2017 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį siūlydama papildyti „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisykles“ ir „Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatus“, uždraudžiant viešajame transporte viešai eksponuoti nevalstybinę simboliką. Pastaruoju metu, vykstant kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, prorusiški kovotojai savo simboliu pasirinko Georgijaus juostą, kuri Rusijoje pradėta plačiai naudoti 2005 m., minint 60-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Nuo to laiko, Georgijaus juostos naudojimas aktyviai eksportuojamas į kaimynines valstybes. Taip, prisidengiant Sovietų Sąjungos pergalės paminėjimu, siekiama sukelti nostalgiją tiems laikams ir sustiprinti palankumą dabartinės Rusijos vykdomai politikai. „Valstybės pareiga užtikrinti Lietuvos…
Specialistai ragina nelaukti rugsėjo ir neatidėlioti vaikų vizitų pas gydytojus
Nors įsibėgėjus vasarai galvoti apie rudenį dar visiškai nesinori, vasara – pats metas tėveliams pagalvoti apie vaikų sveikatos profilaktiką ir pasirūpinti Vaiko sveikatos pažymėjimu. Pasak specialistų, kad nesusidarytų didelės eilės pas šeimos gydytojus, ir profilaktiškai vaiko sveikata būtų patikrinta laiku, tėveliams jau dabar reikėtų užregistruoti vaiką profilaktiniam sveikatos patikrinimui pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą. Kaip kasmet, taip ir šiemet, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvai privalo pasirūpinti savo atžalų sveikatos patikra ir ugdymo įstaigai pateikti specialios formos dokumentą – Vaiko sveikatos pažymėjimą. Šis galioja vienerius metus. Profilaktiškai tikrintis sveikatą ir apsilankyti pas šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. „Dėl profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimo…
Ar menininkus telksim tik sostinėje?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime kalbėdama apie švietimo reformos pradžią sakė, kad ji panaši į reformos imitaciją. Vietoj kokybinių pertvarkų – perskirstymo ir parceliavimo planai. LR Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu keičiamas meno studijų finansavimo modelis: dėl nežinomų priežasčių nuspręsta menininkų rengimą koncentruoti tik Vilniuje. Akademinei bendruomenei taip ir nebuvo pateikti kriterijai, pagal kuriuos buvo atrinktos programos, vertos valstybės finansavimo. Kaip pertvarkys menų studijas? Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė paskelbė, kad numato menininkų rengimą koncentruoti tik Vilniuje. Neatlikus jokių analizių ar tyrimų, nesikonsultavus su ekspertais, pareiškė, kad turėti ir vystyti menų studijas visuose Lietuvos universitetiniuose miestuose nėra labai efektyvu. Tiesa, ministrė sutinka, kad menininkai pagal poreikį galėtų būti rengiami…
Lietuviai ir televizorius: vienos serialo serijos per mažai?
Lietuvos gyventojai – aistringiausi serialų žiūrovai Baltijos šalyse. Tokią išvadą galima daryti remiantis naujausiu kompanijos „Samsung“ inicijuotu tyrimu. Duomenys rodo, kad 81 proc. apklaustųjų šalyje linkę žiūrėti net keletą mėgstamo serialo serijų iš eilės. Kokių dar detalių apie tautiečių televizoriaus žiūrėjimo įpročius atskleista? Serialams laiko negaili Nors lietuviai šiuo klausimu pirmauja, peržiūrėti ne vieną, bet keletą serialo serijų iš eilės populiaru ir kitose Baltijos šalyse. Antai Latvijoje taip įpratę elgtis 77 proc., o Estijoje – 70 proc. apklaustųjų. Didžiausi serialų gerbėjai – 15-24 metų jaunuoliai. Lietuvoje net 49 proc. šio amžiaus atstovų pripažįsta žiūrintys kelias serijas iš eilės ne rečiau nei kartą per savaitę. Įprotis žiūrėti po kelias serijas iš…
Pirmą kartą parodoje rodomas Vytauto Kasiulio piešinių ir eskizų palikimas
Renginio tipas: Parodos atidarymas Renginio data: Ketvirtadienis, 2017 m. birželio 15 d. Renginio pradžia: 17:00 Renginio pabaiga: Ketvirtadienis, 2018 m. kovo 1 d. Renginio vieta: Vytauto Kasiulio dailės muziejus (A. Goštauto g. 1, Vilnius) 2017 m. birželio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1) atidaroma paroda „Vytautas Kasiulis (1918–1995). Viena–Breisgau Freiburgas–Paryžius“. Pirmą kartą plačiam žiūrovų ratui pristatomas gausus tapytojo piešinių ir eskizų palikimas iš Paryžiuje gyvenančio dailininko sūnaus Vytauto šeimos bei Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Paroda surengta nuolatinės ekspozicijos salėje, kaip vienas pirmųjų renginių, kuriais muziejus minės dailininko gimimo šimtmetį ir vykdys numatytą ekspozicijos atnaujinimą. Paroda veiks iki 2018 m. kovo. Parodą atidarys Lietuvos…
