Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė gali apkarsti ne tik keturkojui, bet ir vairuotojui.
BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad kelionė su augintiniu prasideda dar prieš sėdant į automobilį. Verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą ar sustojimus, bet ir apie tai, kaip kelionėje jausis keturkojis keleivis – nuo jo vietos automobilyje iki galimybės pailsėti pakeliui.
„Net ir ramus gyvūnas kelyje gali sureaguoti į netikėtą situaciją – staigų stabdymą, garsinį signalą ar judesį už lango. Tokia akimirka blaško vairuotojo dėmesį, o dėmesio praradimas prie vairo gali tapti avarinės situacijos priežastimi“, – teigia jis.
Keturkojui – sava vieta automobilyje
A. Žiukelio teigimu, augintinį rekomenduojama vežti tam skirtoje transportavimo dėžėje, o jei gyvūnas keliauja bagažinėje – pasirūpinti specialiu tinklu, kuris neleistų jam patekti į automobilio saloną.
„Suprantu, kad gyvūno gaila ir norisi kelionę jam padaryti kuo patogesnę, tačiau saugumas yra kur kas svarbiau. Geriau iš anksto susiplanuoti daugiau sustojimų, pasivaikščiojimų. Tai bus naudinga ir augintiniui, ir pačiam vairuotojui – juk jam taip pat reikia poilsio nuo vairavimo“, – pažymi jis.
Lietuvos kinologų draugijos (LKD) dresuotojas ir šunų elgsenos specialistas Matas Kačergis sako, kad viena dažniausių klaidų – keliones automobiliu su augintiniu vertinti kaip visiškai nerizikingas. Pasak jo, net trumpai važiuojant iki parduotuvės ar veterinarijos klinikos šuo neturėtų laisvai judėti po saloną, nes gali blaškyti vairuotoją, trukdyti valdyti automobilį, o staigiai stabdant – susižaloti pats ar sužaloti keleivius.
Specialistas pabrėžia, kad tinkamiausias vežimo būdas priklauso nuo augintinio dydžio, automobilio tipo ir paties gyvūno įpročių. Vis dėlto pagrindinis principas tas pats – kelionės metu šuo neturėtų turėti galimybės laisvai judėti po automobilio saloną. Tam galima rinktis transportavimo narvą ar dėžę, didesniems šunims – sustiprintą narvą bagažinėje, taip pat specialius saugos diržus su petnešomis.
M. Kačergis primena, jog jokiu būdu nereikėtų saugos diržo segti prie įprasto antkaklio: „Staigaus stabdymo ar eismo įvykio metu visa apkrova tenka kaklui ir gali sukelti labai rimtas traumas. Tam visiškai nebūtinas didelis greitis“.
Ant kelių vežamas šuo – ne miela smulkmena
Nors atvejų, kai netinkamai vežamas augintinis oficialiai įvardijamas kaip eismo įvykio priežastis, pasitaiko retai, BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas neatmeta, kad realybėje tokių situacijų gali būti daugiau.
„Tokie atvejai reti, nors, manau, apie tokias aplinkybes dažniau nutylima. Kartais tik iš kitų įvykio dalyvių ar liudininkų galima išgirsti panašių pastebėjimų. Pats, kaip vairuotojas, deja, ne taip ir retai matau neatsakingą vairavimą, kai šunys yra vežami ant kelių. Tai tikrai nesaugu“, – komentuoja jis.
M. Kačergio teigimu, svarbu suprasti, kad net ir geriausia saugumo priemonė nebus efektyvi, jei augintinis prie jos nebus pratintas. Todėl prie transportavimo narvo, bokso ar saugos diržo reikėtų pratinti palaipsniui, kad kelionė automobiliu nekeltų papildomo streso.
„Svarbu, kad automobilis nebūtų siejamas tik su nemaloniomis patirtimis. Jei augintinis automobiliu važiuoja tik pas veterinarijos gydytoją ar kitur, kur patiria stresą, natūralu, kad ilgainiui pats automobilis pradeda kelti neigiamas emocijas. Todėl verta kartais nuvažiuoti į vietą, kur šuns laukia maloni veikla – pasivaikščiojimas gamtoje, žaidimai ar kitas jam patinkantis užsiėmimas“, – detalizuoja jis.
Kur kas svarbiau nei mėgstami keturkojo žaislai
Planuojant kelionę su augintiniu reikėtų ne tik apgalvoti, kaip jį vežti, bet ir pasidomėti vietos, į kurią vykstate, taisyklėmis dėl gyvūnų.
„Reikėtų pasitikrinti, ar visose planuojamose aplankyti vietose gyvūnai yra laukiami, kad augintinio netektų palikti automobilyje. Atrodo, visi esame rūpestingi, tačiau kiekvieną vasarą socialiniuose tinkluose vis tenka matyti automobiliuose ilgesniam laikui paliktus gyvūnus, kartais net per karščius“, – pažymi A. Žiukelis.
LKD dresuotojo ir šunų elgsenos specialisto teigimu, kelionės metu svarbu stebėti augintinio savijautą. Pasak jo, gyvūno patiriamą stresą gali signalizuoti inkštimas, lojimas, neramus blaškymasis, gausus seilėtekis, padažnėjęs kvėpavimas, drebulys, bandymas ištrūkti ar atsisakymas priimti skanėstus.
