AB „Oro navigacija“ skelbia generalinio direktoriaus atranką – ji organizuojama baigiantis dabartinio vadovo Saulius Batavičius kadencijai. Tarp kandidatams keliamų reikalavimų nurodoma sėkminga lyderystės, technologijų vystymo, skaitmenizacijos ir pokyčių valdymo patirtis, gebėjimas užtikrinti aukščiausius aviacinės saugos standartus. „„Oro navigacijos“ kryptis – moderni, inovacijomis grįsta ir atspari organizacija, gebanti valdyti vis sudėtingesnę oro erdvę bei aktyviai diegti ateities aviacijos paslaugas. Tai apima naujų paslaugų, tokių kaip žemutinės oro erdvės valdymas, vystymą, naujų technologinių sprendimų diegimą, taip pat nuoseklų atsparumo didinimą bei skrydžių saugos ir veiklos tęstinumo užtikrinimą. Ieškome lyderės ar lyderio, gebančio(s) šiuos strateginius prioritetus paversti konkrečiais rezultatais ir kryptingai įgyvendinti bendrovės ilgalaikę viziją“, – sako „Oro navigacijos“ valdybos pirmininkė Jūratė Stanišauskienė.…
„Toksika“ apibendrino 2025-ųjų rezultatus: uždirbta dvigubai daugiau pelno
Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“ 2025 m. pasiekė įspūdingų veiklos rezultatų: įmonės pelnas augo beveik dvigubai, didėjo pardavimo pajamos ir surinktų pavojingųjų atliekų kiekis. Audituotoje praėjusių metų finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad pardavimo pajamos 2025 m. siekė 11,80 mln. Eur ir tai buvo 23 % daugiau nei prieš metus, o grynasis pelnas šoktelėjo iki 1,25 mln. Eur, t.y. 97 % daugiau nei 2024-aisiais. Praėjusių metų EBITDA sudaro 2,77 mln. Eur (28 % daugiau nei prieš metus), o nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 10,5% (2024 metais buvo 6,5 %). „Toksikos“ valdyba siūlo akcininkams išmokėti 846 804 Eur dividendų, t.y. 53 % daugiau nei prieš metus. Už 2025 metus įmonė sumokėjo ar…
Raugas – ne tik duonai: 3 nebrangios idėjos, kuriomis verta papildyti pavasario ir artėjančių Velykų meniu
Pastaraisiais metais raugas išgyvena tikrą sugrįžimą – tai, kas ilgą laiką buvo laikoma primiršta tradicija, šiandien vis dažniau atrandama iš naujo. Artėjančios Velykos tam – puiki proga: šventinį stalą neabejotinai papuoš ir svečius kvapais vilios gardūs kepiniai iš raugo. Maisto gaminimo tendencijos rodo, kad raugas tampa ne tik duonos pagrindu, bet ir nebrangiu bei universaliu virtuvės ingredientu, suteikiančiu plačias galimybes kūrybiškai planuoti šventinius valgius. Keletu tokių idėjų dalijasi ir žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“. Šiandien vis daugiau žmonių renkasi kepti duoną ir kitus kepinius su raugu ne tik dėl skonio, bet ir dėl jo naudos: natūralios fermentacijos metu geriau pasisavinamos maistinės medžiagos, kepiniai tampa lengviau virškinami. Tai gali būti itin…
„Norfos“ vadovas D. Dundulis: atviras dialogas organizacijoje – būtinas
Atvirumas – viena kertinių vertybių ne tik šiuolaikiniame versle, bet ir ir lyderiaujant. Jis ne tik padeda kurti pasitikėjimą komandoje, bet ir skatina kūrybiškumą, diskusijas, inovacijų atsiradimą. Atvirumas leidžia drąsiai dalintis mintimis, priimti kritiką ir nuolat tobulėti. Lyderiams – tai įrankis, padedantis subalansuoti rizikas, stiprinti organizaciją ir formuoti skaidrią, atsakingą kultūrą, kurioje darbuotojai jaučiasi įvertinti bei išklausyti. Šiomis idėjomis ir vertybėmis grindžiamą požiūrį į verslą bei lyderystę plačiau aptariame su UAB „Rivona“ generaliniu direktoriumi ir vadovu, prekybos tinklo „Norfa mažmena“ valdybos pirmininku, VILNIUS TECH Statybos fakulteto absolventu Dainiumi Dunduliu, kuris dalijasi savo patirtimi, kaip atvirumas, skaidrumas ir kritinis mąstymas formuoja jo vadovavimo stilių ir organizacijos kultūrą. Ką Jums reiškia atvirumas?…
Gynybos obligacijų išplatinta už 13,2 mln. eurų
Žmonės, verslas ir kitos organizacijos kovo 17-30 d. įsigijo gynybos obligacijų už 13,2 mln. eurų, sudaryti 682 sandorai. Nuo vasario gynybos obligacijos platinamos nenutrūkstamai: nuo šiandien vėl galima įsigyti dviejų naujų gynybos obligacijų emisijų – 1 metų ir 6 mėn. trukmės, už kurias atitinkamai bus mokamos 2 proc. metinės ir 1 proc. pusmetinės palūkanos. Kovo 17-30 d.platintos dvi skirtingų trukmių emisijos: · metinės emisijos gynybos obligacijų išplatinta už 7,5 mln. eurų (382 sandoriai): „Swedbank“ sudarytos 276 sutartys įsigyti šios emisijos gynybos obligacijų už 5,5 mln. eurų, SEB – 106 sutartys už 2 mln. eurų. Už šią 1 metų trukmės emisiją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2027 m.…
Išrinktas rangovas itin laukiamai Vilniaus gimnazijai: statybų pabaigą planuoja jau kitų metų pabaigoje
