Sukčiai vis dažniau taikosi ir į jaunus žmones – socialiniuose tinkluose jie vilioja netikrais darbo pasiūlymais, greito uždarbio pažadais, investavimo galimybėmis ar net mezga tariamus romantinius ryšius. Iš pirmo žvilgsnio tokios situacijos gali nekelti įtarimų: žinutę atsiunčia pažįstamas žmogus, pasiūlymas atrodo patrauklus, o bendravimas – nuoširdus. Vis dėlto svarbu neskubėti ir kritiškai įvertinti, kas iš tiesų slypi už gražiai pateiktos galimybės, sako „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Pasak eksperto, klaidinga manyti, kad finansiniai sukčiai dažniausiai taikosi tik į vyresnio amžiaus žmones. Jaunimas aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, greitai reaguoja į naujas galimybes, ieško papildomo uždarbio ar finansinių patarimų internete, todėl sukčiams tai tampa patogia erdve veikti.
„Jauni žmonės puikiai orientuojasi skaitmeninėje aplinkoje, tačiau sukčiai dažnai naudojasi ne technologijų neišmanymu, o emocijomis – noru greitai užsidirbti, nepraleisti geros progos ar būti pastebėtiems. Socialiniuose tinkluose apgaulė gali prasidėti nuo labai paprastos žinutės, todėl svarbu vertinti ne tik tai, kas parašyta, bet ir ko iš jūsų prašoma“, – sako M. Kutkaitis.
Lengvų pinigų iliuzija dažnai yra rizikinga
Viena dažniausių jaunimui skirtų schemų – netikri darbo pasiūlymai. Jie dažnai plinta socialinių tinklų grupėse, susirašinėjimo programėlėse ar per tiesiogines žinutes. Tokiuose pasiūlymuose žadamas lankstus grafikas, darbas iš namų ir greitas atlygis, tačiau pareigos aprašomos miglotai.
„Jeigu siūloma uždirbti už pinigų pervedimą, sąskaitos „patikrinimą“, kortelės gavimą ar kitą neaiškią finansinę užduotį, tai jau labai rimtas pavojaus signalas. Tokiais atvejais žmogus gali tapti vadinamuoju pinigų mulu – per jo sąskaitą gali būti pervedamos nusikalstamu būdu gautos lėšos“, – įspėja ekspertas.
Įtarimą turėtų kelti ir prašymas pateikti asmens dokumento kopiją, banko prisijungimo duomenis, atsidaryti naują sąskaitą ar sumokėti už tariamus mokymus. Teisėtas darbdavys tokių veiksmų neprašo ankstyvoje atrankos stadijoje, o darbo pasiūlymą visada galima patikrinti oficialioje įmonės svetainėje ar patikimuose darbo skelbimų portaluose.
Investavimo pažadai socialiniuose tinkluose
Kita dažna sukčių taktika – pažadai greitai uždirbti investuojant. Tokios žinutės gali pasirodyti „TikTok“, „Instagram“, „Facebook“ ar „Telegram“ grupėse, o jose dažnai kalbama apie kriptovaliutas, prekybą finansų rinkose ar „slaptą“ investavimo metodą.
„Sukčiai moka pateikti investavimą taip, kad jis atrodytų paprastas ir prieinamas kiekvienam. Jie rodo tariamus pelno pavyzdžius, pasakoja sėkmės istorijas, ragina pradėti nuo nedidelės sumos. Tačiau vėliau žmogus dažnai spaudžiamas įnešti vis daugiau pinigų, o bandant juos atsiimti atsiranda papildomi mokesčiai, patvirtinimai ar kitos kliūtys“, – pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas.
Pasak jo, reikėtų prisiminti paprastą taisyklę: jei pasiūlymas žada greitą, didelį ir beveik nerizikingą pelną, tai greičiausiai nėra tikra investavimo galimybė. Prieš priimant finansinius sprendimus būtina patikrinti, ar paslaugos teikėjas yra licencijuotas, o patarimų geriau ieškoti ne atsitiktiniuose vaizdo įrašuose, bet patikimuose šaltiniuose.
Kai pasitikėjimą kuria ne žmogus, o schema
Socialiniuose tinkluose ir pažinčių platformose jaunimas gali susidurti ir su romantinėmis apgavystėmis. Jos prasideda nuo dėmesio, komplimentų ir intensyvaus bendravimo, tačiau vėliau pokalbis pasisuka apie pinigus.
„Romantinis sukčiavimas nebūtinai atrodo kaip akivaizdus prašymas padėti nepažįstamam žmogui. Kartais sukčiai ilgai kuria pasitikėjimą, kalba apie bendrą ateitį, dalijasi tariamomis problemomis arba pasiūlo kartu investuoti. Jei žmogus, kurio nesate sutikę gyvai, prašo pervesti pinigų, nupirkti dovanų kortelių ar nuslėpti mokėjimo paskirtį nuo banko, bendravimą reikėtų nutraukti“, – sako ekspertas.
Jis priduria, kad sukčiai gali naudoti ir dirbtinio intelekto įrankius – kurti įtikinamas nuotraukas, sklandžiai rašyti žinutes ar net imituoti trumpus vaizdo skambučius. Todėl vien gražus profilis, taisyklinga kalba ar trumpas pokalbis vaizdu dar nėra patikimumo įrodymas.
Kai sukčiai prabyla draugo vardu
Dar viena socialiniuose tinkluose paplitusi apgaulė – paskyrų perėmimas. Sukčiai gali apsimesti draugu ar pažįstamu ir atsiųsti nuorodą į konkursą, vaizdo įrašą, balsavimą ar tariamą pagalbos prašymą. Paspaudus nuorodą ir suvedus prisijungimo duomenis, paskyra gali būti perimta.
„Perimta paskyra sukčiams yra labai vertinga, nes žinutės iš draugo atrodo patikimiau nei iš nepažįstamo žmogaus. Tada sukčiai gali kreiptis į kitus kontaktus, prašyti pinigų, siųsti naujas apgaulingas nuorodas ar naudoti paskyrą kitoms schemoms“, – aiškina M. Kutkaitis.
Riziką sumažinsite naudodami stiprius ir skirtingus slaptažodžius, įjungę dviejų faktorių autentifikaciją ir niekada nevesdami prisijungimo duomenų puslapyje, į kurį patekote per netikėtai gautą nuorodą. Jei draugo žinutė atrodo keista, verta susisiekti su juo kitu kanalu ir pasitikslinti.
Pauzė gali apsaugoti nuo nuostolių
Pasak M. Kutkaičio, daugumą sukčiavimo schemų vienija spaudimas veikti greitai: pasinaudoti pasiūlymu, patvirtinti duomenis, atlikti mokėjimą ar niekam nepasakoti apie „galimybę“.
„Sukčiams reikia, kad sprendimą priimtumėte impulsyviai, todėl pirmiausia verta sustoti. Jei pasiūlymas ar prašymas kelia bent menkiausią abejonę, pasitarkite su artimaisiais, patikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose ir niekada nesidalykite banko prisijungimais, slaptažodžiais ar kortelės duomenimis“, – pataria ekspertas.
Jei vis dėlto pasidalijote duomenimis, atlikote įtartiną mokėjimą ar pastebėjote, kad jūsų paskyra galėjo būti perimta, nedelsdami susisiekite su savo banku, praneškite policijai, pasikeiskite slaptažodžius ir kreipkitės į socialinio tinklo administratorių.
