Metų pradžioje ypač atsargiai skaičiavę pasikeitusią valiutą, lietuviai pagaliau išdrąsėjo – restoranų pardavimai rodo, kad metams perkopus į antrąją pusę, padaugėjo ir užsakymų, ir arbatpinigių. Anot sostinės centre vienoje vietoje daugiau nei 10 restoranų ir kavinių turinčio prekybos centro VCUP vadovės Onos Nevinskienės, užsukančių papietauti sąskaitos siekia ir 12 eurų, o vakare restoranų klientai nepagaili ir tris kartus daugiau arbatpinigių. Taip pat pastebima, kad maisto kokybę pradėjusių vertinti lietuvių akys valgiaraštyje nebeieško pigaus ir sotaus patiekalo – užsisakytas patiekalas neretai tampa ir tam tikru finansinio statuso simboliu.
„Restoranų lankytojai pamažu ima suprasti, kad kaina lemia kokybę, todėl vis drąsiau renkasi įdomesnius ir netradicinius patiekalus, neieško „kur pigiau“. Šiuo metu į restoraną ar kavinę užsukę papietauti vidutiniškai išleidžia nuo 4 iki 12 eurų, tuo tarpu pavakaroti atvykusių klientų piniginės palengvėja 7–17 eurų“, – pasikeitusias tendencijas pastebi O. Nevinskienė.
Anot jos, visą klientų srautą galima skirti į dvi grupes – tuos, kurie atvyksta papietauti ir tuos, kurie į restoranus užsuka vakare, po darbų: „Dieninių“ ir „vakarinių“ lankytojų portretai stipriai skiriasi, tačiau vietai jie taiko tuos pačius kriterijus: kreipia dėmesį į aptarnavimo kokybę ir greitį, patiekalų įvairovę, patogią erdvę bendravimui. Taip pat daug ką lemią restorano vieta – miesto centras yra strategiškai patogi vieta, iš kurios lengvai pasiekiamas bet koks kitas šalia esantis taškas, atsiveria graži panorama. Nemažą lankytojų dalį sudaro netoliese esančių biurų darbuotojai, tad vis dažniau įvertinamas nemokamas bevielis ryšys, be kurio, pavyzdžiui, verslo pietūs jau nebeįsivaizduojami.“
Pietauti užsukę lankytojai vis dažniau taupo savo laiką ir renkasi patiekalus iš dienos pietų meniu. Restoranai juos nuolat keičia, pritaiko pagal klientų pageidavimus, todėl šiandien ten galima rasti ir tokių patiekalų, kaip salotos su moliūgais ir imbierais ar bulviniai blynai su špinatais. Klientų skonis lavėja, tad jie įvertina restoranų pastangas pietums pasiūlyti įdomesnių patiekalų – per mėnesį vidutiniškai į vieną iš prekybos centre esančių restoranų papietauti užsuka 14 tūkst. žmonių.
Panašus, tačiau kiek didesnis klientų srautas į restoranus užsuka ir vakarais – darbo dienomis viename vidutiniškai per mėnesį apsilanko 18 tūkst. klientų. O. Nevinskienės teigimu, per pietus už mažesnę kainą paragavę supaprastintų pagrindinio meniu patiekalų lankytojai susidaro įspūdį apie restorano maisto kokybę ir sprendžia, ar verta vakarą praleisti ten pat.
Anot UAB „Amberfood“ rinkodaros vadovės Linos Nikonovaitės, į restoranus po darbo užsukę svečiai, skirtingai nei pietų metu, atsipalaiduoja ir nevengia užsisakyti alkoholinių gėrimų – alaus ar vyno. „Pamažu į Lietuvą atkeliauja įprotis po darbo neskubėti namo – su kolegomis ar draugais susitinkama ir vakarieniaujama mieste. Tokiu metu kliento piniginė palengvėja maždaug 30 proc. daugiau nei pietų metu, nevengiama palikti ir arbatpinigių, kurie dažnai per pietus „pamirštami“, – pastebi kelių prekybos centre VCUP įsikūrusių restoranų rinkodaros vadovė.
Arbatpinigių kultūroje didžiausi pokyčiai buvo šių metų pradžioje ir gerokai įpusėjus metams: pasikeitus valiutai, kurį laiką buvo vengiama palikti daugiau pinigų nei nurodyta atneštoje sąskaitoje, tačiau metams artėjant į pabaigą, lietuviai sugrįžo prie ankstesnių įpročių. Įdomu tai, kad nors valiuta pasikeitė, skaitinė pinigų išraiška liko – jei anksčiau už gerą aptarnavimą palikdavo 1 litą, dabar palieka 1 eurą.
Prekybos ir pramogų centras VCUP – tai giliausias vilniečių apsipirkimo tradicijas turintis prekybos centras, atidarytas dar 1974 m. Prekybos centre veikia daugiau nei 160 parduotuvių ir paslaugų vietų, 14 kavinių bei restoranų, iš kurių atsiveria panoraminis miesto vaizdas.
