Dingę daiktai, sugadinta durų spyna ar išdaužti langai – tokie dažniausi vagių pėdsakai, paliekami neatsargaus šeimininko namuose. Šią vasarą Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 1000 vagysčių iš gyvenamųjų būstų, o draudikų sukaupta statistika rodo, kad vidutinis gyventojų patirtas nuostolis siekia apie 1200 eurų. Todėl norintiems užtikrinti savo namų ir turto saugumą ekspertai rekomenduoja nepamiršti kelių svarbių taisyklių.
Per tris vasaros mėnesius Lietuvoje įvykdytos 1069 vagystės iš gyvenamųjų patalpų – penktadaliu daugiau nei pavasarį. Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento skelbiami duomenys, daugiausia vagysčių užfiksuota Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jų padažnėjimą vasarą galima sieti su atostogų ir kelionių sezonu – atsipalaidavę poilsiautojai ne visada pasirūpina namų saugumu.
„Kaip rodo mūsų sukaupta statistika, į butus vagys dažniausiai patenka išlauždami spynas, o į nuosavus namus – išdauždami langus. Nuosavus namus nusikaltėliai renkasi dažniau – į juos lengviau patekti ir yra kur kas mažesnė rizika būti pastebėtiems kaimynų“, – sako Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.
Eksperto teigimu, dažniausiai po vagystės šeimininkai pasigenda ne tik namuose laikytų santaupų, bet ir brangių papuošalų, kitų vertybių, mobiliųjų telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių. Vidutinė draudimo išmoka vagystės atveju įprastai siekia apie 1200 eurų. Tačiau M. Balinskas prisimena atvejį, kuomet vagių padarytas nuostolis buvo įvertintas net 5000 eurų – nukentėjusieji pasigedo ne tik grynųjų pinigų, papuošalų, aukso dirbinių, bet ir brangių alkoholinių gėrimų kolekcijos.
Svarbiausios taisyklės
Draudimo bendrovės specialistas pastebi, kad dažnai žmonės palengvina vagims darbą, paskelbdami apie savo keliones socialiniuose tinkluose: „Artėjančios kelionės laukimu smagu pasidalinti su artimais žmonėmis, tačiau to nevertėtų daryti viešai. Kitu atveju, žinia apie paliktus tuščius namus gali pasiekti ir nepažįstamus asmenis. Atsargiai reiktų dalintis informacija ir apie naujus brangius pirkinius: kompiuterį, buitinius prietaisus ar kitą turtą”.
Kadangi vagys dažnai į gyvenamąjį būstą patenka pro langus, išvykstant į kelionę reikėtų nepamiršti jų uždaryti. Papildomai pasirūpinti namų saugumu galima įsigyjant, pavyzdžiui, apsaugai skirtas žaliuzes, kurios neleis nusikaltėliams lengvai patekti į būstą. Gyvenamųjų namų savininkai turėtų apgalvoti vagystės grėsmę ir rinkdamiesi tvorą. Viena vertus, ji apsunkina pašalinių asmenų patekimą į namų teritoriją, bet akliną tvorą įveikusį vagį pastebėti sunkiau.
Norintiems kelionės metu jaustis ramiai taip pat rekomenduojama bendrauti bent su artimiausiais kaimynais. Jus pažįstantys kaimynai lengviau atkreips dėmesį į įtartinus nepažįstamus žmones, stebinčius jūsų namus ar mėginančius į juos patekti.
Apie „Compensa Vienna Insurance Group“
UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ veiklą Lietuvoje pradėjo 2016 m. sausio 1 d. Iki tol šalyje veikė Lenkijos ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas, veiklą vykdęs nuo 2010 m. Šiuo metu bendrovės klientų aptarnavimo skyriai veikia 28 Lietuvos miestuose.
„Compensa Vienna Insurance Group“ padaliniai veikia ir Latvijoje bei Estijoje. Visose Baltijos šalyse veikia vieninga bendrovės sukurta žalų atlyginimo sistema – klientai dėl žalų atlyginimo gali kreiptis į bet kurį čia veikiantį padalinį. 2015 m. „Compensa Vienna Insurance Group“ Baltijos šalyse pasirašytų draudimo įmokų suma siekė 28 mln. eurų.
Vienintelis „Compensa Vienna Insurance Group“ akcininkas – „Vienna Insurance Group“ – lyderiaujanti draudimo kompanija Austrijoje ir Centrinėje bei Rytų Europoje, sukaupusi beveik 190 metų patirties. Į klientų poreikius orientuotą grupę, pasižyminčią giliomis tradicijomis ir stipriais prekių ženklais, sudaro maždaug 50 kompanijų, veikiančių 25 šalyse. Jose dirba apie 24 tūkst. darbuotojų. „Vienna Insurance Group“ akcijos listinguojamos Vienos akcijų biržoje, dalis jų taip pat listinguojamos Prahos akcijų biržoje. 2015 m. „Vienna Insurance Group“ pasirašytų draudimo įmokų suma siekė 9 mlrd. eurų.
Pranešimą paskelbė: Laura Gabrilavičiūtė, Nova media