Dar viena nauja Vilniaus pradžia – numatoma, kad 2027 m. pabaigoje moksleiviai keliaus į naują gimnaziją Verkių seniūnijoje, M. Marcinkevičiaus gatvėje. Išrinktas rangovas, kuris įsipareigojo čia pastatyti modernią 480 vietų gimnaziją ir įrengti bendruomenines erdves aplink ją. Gimnazijos apie 21,17 mln. Eur vertės rangos darbų sutartis pasirašyta su UAB „Veikmės statyba“. Ši gimnazija – viena iš devynių naujų Vilniaus švietimo įstaigų, kurias plėtoja sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija, pasitelkusi išskirtinį finansavimo modelį. Pagal jį, Vilniaus miestas jungia savivaldybės įmonės (UAB Vilniaus vystymo kompanijos) lėšas kartu su bankų finansavimu itin sparčiai ugdymo įstaigų plėtrai. Keturios mokyklos bei penki darželiai bus pastatyti per trejus metus tose…
Gyventojų apklausa: kas penktas lietuvis atsiimtas pensijų lėšas ketina investuoti savarankiškai
35 proc. Lietuvos gyventojų neplanuoja atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų, 24 proc. sprendimo dar nėra priėmę, o 22 proc. nurodo, kad atsiimtus pinigus investuos savarankiškai. Tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas. Ketina kaupti toliau Antroje pensijų pakopoje šiuo metu kaupia 50 proc. apklaustųjų. Dažniausiai tai – 26–55 metų aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Kad sukauptų lėšų reformos metu neatsiims ir toliau kaups, dažniau nurodė vyrai, o sprendimo, kaip elgtis, dažniau teigė dar nėra priėmusios moterys. Pirmosios iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos gyventojus pasieks jau netrukus – iki balandžio vidurio. Finansinis rezervas ir taupymo įpročiai Bent 3 mėnesių finansinį rezervą…
Atskleidė Velykų stalo paslaptį: šis aukso spalvos produktas simbolizavo atsinaujinimą, sotumą ir turtą
Velykų stalas Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamas be margučių, įvairių kepinių, mėsos gaminių ir, žinoma, sviesto. Šis dabar mūsų virtuvėse įprastas, kasdienis nebrangus produktas per šventes įgaudavo kur kas gilesnę, simbolinę prasmę. Velykų proga lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia prisiminti tradicijas ir pasigaminti gardžių, nebrangių sviesto užtepėlių, puikiai tiksiančių ypatingam šventiniam stalui. Po ilgo Gavėnios laikotarpio, kai pagal krikščionišką tradiciją buvo ribojamas ne tik mėsos, bet ir pieno produktų vartojimas, Velykos tapdavo simboline sugrįžimo prie sotaus stalo švente. Vienu pagrindinių šio sugrįžimo simbolių būdavo sviestas, puikiai įkūnydavęs kartu su pavasariu sugrįžtančią gausą. „Sviestas ir Lietuvoje istoriškai buvo laikomas gausos ir turtingų namų ženklu – po pasninko laikotarpio jis simbolizuodavo sotumą, pilnatvę ir…
Perspėja atsiimančius pensiją: sukčiai jau paspendė spąstus
Finansinis raštingumas yra vienas iš pamatinių įgūdžių, kuris, kaip ir skaitymo, skaičiavimo, kritinio mąstymo bei skaitmeniniai įgūdžiai, daro įtaką beveik kiekvienam mūsų kasdieniam sprendimui. Vis dėlto, žvelgiant į naujausius duomenis apie Lietuvos finansinį raštingumą, matyti, kad tobulėti dar tikrai yra kur, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Sukčių šiemet galime tikėtis kaip niekad daug Šiandieninėje visuomenėje didelė dalis asmeninių finansų valdymo persikėlė į skaitmeninę erdvę. Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. banko sąskaitą Lietuvoje turėjo ir skaitmeninėmis finansų paslaugomis naudojosi 93,53 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Nors tai patogu, 2025 m. rugsėjį paskelbtoje EBPO ataskaitoje pabrėžiama, kad elektroninės bankininkystės naudojimas ir žemas skaitmeninis finansinis raštingumas didina nukentėjimo nuo sukčiavimo riziką. Lietuvos žiniasklaida beveik…
Neapibrėžtumo laikais – paprasti sprendimai: kur lietuviai praranda pinigus ir kaip to išvengti?
Rūpintis finansiniu saugumu svarbu visais laikais, tačiau šiandien, kai geopolitinėje aplinkoje vyrauja didesnis neapibrėžtumas, o kainų ir infliacijos pokyčiai tampa sunkiau prognozuojami – tai įgauna dar didesnę reikšmę. Kitaip tariant, pasiruošimas „juodai dienai“ yra neatsiejama atsakingo finansų valdymo dalis. Vis dėlto realybė rodo priešingą tendenciją – nemaža dalis gyventojų vis dar renkasi saugiausiai atrodantį, tačiau finansiškai neefektyvų sprendimą: santaupas laikyti einamojoje sąskaitoje. Santaupos sąskaitose „nedirba“ Lietuvos banko duomenimis, pernai gyventojai einamosiose sąskaitose laikė beveik 19 mlrd. eurų. Tai lėšos, kurios dažniausiai nesukuria jokios grąžos ir ilgainiui praranda vertę dėl infliacijos. LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius pastebi, kad tai viena dažniausių ir…
