Estijos ekonomistas Raivo Vare, komentuodamas sąnaudas, kurių Estijai prireiks išeinant iš veikiančios BRELL energetikos sistemos ir sinchronizuojant Baltijos šalis su žemyninės Europos tinklais, pažymi, kad deklaruojamos palyginti nedidelės Estijos investicijos į šį projektą gali keistis.
„ Maždaug 150 mln. eurų iš bendrosios investicinės programos visiems reikalingiems dalykams, taip pat papildomiems kabeliams galimiems jūriniams vėjo jėgainių parkams – tai nėra daug. Bet jei prireiks atsijungti nuo Rusijos tinklų (BRELL, sinchronizuojant tinklus su Europos tinklais, tačiau išsaugant jungtis su Rusija – past.) prireiks papildomų pinigų. (…) Jungtis (su Rusija – past.) bet kuriuo atveju išlieka. Bet svarbu, ar ji liks dėl viso pikto, ar kaip dabar – bus nuolat naudojama. Tai didelis skirtumas. Tam reikia statyti konvektorių. O konvektorius, manau, kainuos apie tris šimtus milijonų, gal ir daugiau“, – paaiškino ekonomistas.
Jis pažymėjo, kad Estija yra pasiruošusi, tačiau atkreipė dėmesį, kad visos trys šalys nėra aiškiai susitarusios, kaip vyks sinchronizacijos procesas – ar su viena linija į Lenkiją, ar su dviem, be to, dar liko neišspręsti kai kurie kiti klausimai.
„Kalbant apie Estiją, šis klausimas nekelia abejonių. Mes esame pasiruošę atsijungti. Bet nenorime to daryti be savo kaimynių – Baltijos šalių. (…). Tai bendras Baltijos šalių klausimas. Ir čia mes grįžtame į pradžią: Lenkija, Lietuva, ką nusprendžia ir kas toliau“, – sakė ekonomistas, pabrėždamas, kad iš esmės ši tema, nepaisant to, kad iki derybų, kurių metu Baltijos šalys privalo parengti vieningą poziciją, liko visai nedaug laiko, Estijoje ji aktyviai nesvarstoma.
Pranešimą paskelbė : MSol&Com komanda, UAB MSol&Com
