Sportas

Savose trasose lietuviai rizikuoja labiau

Prieš gerą dešimtmetį užsienio slidinėjimo kurortuose lietuvius ar kitus iš rytų Europos atvykusius slidinėtojus buvo galima atpažinti iš spalvotų kepurių, todėl, kad reto iš jų galvas puošdavo slidinėjimo šalmas. Šiandien užsienio kurorte pamatyti slidininką be šalmo praktiškai neįmanoma. Tai ne tik blogo tono, bet ir aplaidumo ženklas. Tačiau Lietuvos slidinėjimo kurortai, kurie pritraukia vis daugiau entuziastų – nemaloni išimtis. Savo įžvalgas apie lietuvių įpročius kalne pateikia daugkartinė Lietuvos čempionė ir Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertas.

Daugiau nei 30 metų profesionaliai šiuo sportu užsiimanti slidinėjimo trenerė Anžela Aleksandravičienė teigia, kad lietuvių požiūris važiuojant slidinėti į Liepkalnį, Druskininkus ar kitą vietą Lietuvoje vis dar yra labai neatsakingas.

„Pastebiu, jog nemažai žmonių nesupranta, kad slidinėjimas reikalauja tinkamo pasiruošimo. Nesvarbu, ar važiuojama savaitei į Alpes, ar kelioms valandoms į Liepkalnį, Druskininkus ar kitą Lietuvos kurortą. Dažnas pasiteisina tuo, jog atvažiavo tik palaikyti draugui kompanijos ir nuo kalno nusileis tik keletą kartų. Tačiau net vienas kartas gali būti lemiamas“, – teigia A. Aleksandravičienė.

Pasak moters, dažniausios traumos, su kuriomis susiduria Lietuvoje dirbantys treneriai, yra lūžiai, raiščių patempimas arba nutraukimas. Dauguma traumų įvyksta dėl to, kad žmonės pamiršta, jog prieš slidinėjimą reikia fiziškai pasiruošti, apšilti raumenis.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico teigimu, lietuviai slidinėjimo trasoje elgiasi panašiai kaip kelyje – drąsiai ir pasitikinčiai, dažnai užmiršdami savo ir kitų saugumą.

„Slidinėjant reikia nepamiršti, kad esame atsakingi ne tik už savo, bet ir kitų sveikatą. Slidinėjimas yra viena iš tų sporto šakų, kur nesvarbu, koks geras būtų slidininkas, jis vis tiek nėra apsaugotas nuo traumų, nes jį gali nutrenkti kitas čiuožėjas. Todėl važiuojant slidinėti visada raginu klientus pagalvoti ne tik apie medicininių išlaidų draudimą, bet ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės“, – pataria  A. Pilčicas.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, kiekvienais metais slidinėjimo atostogų išsiruošia beveik 2000 lietuvių, kurių didžiausias antplūdis būna sausio mėn. Per 2014 m. sausio-kovo mėnesius dėl slidinėjimo metu patirtos žalos klientams buvo išmokėta daugiau nei 10 tūkst. eurų.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 155 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama  žalų už 85 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 550 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“.

Parašykite komentarą