Skatinant pirminį atliekų rūšiavimą ir kompostavimą, Kauno miesto gyventojai, turintys individualias valdas, gali nemokamai gauti kompostavimo dėžes. Tokiose dėžėse patogu tvarkyti buityje susidarančias biologines atliekas savo kieme, tausojant aplinką ir, kartu, gaunant vertingo komposto augalams tręšti. Kauno miesto savivaldybė, įgyvendindama ES direktyvų reikalavimus ir skatindama tvarumą, nuo gruodžio 1 d. individualių valdų savininkams neatlygintinai suteikia kompostavimo dėžes. Kompostines gyventojams dalina UAB „Kauno švara“. Kiekvienai valdai skiriama viena (840 litrų) kompostinė, pritaikyta ilgalaikiam naudojimui. „Kaunas skiria didelį dėmesį atliekų rūšiavimui. Per pastaruosius metus visame mieste įrengta daugiau nei 2 tūkstančiai konteinerių maisto ir virtuvės atliekų surinkimui daugiabučių kiemuose. Maisto atliekos nesudaro didelių kiekių, tačiau išmetamos kartu su kitomis jas stipriai užteršia,…

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse smuko: Lietuvoje ir Latvijoje 39 proc., iki 79,61 Eur/MWh, o Estijoje 29  proc., iki 77,74 EUR/MWh.  Vidutinės elektros energijos kainos Vokietijoje mažėjo 50 proc., iki 58,21 EUR/MWh, o Lenkijoje 23 proc. – iki 96,77 EUR/MWh. „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė net 71 proc. išaugusi vėjo energijos  gamyba. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje rinkoje mažėjo kone 40 proc. Tačiau saulės energijos gamyba, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo net 58 proc. Nepaisant svyruojančios gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įvairių remontų, testų ir ribojimų, vietos elektrinės Lietuvoje užtikrino 90 proc. šalies elektros suvartojimo“, – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ Komercijos…

Konkurencijos taryba, kaltinusi nekilnojamojo turto įmones karteliniu susitarimu, sulaukė griežtos teismo kritikos dėl paviršutiniško tyrimo, o „Capital“ vadovams tai buvo ilgas ir brangus kelias bandant įrodyti tiesą.  Nors Regionų administracinis teismas panaikino „Capital Realty“ ir jos franšizės agentūroms skirtas baudas, pasitikėjimas institucija – tyrimų kokybe ir objektyvumu – gerokai susvyravo. Teismas konstatavo, kad vadinamosios kainų rekomendacijos buvo tik gairės, o ne draudžiamas susitarimas. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos nutarimas, paremtas iš konteksto ištrauktomis frazėmis ir neįvertinus franšizės veiklos specifikos, – sukėlė ne tik finansinį, bet ir reputacinį smūgį. „Capital Realty“ vadovas Dmitrij Semionov sako, kad tyrimas prasidėjo tarsi iš niekur ir nuo geranoriško LNTAA kreipimosi į Konkurencijos tarybą dėl etikos kodekso…

Nuo spalio 5 d. bankai ir kredito unijos įdiegė papildomą saugumo priemonę, skirtą padidinti bankinių pervedimų patikimumą. Dabar, atliekant pervedimus į bet kurią euro zonos šalį, sistema automatiškai tikrina, ar įvestas mokėjimo gavėjo vardas sutampa su nurodytu sąskaitos numeriu (IBAN) ir pateikia atitinkamus pranešimus. Ką reiškia kiekvienas iš jų, pasakoja „Luminor” banko Lėšų valdymo produktų vadovė Veslava Aganauskė. Dauguma klientų prieš patvirtindami pervedimą internetu įprastai didžiausią dėmesį skirdavo sąskaitos numeriui. Tačiau nuo šiol būtina itin kruopščiai nurodyti ir gavėjo vardą ar pavadinimą, kadangi šių duomenų neatitikimai lemia įspėjimus elektroninėje bankininkystėje. „Gavėjo duomenų tikrinimas yra nemokama informacinė paslauga, kuri skirta užtikrinti, kad lėšos pasiektų adresatą. Matydami aiškų suvestos informacijos statusą, klientai…

Ieškodami naujų būdų, kaip patekti į gyventojų sąskaitas ir išvilioti pinigų, sukčiai apsimeta realiomis verslo bendrovėmis ir jų vardu siūlo dirbti nuotoliu. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose fiksuojama informacija, neva didžiausias šalies draudikas „Lietuvos draudimas“ siūlo darbą internetu, mokėdamas valandinius įkainius. Bendrovė atsiriboja nuo tokių pasiūlymų ir perspėja gyventojus neapsigauti – nepildyti jokių įsidarbinimo anketų ir nesuteikti asmeninės informacijos.  „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims Andrejus Mochovas pažymi, kad tai yra tipinė sukčių socialinės inžinerijos ataka. Pasak eksperto, prisidengus žinomos verslo įmonės vardu gyventojams socialiniuose tinkluose pateikiamas fiktyvus būdas užsidirbti papildomai: neprašoma turėti jokių kompetencijų, kandidatuoti gali visi norintys, neva už darbą atsiskaitoma tą pačią dieną.  „Pirminiame sukčiavimo etape sukčiams…

Nors parduotuvėse vis daugiau ekranų, sensorių ir savitarnos, pirkėjai vis dar nori  žmogiško kontakto. „StrongPoint“ apsipirkimo įpročių tyrimas rodo, kad net 42 proc. lietuvių pripažįsta – jiems apsiperkant prireikia personalo pagalbos. Pasak Rimanto Mažulio, „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims, pirkėjai vis rečiau ieško tradicinio kasininko ir vis dažniau –  žmogaus, kuris galėtų patarti.  Ateities darbuotojas – ne skeneris, o konsultantas Remiantis 2025 m. liepos mėn. reprezentatyvaus „StrongPoint“ tyrimo duomenimis, didžiajai daliai pirkėjų Lietuvoje vienaip ar kitaip vis dar reikia darbuotojo pagalbos parduotuvėse. Keturi iš dešimties arba  42 proc. lietuvių darbuotojo reikia dažnai arba beveik kiekvieną kartą apsiperkant.  Dar 27 proc. respondentų pagalbos prireikia „kartais“ ir tik nedidelė dalis, 7 proc. apklaustųjų,…

Investuojantys Lietuvos gyventojai labiau orientuojasi į trumpalaikius finansinius tikslus, o dažniausiai per mėnesį įdarbina iki 100 eurų. „Artea“ banko iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) investuojančių lietuvių tai daro siekdami gauti papildomų pajamų prie pagrindinio uždarbio. Visgi ekspertai sako, kad investuojant verta galvoti ne apie sprinto, o maratono distanciją.  Su tikslu sukaupti pensijai investuoja 45 proc. investuojančių šalies gyventojų, penktadalio (18 proc.) siekis yra būstas, o 14 proc. – automobilis. Dar 13 proc. investuodami siekia uždirbti vaikų studijoms, o 6 proc. – skolų padengimui. Kitokius neįvardintus tikslus nurodė dešimtadalis.  „Dar 2023 m. didžiausia dalis (56 proc.) investuojančių gyventojų siekė pasirūpinti finansiškai saugesne senatve. Pernai ši dalis…