Nuo 2008 m. vasario 1 dienos, įsigaliojus Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymui (toliau – Įstatymas), Lietuvoje bus užtikrinta aukštesnio lygio ir efektyvesnė vartotojų ekonominių interesų apsauga. Šis teisės aktas priimtas perkeliant į nacionalinę teisę maksimalaus harmonizavimo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje.
Įsigaliojus Įstatymui bus uždraustos įvairios nesąžiningos komercinės veiklos rūšys, kurios iki šiol egzistavo, tačiau nebuvo sureguliuotos įstatymais, taigi negalėjo būti baudžiamos. Perkeliant direktyvą, analogiškos nuostatos dėl nesąžiningos komercinės veiklos draudimo jau įtvirtintos arba artimiausiu metu turėtų būti įtvirtintos visų ES valstybių narių teisėje.
Įstatyme įtvirtinta vidutinio vartotojo sąvoka. Tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Būtent į vidutinį vartotoją Įstatymo leidėjai orientavosi, nustatydami nesąžiningos komercinės veiklos draudimus.
Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia klaidinančiais arba agresyviais vartotojų atžvilgiu veiksmais.
Klaidinantys veiksmai – tai apgaulingos informacijos pateikimas galintis apgauti vidutinį vartotoją arba klaidinantis informacijos neatskleidimas bei komercinė veikla, skatinanti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.
` Įstatymo 7 straipsnyje nustatyti klaidinančios komercinės veiklos, kurios nereikia įrodinėti, 23 požymiai. Tokios veiklos atvejų, kurie buvo įtraukti į vadinamą „juodąjį sąrašą” nustatyta kai kurių ES šalių praktikoje. Pavyzdžiui, draudžiama apgaulingai tvirtinti, kad siūlomas produktas gali padėti žaidimuose, grindžiamuose rizika ar atsitiktinumu, kad komercinės veiklos subjektas ketina netrukus nutraukti prekybą arba pakeisti prekybos vietą. Taip pat draudžiama kurti, naudoti, reklamuoti piramidines prekių platinimo sistemas, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą.
Komercinės veiklos subjektams draudžiama, neturint reikiamo leidimo, nurodyti patikimumo ar kokybės ženklą, apgaulingai tvirtinti, kad komercinės veiklos subjektas yra pasirašęs elgesio kodeksą arba šiam kodeksui pritarė kompetentinga institucija ar įstaiga, nors iš tiesų taip nėra.
Įstatyme nustatyta, kada komercinė veikla laikoma agresyvia. Tai veikla, kai priekabiavimu, prievarta, taip pat pernelyg didele įtaka labai apribojama arba gali būti labai apribota vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvė arba elgesys produkto atžvilgiu. Draudžiama daryti vartotojui spaudimą, kuris galėtų jį paskatinti priimti sprendimą dėl sandorio, pavyzdžiui, sudaryti įspūdį, kad vartotojas negali palikti patalpų, kol nebus sudaryta prekių ar paslaugų pirkimo sutartis, įtikinėti, kad vartotojui nenupirkus produkto ar paslaugos kils pavojus prekybininko darbui ar pragyvenimo šaltiniui, raginti vaikus pirkti arba įtikinti tėvus nupirkti jiems reklamuojamus produktus. Agresyvia komercine veikla laikomi atvejai, kai prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas lankosi vartotojo namuose ir primygtinai, nekreipdamas dėmesio į vartotojo reikalavimą išeiti ar negrįžti, įkyriai įkalbinėja įsigyti prekę ar paslaugą.
Už nesąžiningą komercinę veiklą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo vieno tūkstančio iki 120 tūkstančių litų baudą, jeigu ji neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Maksimali bauda skiriama tais atvejais, kai komercinės veiklos subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba, nepaisydami Tarnybos nutarimu paskirtos baudos, įspėjimo ar įpareigojimo sustabdyti nesąžiningą komercinę veiklą, tęsė pažeidimą. Tačiau tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą gali taikyti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.
Komercinės veiklos subjektai, nesutinkantys su Tarnybos nutarimais dėl baudų arba įspėjimo taikymo, turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo jiems dienos apskųsti nutarimą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
