Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo atidarant Kryžkalnyje Lietuvos partizanų memorialą, kuriuo įamžinamas Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.
Pasak premjero, džiugu, kad, minint atkurtos Nepriklausomybės 30-metį, Kryžkalnyje atidaromas ilgai lauktas Lietuvos partizanų memorialas, ne tik liudijantis prikeliamą iš užmaršties mūsų istoriją, bet ir skatinantis ją permąstyti. Simboliška, kad memorialas visos Lietuvos partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams atidengiamas Lietuvos centre.
“Džiaugiuosi savo tauta ir žmonėmis, kurie širdies ir šauksmo vedini susirinko čia. Šis monumentas įamžina ir įprasmina partizanų aukas vardan Lietuvos laisvės. Stabtelėkime ir susimąstykime, – Lietuvos moterų ir vyrų, tuo metu jaunuolių ir merginų, kuriems gyvenimas dar buvo prieš akis, apsisprendimas buvo aukoti savo gyvybę. Vardan ateities, suvokiant, kad gyventi kovoje už dabartinę mūsų laisvę liko mažiau nei metai. Jie nugalėjo savo mirtį. Didžiuojuosi mūsų tauta, kad suvokiame pokario kovos prasmę ir kainą”, – teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę – monumentas Lietuvos partizanams – užbaigtas šios Vyriausybės pastangomis. Kilnų darbą dar prieš dešimtmetį pradėjo a. a. monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai vykdomi keliais etapais. I etape (2019–2020 m.) pastatytas obeliskas-kalavijas, atminimo siena su žuvusių partizanų pavardėmis, įrengta pagerbimo aikštė su Nežinomo Partizano kapu. Memorialo statybai Vyriausybė skyrė 505 tūkst. eurų. Dar 29,98 tūkst. eurų buvo skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad būtų sudarytas išsamus elektroninis žinynas apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus.
Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių; 2018 m. lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.
Premjeras taip pat nuoširdžiai padėkojo visiems, kurie savo atkaklumu, iniciatyva, tikėjimu ir nuoširdžiu darbu prisidėjo prie šios nepaprastai svarbios ir prasmingos idėjos įgyvendinimo.
Prie memorialo statybos darbų organizavimo ir įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija.
Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
