Atgijusi nepriklausoma dujų rinka, naujos energinio efektyvumo iniciatyvos ir du mėnesius truksiantis jungties „NordBalt“ remontas – tai pagrindiniai veiksniai, šiemet turėsiantys didžiausią poveikį energijos rinkai Lietuvoje, prognozuoja bendrovė „Enefit“. Pasak „Enefit“ plėtros vadovės Editos Semėnienės, 2018 m. elektrą ir dujas naudojančių įmonių laukia didesnės pasirinkimo galimybės, taip pat gali paaiškėti, nuo kada buitiniai vartotojai elektrą galės įsigyti tik nepriklausomoje rinkoje.
Įsibėgėjanti prekyba dujų rinkoje
Praėjusių metų antroje pusėje Lietuvos dujų rinkoje baigėsi kompensacija už rusiškas dujas, todėl aktyviai pradėjo veikti nepriklausomi dujų tiekėjai. Tuo metu dujas naudojančioms įmonėms atsirado daugiau pasirinkimo galimybių – jos jau gali rinktis iš kelių nepriklausomų dujų tiekėjų, pasirinkti dujų produktus su skirtinga kainodara.
Tiesa, pasak E. Semėnienės, kaip rodo pastarųjų kelių mėnesių patirtis, Lietuvos bendrovės, kitaip nei Latvijos įmonės, dažniau linkusios rinktis lanksčios dujų kainos pasiūlymą. Toks variantas ne visais atvejais yra optimalus. „Dujų rinka yra kur kas inertiškesnė negu elektros rinka, joje vyrauja didesni kainų svyravimai, ji labiau priklausoma nuo įvykių Europoje ir visame pasaulyje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dujų kaina per trumpą laiką gali pastebimai pakilti ir gerokai padidinti įmonių išlaidas per atitinkamą laikotarpį“, – atkreipia dėmesį E. Semėnienė.
Per 2018 m. vis daugiau įmonių rinksis dujas pirkti iš nepriklausomų tiekėjų. Spręsdamos dėl konkretaus pasiūlymo, pirmiausia jos turėtų atsižvelgti į savo poreikius ir nekartoti 2017 m. darytų klaidų. Pasak „Enefit“ atstovės, jei įmonės dujų suvartojimą veikia sezoniniai veiksniai, pavyzdžiui, poreikis šaltuoju metų laikotarpiu šildyti gamybines patalpas, tokiu atveju palankiau gali būti rinktis fiksuotą kainą. Tuo metu, jei per visus 12 mėnesių vidutiniškai suvartojamas panašus kiekis dujų, įmonės gali rinktis lankstų kainos pasiūlymą, kuris per ilgesnį laikotarpį gali padėti sumažinti išlaidas už šį energinį išteklių.
Rekomendacijas dėl energijos vartojimo išgirs daugiau įmonių
Per praėjusius metus atlikti energijos vartojimo auditą buvo įpareigotos tik didelės šalies bendrovės, turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų arba tos, kurių metinės pajamos viršijo 50 mln. eurų. Šiemet apie tai, kaip įvertinti savo energijos sąnaudas ir kokias efektyvumo priemones pasirinkti, išgirs dar daugiau nepriklausomos elektros rinkos dalyvių. Nuo 2018 m. pradžios energijos tiekėjai, turintys daugiau kaip 1 tūkst. klientų, privalės informuoti savo klientus apie būdus, kaip padidinti jų energijos efektyvumą.
„Mes, kaip ir kai kurie kiti nepriklausomi energijos tiekėjai, turintys daug klientų, nuo šių metų tampame aktyviais energinio efektyvumo skatinimo iniciatyvos dalyviais. Pirmiausia ketiname informuoti ir didinti savo klientų supratimą apie energinio efektyvumo klausimus. Realius veiksmus pasiryžusias įgyvendinti bendroves konsultuosime dėl taupiųjų šviesos diodų (LED) lempučių, saulės baterijų ar kitų energijos efektyvumo priemonių naudojimo“, – teigia E. Semėnienė.
Lietuva yra įsipareigojusi mažinti šalies energijos intensyvumą, kuris Lietuvoje yra apie 1,8 karto didesnis už ES vidurkį. Gerokai sumažinti energijos intensyvumą Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 metų.
Po „NordBalt“ remonto – daugiau stabilumo rinkoje
Nors prieš kelerius metus paleista elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ pastebimai sumažino elektros kainas rinkoje, iki šiol jos veikimas nebuvo itin patikimas – ši jungtis per metus vidutiniškai veikia keturias dienas iš penkių. Tam, kad būtų padidintas „NordBalt“ jungties veikimo patikimumas, 2018 m. liepos pabaigoje planuojamas jos remontas, truksiantis iki spalio pradžios.
Kaip pastebi E. Semėnienė, keliems mėnesiams uždarius „NordBalt“ jungtį, tikėtinos didesnės elektros kainos rinkoje trumpuoju laikotarpiu. Tačiau stabiliau veikianti jungtis ilguoju laikotarpiu turėtų išeiti į naudą – rinkoje tai lems mažesnius kainų svyravimus, sumažėjusią elektros tiekimo riziką ir daugiau galimybių nepriklausomiems energijos tiekėjams pasiūlyti palankesnes elektros kainas. Todėl jau dabar galima prognozuoti, kad bent vienas veiksnys 2018 m. pabaigoje – sėkmingas „NordBalt“ remontas – spaus žemyn elektros kainas rinkoje.
Buitiniai vartotojai ruošiami nepriklausomai rinkai
Šiuo metu Seimui pateikta nauja Lietuvos energetikos strategija, kuri turėtų būti svarstoma pavasario sesijoje. Joje numatyta pamažu atsisakyti mažmeninių elektros kainų reguliavimo, nors konkretus terminas, iki kada tai ketinama padaryti, nėra įvardytas. Tiesa, energetikos ministras yra užsiminęs, kad visi buitiniai vartotojai elektrą laisvojoje rinkoje galės pirkti dar iki 2020 metų. Jeigu bus siekiama šio tikslo, tam tikrų pokyčių galima laukti jau šiemet.
„Lietuva taps paskutinė iš Baltijos šalių, kurioje ir buitiniai vartotojai privalės pasirinkti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus. Latvijoje šis pokytis įvyko 2015 m., o Estijoje buitiniai vartotojai nepriklausomoje elektros rinkoje dalyvauja nuo 2013 metų“, – komentuoja E. Semėnienė.
Pranešimą paskelbė : Andrius Matuliauskas, Integrity PR
