Prieš ketverius metus atliktas Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas (TIMSS) parodė, kad Lietuvos mokinių – ketvirtokų ir aštuntokų – pasiekimai gerokai viršija tarptautinį šalių vidurkį. Palyginti su 2011 metų rezultatais, Lietuva per 2015 metų tyrimą reikšmingai pagerino rezultatus. Kuria kryptimi vystosi Lietuvos švietimo sistema, ką ir kaip turėtume joje keisti, paaiškės po šiais metais vėl vyksiančio šio tarptautinio tyrimo.
Svarbu dėmesys ne tik silpniesiems, bet ir gabiesiems
„2015 m. tyrimo rezultatai parodė, jog Lietuvos mokinių rezultatai yra geresni negu vidutiniai tirtų šalių kontekste. Šalies ketvirtokai matematikoje yra 16–18 pozicijoje iš 49 šalių, gamtos mokslų srityje – 20–21 pozicijoje iš 47 šalių. Lietuvos aštuntokai, atlikę matematikos testus, buvo 15–16 pozicijoje iš 39 šalių, o atlikę gamtos mokslų testus – 15 pozicijoje iš 39 šalių. Tuo metu rezultatai parodė, kad Lietuvoje sėkmingiau užtikrinama, jog silpnesni mokiniai pasiektų bent minimalų lygmenį, tačiau per mažai dėmesio skiriama gabiems mokiniams“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Monika Bilotienė.
Anot jos, atsižvelgus į 2015 m. tyrimų rezultatus, per pastaruosius metus daug dėmesio buvo skiriama mokyklų aprūpinimui gamtos mokslų tyrimų priemonėmis. Taip pat įgyvendintas projektas, kurio tikslas buvo sukurti metodikas, padedančias atpažinti gabius vaikus, pateikti jų ugdymui skirtų užduočių pavyzdžių.
Ministerijos iniciatyva po tarptautinių tyrimų Nacionalinis egzaminų centras išleidžia atvirų tyrimų užduočių leidinius ir pateikia juos švietimo bendruomenei. Tarptautinių tyrimų užduotis rengia pasaulinio lygio ekspertai.
„Taip modernių užduočių pavyzdžiai pasiekia mokytojus ir pamažu keičia ugdymo turinį – panašių užduočių atsiranda ugdymo procese, konkursuose, pasiekimų patikrinimuose. Į modernių užduočių sklaidos procesą įsitraukia ir leidyklos, atnaujindamos vadovėlius bei uždavinynus. Gaila, kad kaitos procesai kiek per lėtai pasiekia mokytojų rengimą, o į tai būtina susitelkti jau artimiausiu metu“, – teigia viceministrė.
Mokiniams – daugiau žinių, laboratorijų ir kompiuterių
Šalis, iš kurios galėtume pasisemti įkvėpimo, pasak Nacionalinio egzaminų centro Mokinių pasiekimų tyrimų ir analizės skyriaus vedėjo Mindaugo Stundžos, yra Taivanas. Jis ne tik gali pasigirti puikiais šių tyrimų rezultatais, bet ir tuo, kaip rezultatai padeda toliau tobulėti.
„Kai tyrimas Taivane atskleidė, kad vos keli procentai mokinių nepasiekia nustatytų minimalių mokymosi rezultatų lygmens, šalies vyriausybė pasiūlė kiekvienam mokiniui nemokamas pamokas su atskiru mokytoju. Tai pavyzdys, rodantis, kad tyrimo rezultatai reikalingi ne vien tam, kad pasirodytum, jog esi pirmas“, – mintimis dalijosi skyriaus vedėjas.
Pasak jo, galima pasidžiaugti, kad 2015 m. tyrimai parodė, jog mūsų mokiniams geriau sekasi spręsti užduotis, reikalaujančias mąstymo ir žinių taikymo.
