Politika ir teisė

Prezidentas: ES ekonomikos atgaivinimo planas turi sumažinti regioninę atskirtį Bendrijoje 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo ketvirtojoje nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) konferencijoje, skirtoje aptarti COVID-19 pandemijos protrūkio situacijai Europos Sąjungoje ir ES šalių narių atsakui kovojant su viruso sukeltais socialiniais bei ekonominiais padariniais. Konferenciniu skambučiu Europos Komisijos ir EVT lyderiai Ursula von der Leyen bei Charlesas Michelis ES valstybių narių lyderiams pristatė Europos gaivinimo plano ir Daugiametės finansinės programos pasiūlymus, paskelbtus valstybių lyderiams balandžio 20 dieną.

Būsimoji septynerių metų Daugiametė finansinė programa kartu su nauju Europos ekonomikos atgaivinimo planu turi tapti Bendrijos „Maršalo planu“, siekiant atkurti vidaus rinkos funkcionavimą ir garantuoti ekonomikos atsigavimą pasibaigus COVID-19 krizei.

Lietuvos Prezidentas akcentavo, kad Europos ekonomikos atgaivinimo planas turi būti adekvatus krizės dydžiui, o paramos lėšos – prieinamos nedelsiant. Šalies vadovas pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog ES finansiniai instrumentai ir numatyta finansinė parama būtų efektyviai ir greitai pasiekiama visoms valstybėms narėms.

Šalies vadovas pabrėžė, kad naujasis siūlomas instrumentas – Europos atgaivinimo fondas – turėtų būti svarstomas kartu su Daugiamete finansine programa. Prezidentas pasisakė už tai, kad būtų padidintas Sanglaudos politikos, kuri yra ypač svarbi, užtikrinant šalių narių sveikatos sistemų, socialinio saugumo stiprinimą, švietimo sistemų ir verslo plėtrą, ir žemės ūkio sričių finansavimas, taip pat užtikrintos lygios konkurencinės sąlygos visiems ES ūkininkams.

Akcentuota, kad krizė valstybėms narėms pateikia ne tik iššūkių, bet ir galimybių išradingai ir kūrybiškai spręsti įsisenėjusias problemas ir sutelkti visas pastangas, kad regioninė ir socialinė atskirtis valstybėse bei ES mastu po krizės sumažėtų. Šalies vadovas pažymėjo, kad ES žaliojo kurso iniciatyva, skaitmeninė darbotvarkė, žiedinės ekonomikos plėtra turi būti pagrindas Europos Sąjungos, kartu ir Lietuvos, pažangai ir klestėjimui. Lietuvos dėmesys informacinių technologijų infrastruktūros vystymui, finansinių technologijų sektoriaus plėtrai parodė, kad buvo priimti teisingi politiniai sprendimai. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad turime geriau išnaudoti visus turimus ES mokslinių tyrimų pajėgumus, įtraukiant į mokslinių tyrimų programas mokslininkus iš visų valstybių narių.

Prezidentas pabrėžė, kad, siekiant sklandaus pandemijos plitimo užkardymo bei spartesnio valstybių ekonomikų atsigavimo, būtina koordinuoti išėjimo iš krizės veiksmus. Šalies vadovas taip pat paragino Europos Sąjungos lyderius sustiprinti dėmesį kovai su dezinformacija bei aktyviai prisidėti prie kovos su pandemija trečiosiose šalyse, ypač ES Rytų partnerystės šalyse, kurioms šiuo metu itin aktuali Europos parama.

Šalies vadovas per pokalbį su EVT nariais paragino sutelkti dėmesį ir jėgas, siekiant pagreitinti medicininių priemonių įsigijimus ES mastu, spręsti prekių tranzito klausimus tarp šalių narių, užtikrinant sklandų ir efektyvų prekių tranzitą.

Pranešimą paskelbė: Kristina Karnickaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Parašykite komentarą