Žemės ūkio sektorius, kuriame darbuojasi daugiau nei 8 proc. visos šalies darbo jėgos, generuoja mažiau nei 4 proc. bendrosios šalies pridėtinės vertės. Akivaizdu, kad žemės ūkio našumas – per menkas, kad pasiektume bent Europos vidurkį. Tad ką daryti, kad situacija keistųsi? Atsakymus į šį klausimą tikimasi atrasti lapkričio 19-20 dienomis Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) vykstančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2015“.
Kaip vieną iš mažo Lietuvos žemės ūkio sektoriaus našumo problemų ekspertai įvardija per lėtai taikomas socialines inovacijas, bendradarbiavimo tarp skirtingų sektoriaus šakų trūkumą. Tad be šios, lietuvių ir užsienio šalių ekspertai nagrinės ir kaimo plėtros ir regiono vystymosi, socialinių ir technologijų inovacijų diegimo, socialinio progreso ir inovacijų perspektyvos klausimus biosistemų inžinerijos ir aplinkos, sveiko ir saugaus maisto, subalansuoto išteklių vartojimo kontekste.
„Šiandien niekas neabejoja, kad pagrindinis našumo didinimo instrumentas yra inovacijos: tiek techninės, tiek socialinės. Vis dėlto, didžiuliu stabdžiu Lietuvos žemės ūkio sektoriuje yra tapęs sunkiai vykstantis bendradarbiavimas, kadangi dalijimasis žiniomis, inovacijomis ar patirtimi Lietuvos žemės ūkio sektoriuje iki šiol vertinamas baimingai“, – teigia Baltijos tyrimų ir vystymo instituto direktorė Eglė Stankutė.
Pasak E. Stankutės, šis bendradarbiavimo ir socialinių inovacijų diegimo trūkumas išskiria mus visame Europos kontekste pagal „Eurostat“ atliktą tyrimą: Lietuvos įmonių inovatyvumas yra žemesnio nei ES vidurkis lygio, o Lietuvos išlaidos tyrimams ir inovacijoms nesiekia nė vieno procento BVP. Tuo tarpu ES šios išlaidos sudaro 2 proc. BVP – daugiau nei pusė išlaidų priklauso aukštojo mokslo institucijoms (ne verslo įmonėms), kurios didžiąja dalimi finansuojamos šalies biudžeto lėšomis.
„Kol mes šalyje sprendžiame savus rebusus, Europoje pavojaus varpais netrukus ims skambinti didėjantis netvarus ekosistemų išteklių naudojimas, klimato kaita ir biologinės įvairovės mažėjimas, taip pat turėsiantis įtakos tolesnei viso regiono, įskaitant ir Lietuvą, žemės ūkio plėtrai. Tad tiek kitų Europos šalių, tiek ir Lietuvos ekspertų, mokslininkų, ūkininkų, pramonės, vyriausybės ar nevyriausybinių organizacijų partnerystė – gyvybiškai svarbi šio sektoriaus ateičiai“, – sako Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) prorektorė Laima Taparauskienė.
Septintoji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2015“ lapkričio 19-20 dienomis vyksta Nemuno“ slėnyje, Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), Universiteto g. 8A, Kauno r. Įžvalgomis ir sprendimais dalinasi mokslininkai ir ekspertai iš Japonijos, Vengrijos, Čekijos, Latvijos, Estijos, Serbijos, Italijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Rumunijos, Ispanijos, Slovakijos, Moldovos, Turkijos, Baltarusijos. Daugiau informacijos apie konferenciją: www.ruraldevelopment.lt
