Gyventojai dažnai teiraujasi savivaldybių darbuotojų, teikiančių nemokamas teisines konsultacijas, dėl tėvystės nustatymo. Teisingumo ministerija, siekdama gerinti visuomenės teisinį švietimą, pateikia pagrindinius tėvystės nustatymo aspektus.
Tėvystės nustatymo klausimus reguliuoja Civilinio kodekso trečioji knyga. Teismas gali nustatyti tėvystę tada, kai vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nebuvo pripažinta, t. y., kai vaiko gimimo įraše nenurodyti tėvo duomenys. Tėvystės nustatymas galimas ir tada, kai vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tačiau toks tėvystės nustatymas galimas tik tuomet, kai nuginčijami duomenys gimimo įraše apie tėvą.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, tai teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir pareikšti ieškinį gali vyras, laikantis save vaiko tėvu. Atsakovai pagal tokį ieškinį yra vaikas ir jo motina. Tačiau, jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo arba jis yra miręs, tada į teismą gali kreiptis vaiko motina, įgijęs visišką veiksnumą vaikas, vaiko globėjas (rūpintojas), Valstybinė teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.
Pagrindas tėvystei nustatyti – moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, pavyzdžiui, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kt. įrodymai.
Pažymėtina, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):
Viešųjų ryšių skyrius
