Cholesterolis – raktas į širdies ir kraujagyslių sveikatą, o jo rodikliai gali išduoti pavojų net tada, kai nejaučiame jokių simptomų. Medikai pabrėžia, kad „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis organizmą veikia skirtingai, tad labai svarbu laiku atlikti tyrimus ir stebėti cholesterolio rodiklius. „Blogasis“ (MTL, mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis sudaro didžiąją dalį organizmo cholesterolio. Jis perneša cholesterolį iš kepenų į ląsteles, o jo perteklius gali kauptis kraujagyslių sienelėse. Tuo metu „gerasis“ (DTL, didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis absorbuoja MTL ir perneša jį iš kraujotakos atgal į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. „Jei kraujyje yra per daug MTL ir per mažai DTL, susidaro disbalansas: „blogasis“ cholesterolis kaupiasi, o „gerojo“ nepakanka jam pašalinti.…

Daugeliui žmonių rudens pradžia arba grįžimas į darbus po vasaros gali sukelti nuotaikos svyravimus, apatiją ir nerimą. Vasarą daugelis gyvena laisvesniu ritmu ir daugiau ilsisi, o rudenį tenka grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo bei pareigų, be to, mažėja dienos šviesos. Visa tai gali sukelti stresą, nuotaikos pablogėjimą ar vadinamąją sezoninę depresiją. Dažniausiai tai yra natūrali organizmo reakcija į pokyčius, tačiau jei simptomai užsitęsia, verta į juos atkreipti dėmesį. „Slogi nuotaika pirmadieniais, po atostogų – įprastas reiškinys. Šis jausmas dažnai atsiranda dėl perėjimo iš poilsio režimo į atsakomybėmis apkrautą darbo savaitę. Tačiau jei nuotaikos kritimas tampa nuolatiniu, jį lydi nerimas, nemiga, energijos stoka ar abejingumas, tai gali būti ženklas, kad žmogus…

Hormonų pusiausvyra yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių moterų fizinę ir emocinę sveikatą. Jos sutrikimai gali pasireikšti ne tik menstruacinio ciklo pokyčiais, bet ir nuovargiu, nuotaikų svyravimais ar odos problemomis. Hormonų disbalanso simptomus labai svarbu laiku pastebėti, suprasti ir imtis tinkamų priemonių. Hormonų disbalansas moterų organizme gali pasireikšti įvairiai. Dažniausiai jis išryškėja per menstruacinio ciklo sutrikimus – mėnesinės tampa nereguliarios, kartais gausios ar itin skausmingos. „Moterys dažnai pastebi ir svorio svyravimus, nepastovias nuotaikas, miego sutrikimus bei nuolatinį nuovargį. Hormonų pusiausvyros sutrikimai neretai atsispindi ir išvaizdoje – gali atsirasti odos problemų, pavyzdžiui, spuogų, oda tampa sausesnė arba riebesnė, pakinta plaukų struktūra, jie ima slinkti. Be to, disbalansas gali turėti įtakos vaisingumui, mažinti…

Daugelis yra pastebėję, kad vos atvėsus orui rudenį itin greitai „prikimba“ peršalimo ligos, dažniau jaučiamas nuovargis, mieguistumas. Suprastėjusią savijautą šiuo metu neretai lemia nusilpęs imunitetas. Jį sustiprinti galima natūraliais būdais, taip pat vartojant papildus ir vitaminus. Vis dėlto medikai pastebi, kad imuniteto atstatymui neretai pasirenkami ir netinkami metodai. „Per vasarą organizmas dažnai išderinamas dėl mitybos režimo nesilaikymo, mat vartojame mažiau sveikatai palankaus maisto, daugiau alkoholio, valgome nereguliariai. Šiuo metu taip pat mažiau ar nekokybiškai miegame. Be to, vasarą organizmas gali netekti elektrolitų, mikroelementų ir vitaminų, kurie yra būtini imuninei sistemai palaikyti“, – sako Eglė Vaišvilaitė, sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja. Ji pastebi, kad nuovargis ar peršalimas nebūtinai reiškia susilpnėjusį…

Po atostogų į mokyklą grįžtantys vaikai neretai patiria stresą. Jis gali pasireikšti uždarumu ir atsiribojimu, nenoru bendrauti su draugais ar šeimos nariais, padidėjusiu dirglumu ir pykčio protrūkiais, taip pat įvairiais nepaaiškinamais fiziniais negalavimais. Milžiniška atsakomybė krenta ant tėvų pečių – šiuo metu jiems itin svarbu stebėti tiek akivaizdžius, tiek subtilius vaikų elgsenos pokyčius ir prireikus nedelsiant kreiptis pagalbos. Vaikas gali nenorėti eiti į mokyklą, dažnai skųstis prasta savijauta, prarasti motyvaciją. Galiausiai tai lemia prastus rezultatus, padidėjusį baimės, nerimo jausmą, perdėtą perfekcionizmą. „Tėvams svarbu atkreipti dėmesį į staigius pokyčius vaiko įprastame elgesyje ar nuotaikoje. Kritiškai vertinti dažnas ligas be aiškios priežasties, atsiskyrimą nuo draugų, užsidarymą, nagų kramtymą, plaukų slinkimą ar nerimastingus…

