Didžiausia Baltijos šalyse privati geležinkelio paslaugų ir investicijų grupė „Skinest“ Europos Komisijai (EK) apskundė Lietuvos institucijų veiksmus, paralyžiavusius antrinių „Skinest“ įmonių „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ veiklą. Europos Komisijai pradėjus tyrimą ir nustačius, kad skundai pagrįsti, EK gali įpareigoti Lietuvą nutraukti neteisėtus veiksmus, iškelti bylą prieš Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o Lietuvai toliau nevykdant įpareigojimų, šaliai gali būti skiriama solidi bauda.
„Skinest“ grupės įmonių vertinimu, Lietuvos Respublikos institucijų veiksmai, atliekami prisidengiant Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, yra ne kas kita, kaip siekis eliminuoti „Skinest“ įmones iš viešųjų pirkimų procedūrų ir Lietuvos rinkos, ir grubiai pažeidžia pamatines ES teisės normas ir principus.
„Faktinės aplinkybės, susijusios su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisijos sprendimais, leidžia teigti, jog tokiomis priemonėmis yra vykdomas protekcionizmas nacionalinių subjektų naudai, kadangi kiekvienu atveju „Skinest“ įmonių pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų įprastai yra naudingas nacionaliniams viešųjų pirkimų procedūrų dalyviams, tarp jų – ir „Lietuvos geležinkelių“ dukterinėms įmonėms. Pati minėtos komisijos atliekama sandorių patikros procedūra turi atitikti itin griežtus ES teisėje įtvirtintus kriterijus, būti pagrįsta objektyviais, nediskriminuojančiais ir iš anksto žinomais kriterijais, užtikrinti, kad atsisakymai išduoti leidimą būtų motyvuoti, o atsisakymą išduoti leidimą būtų galima efektyviai apskųsti. Lietuvoje įtvirtinta procedūra šių privalomų kriterijų akivaizdžiai neatitinka“, – pažymėjo „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas.
Pasak jo, Lietuvoje įtvirtinta nacionalinė išankstinio patikrinimo sistema dar 2012 metais buvo susilaukusi Europos Komisijos dėmesio kaip galimai pažeidžianti kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisves. Lietuvai pažadėjus pakeisti tuo metu galiojusį reglamentavimą, Europos Komisija pradėtą procedūrą nutraukė, tačiau Europos Komisijos nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti. Priešingai, šiuo metu Įstatyme įtvirtinta dar ydingesnė sistema.
„Esama tvarka sukuria objektyvaus vertinimo ir civilizuoto problemos sprendimo iliuziją, tačiau tai yra mirties nuosprendis bet kuriai neigiamą Vyriausybės komisijos sprendimą gavusiai įmonei. Atkreipčiau dėmesį ir į lingvistinį tokio sprendimo niuansą – formaliai ši institucija vertina sandorius, o ne tų sandorių dalyvius, tačiau neigiama išvada būtent bendrovei, o ne sandoriui automatiškai prilipdo etiketę: „kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui“. Tai yra didžiulė žala reputacijai ir raudona šviesa verslui, nepaisant to, kad komisijos sprendimas teoriškai netrukdo veikti rinkoje ir dalyvauti kituose pirkimuose“, – sakė „Skinest Baltija“ direktorius.
„Skinest“ komisijos sprendimus yra apskundusi ir Lietuvos teismui, tačiau skundus nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė taikyti ES teisę ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl bylos išnagrinėjimui būtinų klausimų išaiškinimo. „Skinest“ manymu, tokiu būdu ir nacionalinis teismas grubiai pažeidė savo pareigą tinkamai taikyti ES teisę ir užtikrinti ES teisės garantuojamų laisvų tinkamą gynybą.
„Skinest“ žiniomis, Europos Komisija šių metų spalį jau yra pradėjusi kitą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos Respubliką – dėl netinkamo ES viešųjų pirkimų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę.
Lietuvoje veikiančios bendrovės – „Skinest Baltija“, „Vitras-S“, „Gretvita“ ir BRC – priklauso dar nuo 1991 metų veikiančiai Estijos grupei „Skinest“, kurios pagrindinė bendrovė „Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje , Kroatijoje , Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje. „Skinest Energy“ investuoja į atsinaujinančios energijos projektus, valdo 2 vėjų parkus Estijoje ir 2 hidroelektrines Gruzijoje. „Skinest“ yra ir didžiausio Baltijos šalyse naudotų transporto priemonių pardavėjo BRC akcininkas. „Skinest“ taip pat valdo golfo laukus Gruzijoje, investuoja į nekilnojamojo turto projektus. Grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių.
Daugiau informacijos:
Valdas Rasimas
„Skinest Baltija“ direktorius
Tel.: +370 618 20339
Pranešimą paskelbė: Rūta Slušnytė, UAB „Publicum”
