Vyriausybės kanceliarijos planai pertvarkyti valstybės valdymo aparatą, konsoliduoti žmogiškuosius bei technologinius išteklius taip paspartinant ir efektyviau koordinuojant teisėkūros procesą bei duomenų valdymą ir apsaugą, teikia vilties, kad į jį bus aktyviau įtraukiami socialiniai partneriai, teigia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Tačiau nerimą kelia skirtingi darbo bei požiūrio į socialinę partnerystę standartai atskirose ministerijose.
IT sektoriaus optimizavimas
„Susitikę su Vyriausybės kanclere Milda Dargužaite išgirdome patikinimą, kad nuo rudens planuojami tikrai svarbūs pokyčiai: valstybės aparato žmogiškųjų išteklių sutelkimas, informacinių sistemų konsolidavimas, perėjimas nuo formalaus, prie efektyvaus ir realaus IT išteklių bei galimybių sutelkimo vadovaujantis aukščiausiais kokybės standartais. Tai, kad ateityje bus vykdomas viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo optimizavimas tai pat teikia vilties, jog viešieji finansai bus naudojami efektyviau, o tos funkcijos, kurias gali atlikti verslas, jam ir bus patikėtos“, – sakė V. Sutkus.
Anot jo, IT sektoriaus optimizavimo bei e-paslaugų plėtros klausimą LVK ryžtingai spręsti ragino gerokai anksčiau, dar prieš Seimo rinkimus.
„IT sektoriaus klausimai valstybės lygiu patenka į tokią tarpžinybinę pilkąją zoną, nes nėra vienos įstaigos, kuri priimtų sprendimus bei prisiimtų lyderystę, todėl iki šiol šie klausimai valstybės lygių sprendžiami padrikai bei fragmentiškai, nėra iki galo aišku, kas formuoja strategiją, prižiūri jos įgyvendinimą. Reaguodami į tai dar prieš Seimo rinkimus buvome suformulavę labai aiškų siūlymą vietoj Energetikos ministerijos įsteigti Inovacijų ministeriją, taip įtvirtinant vieną atsakingą instituciją už Lietuvos IRT sektorių, Lietuvos įvaizdį, susikalbėjimą tarp Lietuvos institucijų, e-paslaugų plėtrą“, – teigė LVK prezidentas.
Siūlymai aktyvinti dialogą su socialiniais partneriais
Kanclerės pristatytas viešojo sektoriaus efektyvinimo planas bei būtinybė gerąsias praktikas iš verslo valdymo perkelti į valstybinį sektorių, pasak V. Sutkaus, turės įtakos ir teisėkūros procesui, kuriame LVK aktyviai dalyvauja kaip socialiniai partneriai.
„Pastaruoju metu dirbdami su valdžios institucijomis stebime tendenciją, jog stringa socialinių partnerių įtraukimas į teisėkūros procesą. Manome, kad turėtume būti lygiaverčiai partneriai nuo pat pradžių, nuo pasiūlymo rengimo stadijos dalyvaudami teisėkūros procese. Tačiau šioje vyriausybėje ryškėja trys skirtingi standartai: kai kurios ministerijos, tarkime Sveikatos apsaugos ministerija, laikosi gerųjų praktikų ir bendradarbiauja su socialiniais partneriais visame teisės aktų rengimo procese. Finansų ministerija eina kitu keliu – pavyzdžiui rengdama mokesčių sistemos tobulinimo planą jį kūrė savo nuožiūra, be jokių konsultacijų su socialiniais partneriais, tačiau bent jau geranoriškai suteikė galimybę verslo bendruomenei parengtą projektą įvertinti, išsakyti argumentus iš verslo pusės prieš jam patenkant į Seimą“, – aiškino V. Sutkus.
Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijos nenoras ne tik konsultuotis, bet ir apskritai girdėti socialinių partnerių byloja apie rimtas problemas.
„Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia Vyriausybės išvados projektą dėl Žuvininkystės įstatymo projekto. Pagal LVK turimą informaciją, Žemės ūkio ministerija nereaguoja į raštiškus LVK narių Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos prašymus rengti viešas konsultacijas dėl projekte siūlomo reguliavimo ir rengiamo Vyriausybės nutarimo šiuo klausimu. Informacija bei skaičiavimai, kuriuos teikiame, ignoruojami, į raginimus susitikti ir kalbėtis – nereaguojama. Tad tikrai kyla abejonių dėl tokio įstatymo projekto kokybės bei skaidrumo“, – susitikimo su Vyriausybės kanclere metu sakė LVK prezidentas.
Valstybinių įmonių ir privataus verslo nekonkuravimas
Sutkaus teigimu, po pokalbio su kanclere, pozityvių lūkesčių teikia valstybės institucijų nekonkuravimo su verslu principo įgyvendinimas bei valstybės įmonių veiklos pertvarka.
„Valstybės ir verslo santykis kai kuriose srityse išsikreipia, nes dalis funkcijų, kurias kur kas efektyviau vykdytų privatus sektorius, vis dar priklauso valstybei, o už tai moka visi mokesčių mokėtojai. Vyriausybės kanclerės nuostata ateityje mažinti tokią neproduktyvią konkurenciją, taip pat efektyviau vykdyti viešuosius pirkimus leidžia tikėtis, jog rasime konstruktyvų balansą, o valstybės aparato pertvarka išeis į naudą. Esame pasirengę bendradarbiauti, teikti siūlymus bei padėti vyriausybei įgyvendinti planuojamas reformas“, – reziumavo V. Sutkus.
Apie Lietuvos verslo konfederaciją. Lietuvos verslo konfederacija – didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija. Ji yra Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce – ICC) oficiali atstovė Lietuvoje ir dalyvauja Pasaulio rūmų federacijos (World Chamber Federation) veikloje. Per visą narių tinklą Konfederacija atstovauja 29 verslo asociacijas ir 3,5 tūkst. įmonių, kurios drauge sukuria apie ketvirtadalį Lietuvos BVP. Šios įmonės yra sukūrusios 200 tūkst. darbo vietų – tai sudaro 15 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų.
Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima”
