Vasario 4-oji – tarptautinė kovos su vėžiu diena. Šiandien, vasario 4 d., 11 val. BNS konferencijų salėje (Vilniuje, Jogailos g. 9/1) įvyks spaudos konferencija, skirta Tarptautinei kovos su vėžiu dienai.
Dalyvauja Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Lietuvoje dr. Robertas Petkevičius, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. Konstantinas Povilas Valuckas, VU Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui prof. Ričardas Rotomskis.
Lietuvoje pastaruoju metu kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių skaičius mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių (apie 8 tūkst ) sudaro mirtys nuo vėžio.
Tarp vyrų susirgimų vėžiu Lietuvoje šiuo metu pirmą vietą užima priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą kelia didėjantis sergamumas kolorektaliniu vėžiu. Tarp mirčių nuo vėžio pirmauja plaučių piktybiniai navikai, nuo jų kiek atsilieka kolorektalinis ir skrandžio vėžys.
Lietuvoje onkologinė situacija yra panaši kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. PSO prognozės artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. Praėjusiais metais sergančiųjų vėžiu skaičius pasaulyje pasiekė 12 mln. naujų atvejų. Apie 20 mln. žmonių Žemės rutulyje šiandien gyvena sirgdami vėžiu.
Prognozuojama, kad 2020 m. vėžiu sirgs 27 mln. žmonių, o ateinančiais, t.y. 2010 metais, vėžys turėtų užimti pirmąją vietą statistinėje mirtingumo nuo ligų lentelėje.
Grėsminga onkologinė situacija Lietuvoje verčia rimtai susirūpinti ne tik gydytojus onkologus, bet ir tuos pareigūnus, kurių rankose valstybės politikos, sveikatos politikos bei jos finansavimo svertai.
Pasak prof. K.P. Valucko, būtina, kad Lietuvoje onkologija, kaip ir daugelyje Europos šalių, būtų laikoma prioritetine sveikatos apsaugos sritimi. „Daugiau dėmesio būtina skirti profilaktinėms patikros programoms ir reikėtų atkurti onkologinių pacientų stebėsenos sistemą. Tik anksti diagnozavus ligą ir laiku pastebėjus jos atsinaujinimą galime iš esmės padėti mūsų pacientams”, – sako prof. K.P. Valuckas.
Kita vertus, niekam nekelia abejonių tai, kad plačiai naudojant naujas technologijas galima ženkliai pagerinti gydymo rezultatus. „Molekuliniame lygmenyje nustatę prediktyvinius ir prognozinius vėžio žymenis, – teigia prof. K.P.Valuckas, – jau galime ne tik prognozuoti ligos eigą, bet ir individualizuoti kiekvieno paciento gydymą”.
Pasaulio praktika rodo, jog gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo turimos modernios diagnostikos ir gydymo aparatūros, nuo naujų technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką, nuo šiuolaikinių gydymo metodų taikymo. Daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje bei JAV įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos šakos ir jai priklausančius tarpdisciplininius mokslinius tyrimus nacionaliniu mastu, vykdantys piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas ir užtikrinantys sėkmingą gautų rezultatų diegimą gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis.
„Ne pirmi metai realiai egzistuojanti onkologijos mokslo, mokymo ir gydymo vienovė Vilniaus universiteto Onkologijos institute subrandino sąlygas Lietuvos nacionaliniam vėžio institutui įkurti”, – pasakė prof. K. P. Valuckas.
Taigi, nepaprastai sparčiai didėjantis sergamumas onkologinėmis ligomis ir akivaizdus poreikis tobulinti onkologinės pagalbos sistemą perša mintį, jog ir Lietuvos vyriausybė turėtų atsižvelgti į realią situaciją ir skirti onkologijai prioritetinį dėmesį.
