• Verslas

    Seimo LVŽS frakcijos pranešimas: „7 priežastys kodėl socialdemokratams nereiktų baimintis urėdijų reformos“

    Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika atkreipia dėmesį, jog Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, vakar socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs 10 argumentų prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) siūlomą urėdijų pertvarką, yra suklaidintas ir arba remiasi netikslia informacija, arba klysta vertindamas atskirų duomenų svarbą.   Decentralizuota netvarka. Socialdemokratų pirmininkas klysta kalbėdamas apie prekybos mediena decentralizavimą kaip apie vienareikšmiškai teigiamą reiškinį. Verta prisiminti prekybos biokuru praktiką, kai decentralizuoti sandoriai tarp biokuro tiekėjų ir šilumos gamintojų buvo tapę sisteminės korupcijos prielaida – prekybą sukoncentravus „Baltpool“ biržoje rinkoje atsirado daug naujų smulkių tiekėjų, dirbtinai užkelta kaina nukrito ir dabar keičiasi pagal rinkos pasiūlos-paklausos dėsnius. Prekybos mediena atveju galima tik priminti,…

  • Verslas

    Valstybinių švenčių išvakarėse pašto siuntose – ir trispalvės

    Lietuvos paštas, artėjant valstybinėms šventėms, fiksuoja rekordiškai didėjančius vėliavų ir kitų tautine atributika pažymėtų suvenyrų pardavimus. Iki 60 proc. išaugantis nacionalinės simbolikos poreikis ne retai tampa patriotišku į užsienį iškeliaujančių siuntų turiniu. „Įvertinę klientų poreikius, paštuose prekiaujame įvairia tautine atributika: nuo gintaro suvenyrų iki vėliavų. Populiariausiųjų sąraše – valstybinė šalies trispalvė, tačiau nuo jos mažai atsilieka ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava su Vyčio atvaizdu. Aktyviai perkamos ir mažesnės bei automobiliams skirtos šalies vėliavėles. Pastaruoju metu pastebime, jog vis labiau domimasi ir atskirų miestų heraldika. Panašu, kad Lietuvos regionų, miestų ir miestelių vėliavos tampa ne mažiau svarbia ir labai asmenine visuomeniškumo bei pilietiškumo išraiška“, – teigia Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė…

  • Studijos

    Švietimo ir mokslo komitetas aptarė 2018 metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą

    2017 metų liepos 5 dieną Švietimo ir mokslo komitete vyko posėdis, kuriame dalyvavo Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė ir pristatė pagrindinius principus ruošiant brandos egzaminus. NEC direktorė įvardino, kad egzaminai ir pasiekimų patikrinimai, kaip priemonė, padeda įgyvendinti daug tikslų: vidurinio išsilavinimo patvirtinimas, stojimas į aukštąsias mokyklas, įrankis mokinių pasiekimų lygiui nustatyti šalies mastu. Taip pat posėdyje dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, kurios pabrėžė, kad pagrindinė problema su kuria susiduria lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra abejotina vertintojų kompetencija bei NEC parengtos vertinimo instrukcijos. Komitetas patvirtino, kad problema yra aktuali ir nusprendė jai daugiau dėmesio skirti rudens sesijoje.   Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo…

  • Studijos

    Švietimo ir mokslo komitete svarstytas Seimo nutarimas Dėl bendrojo ugdymo mokyklos gairių patvirtinimo

    2017 metų liepos 5 dieną Švietimo ir mokslo komitete vyko posėdis, kuriame pristatytos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos Teisės departamento išvados Seimo nutarimo projektui „Dėl bendrojo ugdymo mokyklos gairių patvirtinimo“. Abu minėti departamentai pastabų neturėjo. Seimo narys Gintaras Steponavičius taip pat buvo pateikęs pasiūlymą: pakeisti ir papildyti 75 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal vykdomus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą ir studijas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Komitetas pritarė Seimo nario pasiūlymui. Komiteto posėdyje nutarta padaryti pertrauką ir klausimo svarstymą atidėti iki šios dienos 16 valandos, nes yra laukiama Vyriausybės išvados.…

  • Studijos

    Švietimo ir mokslo komitetas aptarė Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą

    Šiandien, liepos 5 d., Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pristatyti pagrindiniai pasirengimo žingsniai įgyvendinant Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą. Prie įgyvendinimo prisideda Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojančioje naujoje Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo redakcijoje išplėsti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros principai, pavyzdžiui, įtraukiamas orumo principas. Taip pat stiprinamos ir plečiamos minimalios vaiko priežiūros priemonės, kad vidutinė priežiūros priemonė – socializacijos centras – taptų paskutine priemone, taikoma keičiant vaiko elgesį. Įstatymo pakeitimais įteisinamas koordinuotai teikiamos pagalbos ir paslaugų teikimas šeimai ir vaikui, kai vaikui skirta minimalios priežiūros priemonė. Nustatomos kitos lygiagrečios pagalbos priemonės šeimai. Komiteto posėdyje…

