VILNIUS, 2026 m. gegužės 26 d. – Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) privalomojo draudimo rinka 2024 m. išaugo iki 350,7 mln. EUR ir augo 4,4 proc., rodo Lietuvos banko 2024 m. draudimo rinkos apžvalga. TPVCA šiandien sudaro 28,9 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos Lietuvoje, o rinkoje licencijuoti 19 draudikų. Per 2024–2025 m. dauguma vairuotojų pajuto reikšmingą įmokos šuolį. Nepriklausoma Reidas.lt analizė nurodo, kad vidutinis brangimas siekė 20–30 proc., o kraštutiniais atvejais kaina šokteli 90 proc., kai vairuotojas iš 55 EUR per metus pereina prie 106 EUR. Tai didžiausias TPVCA įmokų pokytis per pastarąjį dešimtmetį. Brangimą lemia trys veiksniai: augančios draudikų išmokos žaloms, ES Motor Insurance…
Žygimantas Mauricas. Lietuva tampa turtingesnė už Pietų Europą – kas toliau
Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuva jau šiais metais pasivys, o kitąmet – aplenks „PIGS“ šalis (Portugaliją, Italiją, Graikiją ir Ispaniją) pagal BVP vienam gyventojui rodiklį. Tai įspūdingas rezultatas, turint omenyje, kad prieš 30 metų atotrūkis tarp Lietuvos ir šių Pietų Europos valstybių siekė net aštuonis kartus. Kitaip tariant, per vienos kartos laikotarpį Lietuva iš postsovietinės, nuo Vakarų Europos gerokai atsilikusios ekonomikos tapo šalimi, kuri jau lipa ant kulnų senosioms Europos Sąjungos narėms. Šis lūžis yra svarbus ne tik ekonomine, bet ir simboline prasme. Ilgą laiką Europoje buvo įprasta kalbėti apie turtingus Vakarus ir skurdesnius Rytus. Tačiau dabar ryškėja kita takoskyra – tarp turtingos Šiaurės ir skurdesnės Pietų…
Ką svarbu žinoti apie darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymą ir nevykdymo pasekmes
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) neretai sulaukia darbuotojų ir darbdavių klausimų dėl darbo ginčų komisijų (DGK) sprendimų vykdymo – kada sprendimas įsiteisėja, kaip jis vykdomas ir ką daryti, jei kita šalis jo nevykdo. Dažniausiai gyventojai kreipiasi susidūrę su situacijomis, kai darbdavys neišmoka darbuotojui DGK priteistų sumų arba delsia vykdyti kitus komisijos įpareigojimus. VDI primena, kad DGK sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti vykdomi skubiai. VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė paaiškina, kad DGK sprendimas įsiteisėja tuomet, kai pasibaigia vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą ir nė viena šalis…
„Microsoft“: integravusios dirbtinį intelektą, organizacijos įgis konkurencinį pranašumą
Kompanija „Microsoft“ paskelbė 2026 m. pasaulinį darbo tendencijų indeksą (angl. Work Trend Index 2026) – išsamią analizę, kaip dirbtinis intelektas (DI) ir virtualūs DI asistentai keičia darbo organizavimo principus. Pagrindinė tyrimo išvada – kad didžiausia kliūtis proveržiui jau nebėra atskiras DI naudotojas, o bendras organizacijos veiklos modelis. Naujausiame tyrime buvo analizuojami milijardai anoniminių „Microsoft 365“ operacijų – duomenys apie elektroninius laiškus, dokumentų naudojimą, bendradarbiavimą, susitikimus ir kitus darbo procesus. Ruošiant apžvalgą, buvo apklausta 20 tūkst. DI naudojančių darbuotojų iš dešimties šalių, taip pat įtrauktos DI, darbo organizavimo ir organizacijų psichologijos ekspertų įžvalgos. Tyrimas nedviprasmiškai parodė, kad konkrečios organizacijos struktūra – vidinė kultūra, vadovų palaikymas, kompetencijų ugdymas ir bendras darbo organizavimo…
„BIOVELA Group“ 2025 m. – 337 mln. eurų apyvarta ir 19,5 proc. augimas
Didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Baltijos šalyse „BIOVELA Group“ 2025 m. bendras gamybos apimtis padidino iki 86 tūkst. tonų (+10,9 proc.). Konsoliduota grupės apyvarta siekė 337 mln. eurų ir buvo 19,5 proc. didesnė nei 2024 m., o grynasis pelnas sudarė 6,3 mln. eurų. Įmonė augo tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Prie didesnių gamybos apimčių prisidėjo investicijos į gamybos modernizavimą ir procesų efektyvumą, įskaitant modernią kiaulių skerdimo liniją Utenoje, leidusią užtikrinti stabilesnį žaliavos tiekimą. „Veiklos efektyvumas šiandien yra būtinybė – sparčiai keičiasi žaliavų kainos, tiekimo situacija ir vartotojų lūkesčiai. Augimą pasiekėme stiprindami gamybos pajėgumus, optimizuodami procesus ir plėsdami produktų pasiūlą. Reikšmingos įtakos rezultatams turėjo ir kilusios jautienos kainos, kurios veikė visą…
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui vadovaus M.Švaikauskas
