Žiema Lietuvoje kasmet atneša ne tik sniegą ir šventes, bet ir neišvengiamą traumų bangą. Per kelis slidaus sezono mėnesius iki trečdalio visų greitosios pagalbos iškvietimų miestuose būna susiję su griuvimais, o ligoninių priėmimo skyriuose pacientų srautas išauga vidutiniškai 20–40 proc. Medikai pastebi, kad neretai susitrenkę žmonės į gydytojus kreiptis delsia, tačiau kai kuriais atvejais tais daryti yra būtina. „Dirbdamas ortopedu traumatologu, kasmet stebiu tą patį ciklą: vos tik termometro stulpelis nukrenta žemiau nulio, prasideda raiščių, riešų, čiurnų, kelių ir klubų lūžių sezonas“, – sako „Antėja“ diagnostikos ir dienos chirurgijos centro ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas. Kodėl žiemą traumų daugėja? Įvairių traumų priežastis šiuo metu – ne vien ledas. Lietuvoje žiema itin permaininga:…
Prevencija prasideda nuo žinojimo: laiku atliktų tyrimų reikšmė moterų sveikatai
Nors gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa veikia jau ne vienerius metus, moterų dalyvavimas joje vis dar nepakankamas. Ankstyva diagnostika ir reguliarus patikrinimas yra kertiniai žingsniai siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio. Deja, nemažai moterų dar nepakankamai žino apie kolposkopijos ir biopsijos naudą, pastebi medikai. Kolposkopija – neatsiejama ginekologo darbo dalis, skirta nustatyti, tirti ir gydyti gimdos kaklelio patologijas. Esant ląstelių pakitimams arba tęsiantis ŽPV infekcijai būtinas detalesnis gimdos kaklelio ląstelių įvertinimas. Kolposkopo pagalba vertinami gimdos kaklelio pokyčiai, o esant indikacijoms – atliekama gimdos kaklelio biopsija. „Tai specialus į mikroskopą panašus medicininis prietaisas, kuris padidina matomą vaizdą ir leidžia detaliai apžiūrėti gimdos kaklelį, makštį bei vulvą. Kolposkopija dažniausiai atliekama esant gimdos kaklelio…
Prasidėjus virusų sezonui vieni serga dažniau nei kiti: štai ko nereikia pamiršti
Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti. Nors dažnai mūsų imuniteto stiprumą lemia amžius, genetika, lėtinės ligos, neretai dėl jo nusilpimo esame kalti ir patys. Be to, vis dar labai dažnai pamirštame elementarias prevencines priemones. Žmonių imunitetas skiriasi dėl įgimtų savybių ir gyvenimo būdo. Jo stiprumą lemia genetika ir amžius – vaikų imunitetas dar formuojasi, o vyresniame amžiuje silpnėja. Imunitetą menkina ir lėtinės ligos, prastas miegas, stresas ir nevisavertė mityba. Didesnė rizika susirgti kyla ir tiems, kurie dažnai bendrauja su daug žmonių ar dirba gausiuose kolektyvuose. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas…
Maudynės žiemą – mados reikalas ar įrodymais grįsta sveikata?
Pastaraisiais metais žiemos maudynės tapo tikra mada – vis daugiau žmonių ryžtasi nerti į ledinį vandenį siekdami sustiprinti imunitetą, pagerinti savijautą ar tiesiog patirti naujų pojūčių. Socialiniuose tinkluose šis ritualas neretai vaizduojamas kaip universalus sveikatinimo būdas, tačiau medikai primena, kad ekstremalus šalčio poveikis tinka toli gražu ne visiems. Pirmosiomis sekundėmis panirus į labai šaltą vandenį organizme – ypač širdyje ir kraujagyslėse – įvyksta staigus fiziologinis atsakas, vadinamas „šalčio šoku“. Ledinis vanduo akimirksniu suaktyvina organizmą: pagreitėja kvėpavimas, pakyla pulsas ir kraujospūdis, susiaurėja kraujagyslės. „Tai natūrali apsauginė reakcija, kuri daugeliui suteikia energijos pliūpsnį. Vis dėlto žmonėms, turintiems širdies ar kraujagyslių ligų, ši staigi apkrova gali būti pernelyg didelė, todėl jiems svarbu iš…
Vyrų sveikata šiandien: kaip pasirūpinti kūnu, protu ir gera savijauta rytojui
Nors šiuolaikinis vyras siekia būti stiprus, atsakingas ir sėkmingas, būtent šie siekiai neretai tampa priežastimi, kodėl sveikata nustumiama į antrą planą. Darbas, įtampa, nuovargis, laiko trūkumas ir stereotipai, kad „vyras turi ištverti“, lemia, jog daugelis nesikreipia į gydytojus net tuomet, kai jaučia aiškius simptomus. Profilaktiniai tyrimai, sveikos gyvensenos įpročiai ir emocinė pusiausvyra dažnai atrodo kaip papildomi rūpesčiai, tačiau iš tiesų jie yra investicija į gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Rokas Kireilis sako, kad vyrai dažnai tikina neturintys laiko pasitikrinti sveikatą ir pamiršta, kad laiku atlikti tyrimai ar dalyvavimas prevencinėse programose gali padėti anksti diagnozuoti ligas bei užkirsti kelią jų progresavimui. Anot mediko, daugelis vyrų vengia…
