Mikroplastiko tarša apima ne tik yrančias plastiko atliekas, bet ir kasdienius mūsų pasirinkimus. Smulkios plastiko dalelės į aplinką patenka dėvintis automobilių padangoms, skalbiant sintetinius drabužius ar netinkamai rūšiuojant plastiko atliekas. Šių dalelių jau aptinkama vandenyje, maiste, ore ir net žmogaus organizme, o, nesumažinus plastiko taršos, jų kiekis aplinkoje, tikėtina, ir toliau didės. Europos klimato pakto ambasadorių teigimu, mažinant tokią taršą svarbu ne tik rinkti atliekas, bet ir keisti kasdienius įpročius, dėl kurių mikroplastiko aplinkoje vis daugėja.
Apie nematomus plastiko taršos šaltinius ir kasdienius sprendimus, padedančius mažinti poveikį aplinkai, Europos klimato pakto ambasadoriai kalbės rugpjūčio 21–23 d. Melnragėje vyksiančiame festivalyje „Darom prie jūros“, kur dalyvius kvies ne tik diskutuoti, bet ir praktiškai įsitraukti į aplinkosaugines veiklas.
Nematomi mikroplastiko šaltiniai kasdienybėje
Europos klimato pakto ambasadorius, aplinkosaugos organizacijos „Mes darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Baltuška sako, kad mikroplastiko į aplinką patenka ir atliekant visiškai įprastus veiksmus, kurių dažnai net nesiejame su plastiko tarša.
„Apie dalį mikroplastiko net nesusimąstome, nes jo neišmetame tiesiogiai – jis susidaro mums važiuojant automobiliu ar skalbiant drabužius, kas, mano nuomone, ir yra viena didžiausių problemų. Žmogus gali sąžiningai rūšiuoti atliekas ir vis tiek kasdien prisidėti prie mikroplastiko taršos apie tai net nesusimąstydamas“, – teigia jis.
Pasak E. Baltuškos, savo poveikį aplinkai reikėtų vertinti plačiau nei vien pagal tai, kaip rūšiuojame atliekas. Svarbu ir tai, kiek daiktų perkame, kaip ilgai juos naudojame, kaip prižiūrime drabužius ir kokį transportą renkamės.
„Vieno stebuklingo sprendimo nėra ir tikrai nereikėtų rytoj išmesti visų turimų sintetinių drabužių – tai tik sukurtų dar daugiau atliekų. Daug prasmingiau būtų ilgiau naudoti tai, ką jau turime, nepirkti drabužių vienam sezonui, skalbti juos tik tada, kai reikia, o trumpoms kelionėms automobilį, kai įmanoma, pakeisti ėjimu pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. Mikroplastiko problema gerai parodo, kad tvarumas dažnai prasideda ne nuo naujo „tvaraus“ pirkinio, o nuo mažesnio vartojimo“, – priduria jis.
Surinkus atliekas, tarša neišnyksta
Ilgainiui suskilusias smulkias plastiko daleles pašalinti tampa gerokai sunkiau, todėl, pasak E. Baltuškos, greta tvarkymosi iniciatyvų būtina daugiau dėmesio skirti taršos prevencijai.
„Kol plastikinį butelį matau gulintį paplūdimyje, dar galiu jį pakelti. Kai jis suyra į tūkstančius mažų dalelių ir jos pasklinda smėlyje ar vandenyje, tokios galimybės praktiškai nebeturime. Todėl tvarkymosi akcijos yra labai svarbios, bet dar svarbiau pasiekti, kad po kelerių metų mums apskritai reikėtų rinkti mažiau“, – aiškina jis.
Anot ambasadoriaus, Baltijos jūros tarša prasideda gerokai anksčiau, nei plastiko atliekos pasiekia pajūrį – prie jos prisideda ir kasdieniai mūsų pasirinkimai namuose bei mieste.
„Baltijos jūra prasideda ne Melnragės paplūdimyje, o mūsų namuose, skalbimo mašinoje, gatvėje, kuria važiuojame automobiliu, ir prie šiukšliadėžės, kai sprendžiame, kaip elgtis su atlieka. Per vieną savaitgalį galime sutvarkyti nemažą pajūrio ruožą, bet tikro rezultato galime tikėtis tik tada, jei grįžę namo pasiryšime pakeisti nors vieną savo kasdienį įprotį“, – aiškina jis.
Sąmoningesnis vartojimas – mažesnis poveikis aplinkai
Europos klimato pakto ambasadorė Inga Labutytė-Atkočaitienė pabrėžia, kad klimato kaitą lengviau suprasti susiejus ją su konkrečiais žmogaus sprendimais – ką perkame, kaip ilgai naudojame turimus daiktus, ką valgome ar kaip keliaujame. Anot jos, aplinkoje, kurioje esame nuolat skatinami vartoti, vis svarbiau gebėti įvertinti, ar naujo daikto iš tikrųjų reikia.
„Mes tikrai galime nusipirkti naują daiktą, bet lygiai taip pat galime taisyti senąjį ar rasti reikalingą daiktą mainytuvėse ar atiduotuvėse“, – sako I. Labutytė-Atkočaitienė.
„Darom prie jūros“ festivalyje ambasadorė pristatys virtualios realybės patirtį, leidžiančią pamatyti, kaip Lietuva galėtų atrodyti po 50 metų, jei nebūtų imamasi veiksmų klimato kaitai mažinti. Virtualioje erdvėje dalyviai atsakinės į klausimus apie kasdienius pasirinkimus, o teisingais atsakymais galės „atkurti“ Lietuvos kraštovaizdį ir kartu geriau suprasti, kaip jų sprendimai yra susiję su klimato kaita.
Šį savaitgalį Melnragėje kviečiame ne tik prisidėti prie pajūrio tvarkymo, bet ir susitikti su Europos klimato pakto ambasadoriais, išbandyti jų pristatomas veiklas bei geriau pažinti kasdienius įpročius, susijusius su mikroplastiko tarša ir klimato kaita. Festivalio programą papildys Mantas Katleris, Pijus Opera, „Baltic Balkan“ ir įvairios kitos pramogos.
Daugiau informacijos ir nemokami bilietai:
https://mesdarom.lt/darom-prie-juros/