Kaišiadorių vyskupijos generalvikaro monsinjoro Algirdo Jurevičiaus kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Prezidente, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo vadovai ir nariai, Šio minėjimo svečiai ir dalyviai, visi brangūs Lietuvos žmonės, Mūsų tautos ir valstybės istorija susiklostė taip, kad dažniau susirenkame paminėti niūrius įvykius, negu kad pasidžiaugti kad ir kukliais, bet – laimėjimais. Suėmimai, tardymai, tremtys ar mirtys nėra vien tik statistiniai skaičiai ar okupantų suteikti kodai (vadinami numeriai), bet už viso to slypi žmonių gyvenimai, kurie yra konkretūs ir asmeniški: tai ir išskirtos šeimos, sudaužytos viltys, sulaužyti gyvenimai, bet taip pat tame gimsta didžiulis didvyriškumas, nepalaužiama dvasia ir ryžtas patikėti viltimi, nesant jokios vilties. Kviečiu Jus pažvelgti į vieno žmogaus, konkretaus žmogaus – garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą. Jis…
Seimo nario Stasio Jakeliūno kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime
Gerbiamieji, šiandien prisimename tragiškas dienas ir likimus šimtų tūkstančių mūsų tėvynainių, kurie neteko namų, artimųjų, sveikatos. Neretai – ir gyvybės. Neteko ir tėvynės, išskyrus tą jos dalelę, kurią išsaugojo savo širdyse, mintyse, dainose. Be abejo, svarbu visa tai prisiminti, paminėti renginiais, įamžinti knygomis ir paminklais. Tačiau, mano manymu, ne mažiau svarbu, kad partizanų, politinių kalinių, tremtinių auka ir kančios būtų įprasmintos ir mūsų kasdienybėje. Tuo, kaip gyvename, ir tuo, kaip valdome savo valstybę. Nes grįžę į Lietuvą kaliniai ir tremtiniai, kuriems pasisekė išgyventi lagerius ir tremtį, dažnai nerado to, ką jie saugojo savo širdyse. Jų laukė atšiauri realybė – dažnai nebuvo kur ir iš ko gyventi. Su tokia realybe teko…
Premjero komandą papildė naujas patarėjas
Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėju žemės ūkio klausimais pradėjo dirbti biomedicinos mokslų daktaras Aleksandras Muzikevičius. Jis yra baigęs bakalauro ir magistro studijas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikaciją įgijo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Muzikevičius nuo 1999 m. iki 2011 m. Žemės ūkio ministerijoje vadovavo Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriui, vėliau ketverius metus dėstė paskaitas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje. Taip pat turi patirties vadovaujant žemės ūkio įmonėms. Paskutinius porą metų dirbo UAB „Inovacijų plėtra“ direktoriumi. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
Aplinkos viceministras M. Norbutas: dėl Astravo AE saugumo būtini skubūs sprendimai
Vakar Minske prasidėjo Espo konvencijos 7-to šalių susitikimas, kurio metu svarstomi ir Astravo atominės elektrinės projekto pažeidimai. Lietuva atkreipia dėmesį į tai, kad Astravo atominės elektrinės klausimas pirmiausia yra susijęs su sauga, nes dialogas be rezultatų vyksta nuo 2009 metų. „Negalime diskutuoti apie saugą – ją reikia užtikrinti“, – pabrėžė Lietuvos delegacijos Espo konvencijos Šalių susitikime vadovas, aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Jis taip pat pažymėjo, kad Baltarusija nėra atlikusi namų darbų ir mėgina išvengti nepatogių klausimų: aikštelės parinkimo kriterijai, poveikis žmonių sveikatai, ypač tankiai apgyvendintose teritorijose, didelės avarijos grėsmių suvaldymas. Tai puikiai iliustruoja ir vakar pateikti Baltarusijos pasiūlymai dėl Espo konvencijos šalių susitikimo sprendimo teksto. Juose stengiamasi užtikrinti, kad išsamesnis…
Moksleivės, 2016 m. ekspedicijos į Krasnojarską dalyvės Samantos Uikytės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime
Gerbiami šalies vadovai, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, visi šio iškilmingo posėdžio dalyviai ir svečiai, man, Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos abiturientei, šiandien tenka ypatinga garbė kalbėti šioje tribūnoje bei atstovauti savo mokyklai, rajonui, netgi daliai jaunimo. Esu iš nedidelio miestelio, kuriame gyva dvidešimtojo amžiaus pradžioje gyvenusios rašytojos, altruistės, raginusios dirbti Tėvynei, Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos dvasia, kur saugomas ir branginamas jos atminimas. Juk kurdami savo šalies ateitį, turime žinoti jos kultūrą ir jos istoriją. Dar Antikos išmintis byloja: „Žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikai“. Šiandien, minėdami Gedulo ir vilties dieną, prisimename vieną skaudžiausių Lietuvos puslapių – tremtį, kurią patyrė ne vieno mūsų seneliai ir proseneliai. Kokia laisvės kaina mokėta…