Greitesnė medžiagų apykaita nebūtinai genetika: 3–3–3 taisyklė, kurią verta išbandyti
Organizmo medžiagų apykaita lemia energijos gamybą ir tinkamą kūno funkcijų veikimą. Ji daro įtaką ne tik svorio pokyčiams, bet ir bendrai sveikatai: reguliuoja, kaip organizmas naudoja ir kaupia riebalus, baltymus bei angliavandenius. Nors metabolizmas iš dalies priklauso nuo genetikos ir negali būti visiškai kontroliuojamas valios pastangomis, jam vis dėlto įtaką padaryti įmanoma. Medžiagų apykaita (metabolizmas) – tai procesas, kurio metu organizmas paverčia maistą energija, reikalinga kūno veiklai. Ji veikia kaip variklis – net ramybės būsenoje sudeginama dalis kalorijų. Riebalų apykaita, arba lipidų metabolizmas, yra šio proceso dalis, užtikrinanti energijos gamybą ir riebalų atsargų kaupimą. Riebalai organizmui būtini – jie suteikia energijos, padeda įsisavinti vitaminus, sudaro ląstelių membranas ir nervų apvalkalus.…
Gydytoja: trūkstant šių maistinių medžiagų, smegenys pradeda „strigti“
Gera smegenų veikla, gebėjimas mąstyti ir emocinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo poilsio, miego režimo ar streso lygio, bet ir nuo to, ar smegenys gauna pakankamai joms būtinų maistinių medžiagų. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausiai energijos reikalaujančių organų, todėl neurologai pabrėžia, kad tam tikros medžiagos yra gyvybiškai svarbios – jų trūkumas ilgainiui gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ neurologė Indrė Jasienė teigia, kad mūsų smegenims kai kurios maistinės medžiagos yra itin svarbios. Gliukozė, vitaminas B12 ir folio rūgštis užtikrina normalų smegenų funkcionavimą: gliukozė veikia kaip pagrindinis ir beveik vienintelis energijos šaltinis, o vitaminas B12 ir folio rūgštis palaiko nervinių ląstelių sveikatą, dalyvauja mielino gamyboje ir neurotransmiterių sintezėje,…
Kosulį ne visuomet lemia peršalimas: medikas įvardijo, kada derėtų sunerimti
Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti. Kosulys organizmui iš kvėpavimo takų padeda pašalinti gleives, dulkes, mikroorganizmus ar kitus dirgiklius. Deja, dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos, alergijos, astma, gastroezofaginis refliuksas (GERL), rūkymas ar dirginančios medžiagos, taip pat kai kurios lėtinės plaučių ligos ar net tam tikri vaistai. „Nors kosulys dažnai siejamas su peršalimu, jo priežasčių gali būti gerokai daugiau – šis simptomas…
Rytų medicina Vakaruose: akupunktūros vieta šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje
Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje vis labiau akcentuojamas ne tik ligų gydymas, bet ir prevencija, bendras žmogaus savijautos gerinimas. Būtent todėl vis daugiau žmonių ieško natūralių, kūną ir protą apimančių gydymo metodų. Vienas iš jų – akupunktūra, turinti tūkstantmetę istoriją ir šiandien vis labiau įsitvirtinanti Vakarų medicinos praktikoje. Šis metodas sulaukia vis didesnio mokslininkų ir sveikatos specialistų dėmesio, o pacientai vertina jį dėl galimybės sumažinti skausmą, įveikti stresą ir pagerinti kasdienę savijautą. Akupunktūra – tradicinės kinų medicinos gydymo metodas, kai plonos adatos įvedamos į tam tikrus kūno taškus. Tai padeda atstatyti energijos pusiausvyrą, skatinti organizmo gijimą ir mažinti skausmą. Rytų medicinos metodai, tarp kurių ir akupunktūra, vis labiau populiarėja Vakaruose. Tam…
Ilgaamžiškumo paslaptys: kaip kraujo tyrimai gali padėti gyventi ilgiau ir sveikiau
Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie kraujo rodikliai gali suteikti vertingų užuominų apie ilgaamžiškumą. Geriau suprasdami šiuos rodiklius galime ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jos kokybę. Skirtingai nei įprasti tyrimai, skirti ligoms diagnozuoti, ilgaamžiškumo tyrimai padeda proaktyviai rūpintis sveikata – anksti pastebėti rizikos veiksnius, koreguoti gyvenimo būdą ir optimizuoti organizmo veiklą. „Ilgaamžiškumo tyrimas – tai kraujo tyrimas, kurio metu analizuojami pagrindiniai biožymenys, siekiant įvertinti, kaip sensta kūnas. Pagrindinis tikslas – optimali sveikata ir ilgesnis aktyvus gyvenimas. Šis požiūris skiriasi nuo tradicinių tyrimų, kurie daugiausia skirti jau esamų ligų diagnostikai“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė. Su senėjimo procesais susiję tyrimai leidžia aptikti…