„Tyrimai atskleidė, kad nuo 2011 m. iki 2015 m. Lietuvos mokinių rezultatai reikšmingai pagerėjo mąstymo ir žinių taikymų srityse, o žinių srityje išliko stabilūs. Susitelkę ties žinių taikymu ir mąstymo gebėjimų ugdymu, šiek tiek „apleidome“ žinias. Svarbu, kad mokiniai gebėtų mąstyti, analizuoti ir galvoti kūrybiškai, tačiau ne mažiau svarbu ir žinios, todėl per pastaruosius ketverius metus į tai buvo atkreiptas dėmesys. Įdomu, ką parodys šiųmetiniai rezultatai. Ar patobulėjome?“, – svarsto M. Stundža.
Artimiausias tyrimas bus 2019 m. kovo–balandžio mėn. Tyrime dalyvaujanti mokykla galės pasirinkti dieną, kurią per pamokas vyks testavimas mokinių mokomąja kalba.
„2011 m. ir 2015 m. tyrimų rezultatai atskleidė, kad Lietuvos mokyklose trūksta laboratorijų. Sulaukus palaikymo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos mokyklose jų daugėja. Taip pat dalyje šalies mokyklų atnaujinti ir kompiuteriai, o tai labai prisideda prie ugdymo proceso tobulinimo. Pradinukai sulaukė ir naujo mokomojo dalyko – informatikos, nors iki šiol jos buvo mokomasi tik nuo penktos klasės“, – apibendrina M. Stundža.
Tyrimo dalyvių įsitraukimas – būtinas
Mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: dalykų ugdymo turinio ir kognityvinių gebėjimų sritis, pasiekimų lygmenis. Be mokymosi pasiekimų, TIMSS tyrimuose daug dėmesio skiriama informacijai apie ugdymo kontekstą: mokyklos išteklius, ugdymo programų ir paties ugdymo kokybę. Renkama informacija apie mokinio namų aplinką, šeimos socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą.
M. Stundža teigia, kad tyrimo rezultatai atspindi kelių dalyvių grupių nuostatas: mokinių, kurie atlieka testą ir pildo klausimyną, mokyklų vadovų, mokytojų bei tėvų, taip pat atsakančių į klausimynuose pateiktus klausimus.
„Ypač svarbūs tėvų klausimynai, nes gaunama kontekstinė informacija tyrimui suteikia išsamumo. Pavyzdžiui, užduodami klausimai apie tai, kiek ir kokių mokymosi priemonių mokiniai turi, ar jie lankė darželį ir pan. Tai leidžia analizuoti ir nustatyti priežastis, nuo ko priklauso rezultatai, kodėl jie gerėja arba blogėja. Jeigu neturėtume kontekstinės informacijos, būtų sunku nustatyti, kokie veiksniai labiausiai lemia mokinio rezultatus, vertinti augimą ilgalaikėje perspektyvoje, stebėti pokyčius ir išsiaiškinti, kokia linkme juda švietimas. Tai padeda suprasti, kad galbūt reikia pasistiebti vienoje ar kitoje srityje“, – sako skyriaus vedėjas.
Apie TIMSS
TIMSS – tai 4 kl. ir 8 kl. mokinių matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas, atliekamas daugiau kaip 60-yje šalių. Tyrimas suteikia informacijos, kaip kinta mokinių matematikos ir gamtos mokslų žinios ir gebėjimai.
Lietuva 8 kl. TIMSS tyrime dalyvauja nuo 1995 m. Šį tyrimą inicijuojančios Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (angl. International Association for the Evaluation of Educational Achievement, IEA) duomenimis, 1995–2003 metais padaryta Lietuvos pažanga yra didžiausia pasaulyje. Nuo 2003 m. rezultatai iš esmės stabilūs. 4 kl. TIMSS tyrime Lietuva dalyvauja nuo 2003 m.
TIMSS tyrimuose Lietuvoje 2019 m. dalyvaus apie 6500 ketvirtokų iš 280 mokyklų ir 6600 aštuntokų iš 270 mokyklų.
Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”