  • Verslas

    Kaimo reikalų komitetas pritarė Vyriausybės inicijuotai miškų reformai

    2017 m. liepos 5 d. pranešimas žiniasklaidai Liepos 5 d. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-420 ir iš esmės jam pritarė pasiūlydamas pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį patobulinti pagal pateiktas pastabas. Komiteto nariai susipažino su nepriklausomų ekspertų išvadomis ir pritarė ekspertų grupės „Civitta“ išvadai, taip pat įvertino pateiktus Seimo narių siūlymus ir palaikė Seimo narių grupės – Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio ir Kęstučio Mažeikos siūlymą Miškų įstatyme įtvirtinti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose tiesiogiai vykdančius vienetus (miškų urėdijas ir girininkijas) ir nurodyti šių struktūrinių padalinių svarbiausias funkcijas bei…

  • Politika ir teisė

    Vokietijos lyderystė stiprina Lietuvos saugumą

    Trečiadienis, liepos 5 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Bundestago primininku Norbertu Lammertu ir Vokietijos parlamento įgaliotiniu kariuomenės reikalams Hansu Peteriu Bartelsu. Susitikime aptarta saugumo padėtis regione ir Europoje, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui 2018 m., Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas atremiant hibridines grėsmes, stiprinant tarptautinę taiką ir stabilumą.  Lietuvoje Vokietijos parlamento vadovas aplankė daugiašaliame NATO batalione tarnaujančius savo šalies karius. Prie Vokietijos apsisprendimo vadovauti priešakinėms NATO pajėgoms Lietuvoje ženkliai prisidėjo ir Bundestagas, išreiškęs tvirtą politinę valią prisiimti daugiau atsakomybės už Europos gynybą. Prezidentės teigimu, tai – atsakingo parlamentarizmo pavyzdys, rodantis, kad grėsmių akivaizdoje esame vieningi ir pasiryžę bendromis pajėgomis užtikrinti savo saugumą.  Prezidentė pabrėžė, jog Vokietijos…

  • Įvairenybės

    Seimo komisija tarėsi dėl veiksmingos pagalbos nuo alkoholio priklausomiems asmenims sistemos tobulinimo prioritetų

    Seimas birželio 22 d. priėmė rezoliuciją „Dėl veiksmingos pagalbos nuo alkoholio priklausomiems asmenims sistemos tobulinimo prioritetų“ (Nr. XIII-510). Rezoliucijoje Priklausomybių prevencijos komisija kartu su kitais Seimo komitetais ir Vyriausybe yra kviečiami iš naujo apsvarstyti Seimo 2016 m. kovo 24 d. rezoliucijoje „Dėl naujų kovos su alkoholizmu priemonių ir efektyvios pagalbos sergantiesiems alkoholizmu“ (Nr. XII-2273) siūlomas priemones. Šiandien Seimo komisija svarstė rezoliucijoje išvardytas priemones ir tarėsi dėl jų įgyvendinimo galimybių bei darbo organizavimo. Komisija klausimo svarstymą ketina pratęsti Seimo rudens sesijoje, iki to laiko išnagrinėjusi ir susipažinusi su esama situacija Lietuvoje bei kitose šalyse rezoliucijos priemonėse nurodytais klausimais. Komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė, tel. (8 5) 239 6684     Pranešimą paskelbė:…

  • Sveikata

    Greitosios medicinos pagalbos paslaugos Vilniaus mieste bus teikiamos įprasta tvarka

    Seimo Sveikatos reikalų komitetas (toliau – Komitetas) 2017 m. liepos 5 d. posėdyje, vykdydamas parlamentinę kontrolę, išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) ir Vidaus reikalų ministerijos informaciją dėl greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) tarnybos veiklos. Posėdyje dalyvavo ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos, Bendrojo pagalbos centro atstovai. SAM atstovai informavo, kad Vyriausybės nutarimo ,,Dėl skambučių greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpaisiais telefono numeriais administravimo perdavimo Bendrajam pagalbos centrui ir visų pagalbos tarnybų trumpųjų telefono numerių galiojimo ir panaikinimo terminų nustatymo“ projektas (toliau – Nutarimo projektas) buvo aptartas 2017 m. birželio 28 d. Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotame susitikime su Lietuvos…

  • Transportas

    Skrydžių saugai užtikrinti Vilniaus oro uosto rekonstrukcija būtina

    Liepos 14 d. pradedama Vilniaus oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija – būtina. Iš esmės sutvarkyti šią infrastruktūrą svarbu siekiant užtikrinti skrydžių saugą ir sostinės oro uosto, kaip pagrindinių šalies oro vartų, veiklos tęstinumą. „Tako rekonstrukcija, deja, bet neišvengiama. Ankstesnės valdžios stūmė nuo savęs šį sudėtingą ir nepopuliarų sprendimą, nors jau 2014 metais buvo žinoma, kad taką būtina rekonstruoti. Delsti nebegalime – rizikos kaina yra žmonių saugumas. Tad nediskutuotina, ar reikia rekonstrukcijos. Pasirinkimas buvo vienas – visiškai uždaryti Vilniaus oro uostą, nepaliekant kitos galimybės keliautojams, arba kelti skrydžius į Kauną, net ir žinant visus logistinius sunkumus“,  – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.  Paskutinį kartą Vilniaus oro uosto kilimo…