Jaustis emociškai prislėgtam ar fiziškai išsekusiam vasaros pabaigoje, jau pasibaigus atostogoms yra gana dažnas ir iš dalies natūralus reiškinys. Tai susiję su pereinamuoju laikotarpiu, kuriam organizmas turi prisitaikyti. Vis dėlto nuovargis ir prasta nuotaika gali būti susiję ir su vitaminų, svarbių maistinių medžiagų trūkumu. Keičiantis dienos trukmei, vidinis biologinis laikrodis patiria stresą – tai gali pasireikšti emociniu diskomfortu, sumažėjusiu darbingumu ar bendru nuovargiu. Trumpėjančios dienos rugpjūčio pabaigoje veikia mūsų biologinį laikrodį – mažėjanti natūralios šviesos trukmė keičia melatonino ir serotonino pusiausvyrą, o tai gali lemti nuotaikų svyravimus, energijos trūkumą ir miego ritmo sutrikimus. „Per vasarą organizmas prisitaiko prie ilgesnių dienų ir didesnio aktyvumo, todėl staigus perėjimas prie rudens režimo kartais…

Vasarai besibaigiant mūsų organizmas pradeda reaguoti į sezonų kaitą: trumpėjančios dienos, mažėjantis saulės šviesos kiekis ir temperatūros svyravimai daro poveikį hormonų pusiausvyrai. Sezonų kaita dažniausiai paveikia tas organizmo sritis, kurios jautriausios – hormonų balansą, imuninės sistemos veiklą ir emocinę sveikatą. Reaguodamas į pokyčius mūsų organizmas ima gaminti daugiau melatonino, kuris skatina mieguistumą, o sumažėjus tiesioginės saulės šviesos krenta serotonino lygis, todėl gali suprastėti nuotaika ar net pasireikšti sezoninės depresijos simptomai. Vėstant orui mūsų organizmų medžiagų apykaita ima lėtėti, didėja apetitas – organizmas natūraliai pradeda ruoštis žiemai. Dėl šviesos trūkumo taip pat mažėja vitamino D sintezė odoje, o tai silpnina imuninę sistemą ir mažina organizmo atsparumą infekcijoms. „Hormoniniai disbalansai, pavyzdžiui, PMS,…

Jautrumas maistui ir alergija dažnai painiojami, tačiau tai yra visiškai skirtingos organizmo reakcijos. Nors abi gali sukelti nemalonius simptomus po tam tikrų maisto produktų vartojimo, jų kilmė, eiga ir rizikos sveikatai laipsnis yra skirtingi. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė pabrėžia, kad svarbu suprasti, kuo jautrumas maistui ir alergija skiriasi, kaip jas atpažinti, kada verta atlikti tyrimus ir kaip tinkamai elgtis, jei dėl šių būklių kyla įtarimų. Alergija ar jautrumas maistui? Maisto alergija yra ūmi imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto baltymus. Organizmas klaidingai atpažįsta nekaltą maisto baltymą kaip pavojų ir pradeda gaminti specifinius antikūnus, vadinamus IgE. „Simptomai paprastai atsiranda labai greitai – per kelias minutes…

Nors pilvo pūtimas dažnai siejamas tik su netinkama mityba, iš tiesų šis simptomas gali kilti ir nuo visiškai įprasto ir, atrodytų, sveiko maisto. Kiekvieno žmogaus virškinimo sistema yra unikali – ją veikia individualus virškinimo greitis, žarnyno mikrobiota, ligos ir net emocinė sveikata. Nors nemalonius pojūčius pilve daugelis yra linkę gydyti savarankiškai, medikai sako, kad neretai imtis tyrimų ir rimtos gydymo uždelsiama pernelyg ilgai. „Nors dažnai manoma, kad tik „blogas“ maistas sukelia tokius pojūčius, iš tiesų taip yra ne visada. Tai paaiškinama tuo, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą virškinimo greitį, mikrobiotos sudėtį, serga skirtingomis ligomis ir vartoja skirtingus vaistus. Be to, itin svarbi yra valgymo higiena – ne tik maisto švara,…

Karštą vasaros dieną atsivėsinti ežere ar jūroje – tikra palaima. Tačiau toks laisvalaikis kai kuriems gali baigtis nemaloniomis pasekmėmis – padažnėjusiais šlapimo takų infekcijų atvejais. Nors vien drėgnas maudymosi kostiumėlis ar glaudės infekcijos nesukelia, nuolatinė drėgmė ir šiluma sudaro idealią terpę bakterijoms daugintis – tarp jų ir toms, kurios sukelia šlapimo takų uždegimą. Susidarius palankioms sąlygoms, į šlapimo takus gali patekti tiek iš aplinkos atkeliavusios, tiek žmogaus organizme natūraliai gyvenančios bakterijos. Patekusios į šlapimo takus ir ten pradėjusios daugintis, jos sukelia uždegimą. „Potencialūs bakterijų šaltiniai – tiek atviri, tiek uždari baseinai. Kuo daugiau žmonių juose maudosi, tuo didesnė tikimybė, kad vandenyje bus įvairių bakterijų. Šiltu oru šie mikroorganizmai dauginasi dar…