tarptautinius saugumo sertifikatus turinčios organizacijos nėra apsaugotos nuo duomenų praradimo rizikos. Įsilaužėlių grupuotė „Payoutsking“ paskelbė pavogusi jautrią klientų informaciją (asmens dokumentus, sutartis, slaptažodžius), nors įmonė buvo sertifikuota pagal ISO saugumo standartus. Tai išryškina svarbią problemą: vienkartinis saugumo įvertinimas neapsaugo nuo grėsmių, jei saugumas nėra užtikrinamas nuosekliai ir nuolatos. Būtent šį procesinį požiūrį į kibernetinę saugą akcentuoja naujoji Europos Sąjungos direktyva NIS2 (liet. TIS 2 – tinklų ir informacinių sistemų saugumo). Lietuvoje atitiktį NIS2 direktyvai apibrėžia atnaujintas Kibernetinio saugumo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. spalio. Kibernetinio saugumo įmonės „CyberUpgrade“ bendraįkūrėjo Algirdo…

Automobilį galima įsimylėti per pirmas penkias minutes – arba nusivilti visam laikui. Būtent tiek kartais trunka bandomasis važiavimas, kuris, pasak ekspertų, yra lemiamas žingsnis renkantis transporto priemonę.  Perkant automobilį daugelis pirkėjų stropiai peržiūri skelbimus, gilinasi į techninius duomenis, lygina kainas ir ieško patraukliausių pasiūlymų. Tačiau net ir kruopščiausia analizė neatsveria bandomojo važiavimo, kuris leidžia įvertinti ne tik automobilio techninę būklę, bet ir tai, ar jis iš tiesų atitinka pirkėjo lūkesčius bei gyvenimo būdą. „Net 99 proc. mūsų klientų, atvykę į aikštelę, prieš priimdami sprendimą atlieka bandomąjį važiavimą. Išimtis – tik tie, kurie perka automobilį su pristatymu į namus. Tuomet šis rodiklis sumažėja iki 85–90 proc.“, – sako naudotų automobilių prekybos…

Pasaulinė energetikos rinka šiuo metu patiria esminius pokyčius, kuriuos formuoja naujos technologijos, politiniai sprendimai ir kintanti vartotojų elgsena. Kaip keisis energetikos sektorius per artimiausią dešimtmetį? Koks vaidmuo tenka Lietuvai? Energetikos sektorius šiandien stovi ant esminės transformacijos slenksčio. Pasak Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency, IEA) ekspertų, pasaulis žengia į naujos struktūros energijos rinką, kur pasiūlos gausa tampa vis akivaizdesnė. „Matome reikšmingai padidėjusius naftos gavybos pajėgumus, netgi didelius nepanaudotus gavybos rezervus. Taip pat, per ateinančius metus ar dvejus, nusimato spartus suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo augimas. Jau dabar stebime perteklinius gamybos pajėgumus saulės energijos ir baterijų sektoriuose“, – sako Oskaras Alšauskas, IEA „World Energy Outlook” komandos analitikas ir Kauno technologijos…

Nors Baltijos šalių visuomenės jaučia klimato kaitą ir atpažįsta jos padarinius, aplinkosauginiai iššūkiai vis dar nusileidžia svarbiausiems prioritetams – ekonomikai, sveikatai ir saugumui. Tai atskleidė naujausia Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje užsakymu atlikta Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa. Analogiška gyventojų apklausa Šiaurės šalyse parodė, kad čia tarp svarbiausių iššūkių dominuoja sveikatos apsauga, susirūpinimą taip pat kelia aplinkosauga ir augantis nusikalstamumas. Ekonomika – didžiausias rūpestis Ekonominė situacija buvo dažniausiai įvardijamas iššūkis visose trijose Baltijos šalyse, Lietuvoje ją išskyrė  41 proc. respondentų. Dar labiau dėl ekonominės situacijos nuogąstaujama kaimyninėse šalyse – kaip didžiausią savo valstybės problemą ją laiko net 62 proc. latvių ir 72 proc. estų. Tik kiek mažiau nei ekonominė…

 Lietuvoje vis daugiau kalbama apie ekstremalias situacijas ir būdus apsisaugoti nuo įvairių grėsmių. Tiek fiziniai asmenys, tiek įmonės ar viešosios įstaigos rengia veiklos tęstinumo planus, kad apsisaugotų ir galėtų tęsti veiklą net esant kritinei padėčiai. Viena iš labiausiai dominančių apsaugos priemonių yra speciali plėvelė langams, sprogimo atveju sulaikanti stiklo skeveldras. Apie tai išplatintame pranešime plačiau pasakoja sertifikuota Madico SafetyShield sistemos specialistė Živilė Vaitkūnienė.  Pasak 30 metų patirtį sukaupusios inžinierės, ilgą laiką klientai dažniausiai domėjosi tik ant langų klijuojamomis plėvelėmis, saugančiomis nuo karščio, UV spindulių ir svetimų akių. Dabar vis dažniau teiraujamasi apie plėveles, kurios galėtų sulaikyti stiklo šukes sprogimo atveju. „Tokios plėvelės Lietuvoje yra visiška naujovė, tačiau plačiai naudojamos Izraelyje,…