Laisvalaikis

Žydas ieško nuo holokausto jį išgelbėjusių lietuvių

Šį ketvirtadienį LNK „Nepriklausomų paieškų tarnyboje” išgirsime iš Izraelio parsivežtą pasakojimą, kuris labiau primena istoriniais faktais paremtą vaidybinį filmą, o ne realią istoriją. Tačiau viskas tikra. Kadaise lietuvių šeimos nuo vokiečių okupantų išgelbėtas žydas šiandien nori surasti geradarius ir padėkoti jiems.

Į LNK „Nepriklausomą paieškų tarnybą” kreipėsi garsios tarpukario Lietuvoje gydytojų Levitanų dinastijos palikuonis, Haifos universiteto (Izraelis) profesorius, Kibucų specialistas, lig šiol tebegyvenantis viename iš Izraelio kibucų, Urijus Levitanas.

Jis gimė Kaune 1940 metais tuo metu taikioje aplinkoje savo senelio, garsaus Lietuvoje ginekologo Isako Levitano, privačioje klinikoje, Kaune, Miško g. 19. Levitanų šeima – senelis Isakas, senelė Sara Etel, tėvas Michaelis, mama Mira ir mažasis Urijus – gyveno minėtojo pastato antrame aukšte. Lig šiol išlikusi koklinė krosnis, palubės raižiniai, niša bibliotekai. Tai buvo labai turtinga ir labai garsi gydytojų šeima.

1941 metais birželio 14 d. Gydytojas Isakas Levitanas kartu su žmona Sara Etel, kaip „stambūs kapitalistai”, penkeriems metams ištremiami į Permės sritį. Namas ir visas turtas nacionalizuojamas. Urijus kartu su tėvais – Michaeliu ir Mira – uždaromas Kauno Gete.

1943 metais, nujausdami artėjančią Geto likvidaciją, tėvai bando kaip nors išgelbėti sūnų. Jiems pavyksta rasti moterį, buvusią daktaro Isako darbuotoją, kuri pažada išnešti berniuką iš Geto ir jį išgelbėti. Urijui tuo metu – 2, 5 metukų. Prieš išnešant vaiką pro vartus, tėvas suleidžia sūnui migdomųjų, kad šis miegotų ir nešamas nepradėtų verkti. Taip Urijus maiše, tarytum paršelis, išnešamas pro Geto vartus, perplukdomas valtele į kitą Nemuno pusę.

Urijus šiandien prisimena, kad anuomet, išgabentas iš Geto, metus ar pusantrų jis gyveno vienkiemyje už miesto, kažkokioje sodyboje, kartu su kitais vaikais lietuvių šeimoje. Jam buvo parodyta, kur ir kaip turėtų slėptis, o jei nepavyktų, ką sakyti, jeigu į sodybą ateis nacių kareiviai. Ant kaklo jam buvo užkabintas didžiulis kryžius, turėjęs liudyti jo krikščionybę.

Dar po poros metų Urijų susirado močiutės giminaitė, kuri pasiėmė berniuką savo globon ir pasistengė, kad šis su repatrijuotais lenkų žydų vaikais per Lenkiją būtų atgabentas į Izraelį. Izraelyje jo jau laukė teta Beba, dar prieš karą išvykusi iš Lietuvos į Izraelį statyti kibucų. Į Izraelį pas tetą Urijus keliavo beveik dvejus metus, per įvairiausius Europos miestus. Klajonių metu patyrė daugybę nuotykių, žiaurių išbandymų, buvo pakeistas jo vardas, iš jo norėta padaryti ortodoksą, kol galų gale teta aptiko jį vienoje Izraelio prieglaudoje ir atsivežė į savo pačios įkurtą kibucą. Ten Urijus gyvena iki šiol.

Urijaus tėvai buvo nužudyti Kauno Gete 1943 metų vasarą masinės Geto likvidacijos metu. Urijaus seneliai 1947 metais grįžo iš tremties (tarpininkaujant A. Sniečkui ir J. Paleckiui), dirbo Vilniuje, Isakas buvo I tarybinės ligoninės Ginekologinio skyriaus vedėjas. Tačiau 1950 metais jis vėl buvo nuteistas 5 metams kalėjimo. Šį kartą už sionistinę veiklą. Jo žmonai nebuvo leista vykti kartu. Ką tik 70-metį atšventęs Isakas, turintis skrandžio opą ir širdies ydą, buvo ištremtas vienas. Į Krasnojarsko sritį. Po metų pas jį savo noru atvyko žmona. 1956 metais Isakas mirė Krasnojarsko srityje. Jo žmona grįžo į Lietuvą. Tačiau Lietuvoje jau nieko nebuvo: nei jos sūnaus, nei anūko. Netrukus ir ji išvyko pas seserį į Izraelį. Urijus nieko jos neklausinėjo, tarsi atsiribojo nuo praeities, nenorėdamas skaudinti nei savęs nei artimųjų skausmingais praeities prisiminimais. 1974 metais Urijaus močiutė mirė, ir paskutinė gija, jungusi Urijų su Lietuva, nutrūko.

Tik prieš 15 metų Urijus pradėjo ieškoti šeimos, kuri 1943 metais, rizikuodama savo ir savo šeimos gyvybe, išgelbėjo jį iš Kauno Geto. Ieškojo jį auginusios ir slėpusios lietuvių moters giminių. Tam, kad pasakytų „Ačiū”.

Gegužės 12 d. Urijus dar kartą atvyks į Lietuvą su savo suaugusiais sūnumis. „Nepriklausoma paieškų tarnyba” bus parodyta iki jo atvykimo. Tikimasi, kad galbūt atsilieps tie, kam pelnytai priklausytų Pasaulio teisuolių vardai ir kuriems Urijus galėtų padėkoti.

Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):
Gediminas Malaškevičius
Savireklamos skyriaus redaktorius
LNK TV

Parašykite komentarą