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) praneša, kad viešą konkursą užimti bendrovės direktoriaus pareigas laimėjo ir įmonei nuo gegužės 28 d. vadovaus Marius Švaikauskas. „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras yra viena svarbiausių Vilniaus regiono infrastruktūros įmonių, nuo kurios veiklos priklauso ne tik atliekų tvarkymo sistemos patikimumas, bet ir regiono pažanga žiedinės ekonomikos, aplinkosaugos bei tvarumo srityse. Tikimės, kad naujojo vadovo patirtis valdant dideles infrastruktūros organizacijas, įgyvendinant strateginius pokyčius ir stiprinant veiklos efektyvumą – padės bendrovei pereiti į naują brandos etapą“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas. M. Švaikauskas yra sukaupęs daugiau kaip 15 metų vadovavimo patirtį viešajame ir privačiame sektoriuose. Jis yra vadovavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos…
Gynybos obligacijų išplatinta už 80,5 mln. eurų
Žmonės, verslas ir kitos organizacijos gegužės 12-25 d. įsigijo gynybos obligacijų už 80,5 mln. eurų sumą, sudaryti 3178 sandoriai. Nuo šiandien vėl galima įsigyti naujų gynybos obligacijų emisijų – 6 mėn., 1 metų, 2 metų, 3 metų, už jas bus mokamos 2,5-2,7 proc. metinės palūkanos. 2024 m. pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per 36 emisijas pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 582,4 mln. eurų (iš kurių 80,5 mln. eurų – per 33-36 emisijų platinimą, pasibaigusį pirmadienį). 2026 m. gegužės 12-25 d. platintos 4-ių skirtingų trukmių emisijos: 6 mėn. trukmės – šios emisijos gynybos obligacijų išplatinta už 27 mln. eurų (1367 sandoriai): „Swedbank“ sudarytos 1113 sutartys įsigyti šios emisijos gynybos obligacijų už beveik 17,9 mln.…
Giedrius Rimša. II pakopa – ar išėjimas taps postūmiu?
Komentuoja Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas II pensijų pakopos reforma tapo ne tik pensijų sistemos, bet ir gyventojų finansinių įpročių išbandymu. Per pirmąjį ketvirtį iš kaupimo pasitraukė apie 40 proc. dalyvių, tačiau svarbiausias klausimas šiandien ne pats išėjimo mastas, o tai, ką žmonės su pinigais darys toliau. Sprendimas pasitraukti iš II pakopos nereiškia atsisakymo kaupti apskritai, netgi atvirkščiai, reforma gali paskatinti gyventojus iš naujo įvertinti savo finansinę ateitį ir priemones jai užsitikrinti. Kol kas tarp to, kokio gyvenimo žmonės tikisi pensijoje ir kiek lėšų bei laiko pasirengę tam skirti, išlieka nemažas atotrūkis. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu pirmąjį ketvirtį atlikta apklausa rodo, kad dauguma gyventojų būsimus poreikius…
Lietuviai svajoja apie BMW ir „Audi“, bet galiausiai perka visai ką kitą
Naudotų automobilių pirkėjai domisi prestižinėmis markėmis, bet sprendimą priima vadovaudamiesi racionaliais argumentais. Emocija ar įvaizdis pirkėjams vis dar svarbu, tačiau dažniausiai nusveria automobilio kaina ir eksploatacijos kaštai. „Didžiausias susidomėjimas rinkoje ir toliau tenka BMW, „Audi“ ir „Volkswagen“ modeliams. Pirmosios dvi markės dažniausiai siejamos su vairavimo malonumu, komfortu ir prestižu, tačiau realiuose sandoriuose pirkėjai ieško gero kainos, kokybės bei patikimumo balanso“, – sako Tautvydas Stasiulis, portalą „Autogidas.lt“ valdančios UAB „Horizontal Media“ atstovas. Racionalų požiūrį į automobilio įsigijimą atspindi ir finansavimo tendencijos – vis daugiau gyventojų automobilį renkasi įsigyti lizingu arba pasinaudodami vartojimo paskola. Pasak „Autogidas.lt“ lizingo partnerių „GF banko“ Pardavimų departamento direktoriaus Skirmanto Ketvirčio, transporto priemonės įsigijimas yra tarp dažniausių skolinimosi paskirčių.…
Ekspertai dalijasi aplinkai draugiškesnės kasdienybės patarimais: tvarumas neturi būti savęs ribojimas
Daugeliui tvarumas vis dar asocijuojasi su dideliais sprendimais, radikaliais pokyčiais ar ilgalaikėmis strategijomis, tačiau iš tiesų ne mažiau svarbūs yra kasdieniai pasirinkimai. Ėjimas pėsčiomis vietoje trumpos kelionės automobiliu, dažnesnis augalinio maisto pasirinkimas ar sąmoningi sprendimai buityje gali turėti didesnį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. Klimatologas, tvarumo edukatorius, televizijos ir radijo laidų vedėjas Silvestras Dikčius sako, kad svarbiausia – nežiūrėti į tvarumą kaip į kažko atsisakymą. Pasak jo, savęs ribojimu paremtas tvarumas praktikoje neveikia. Tvaresnis gyvenimo būdas turėtų būti sąmoningas pasirinkimas, o mažesnis poveikis aplinkai – teigiamas tokio pasirinkimo rezultatas. „Tvarumas gali būti labai įvairus ir kūrybiškas. Pavyzdžiui, pats vietoje transporto daug vaikštau pėsčiomis, vietoje…
