Pristatant naujas finansines platformas dažnai suaktyvėja ir sukčiai, bandantys pasinaudoti gyventojų smalsumu bei sumažėjusiu budrumu. Kaip apsisaugoti nuo galimų apgavysčių pradėjus veikti naujajai „Luminor Bloom“ kortelei, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
„Luminor Bloom“ – tai nauja „Luminor“ programėlė su skaitmenine mokėjimo kortele, skirta kasdienėms bankinėms paslaugoms: sąskaitai, mokėjimams, atsiskaitymams kortele ir grynųjų pinigų išėmimui „Luminor“ bankomatuose Baltijos šalyse. Pasak eksperto, apie naujas paslaugas viešojoje erdvėje atsirandanti informacija gali tapti ir sukčių taikiniu, todėl gyventojams svarbu išlikti budriems.
Dažniausiai naujų produktų apgavystėms naudojamas fišingas (angl. phishing), kai gyventojams siunčiami suklastoti laiškai ar SMS žinutės įvairių įmonių ir organizacijų vardu, taip bandant išvilioti jautrius duomenis.
„Sukčiai labai greitai reaguoja į aktualijas ir pokyčius. Vos rinkoje atsiranda naujas prekės ženklas, platforma ar paslauga, jie imasi kurti apgaulingas svetaines bei įvairiais kanalais platinti į jas nukreipiančias nuorodas. Tikslas visada tas pats – išvilioti prisijungimo duomenis, mokėjimo kortelių informaciją ir, žinoma, pinigus“, – sako M. Kutkaitis.
Saugumas prasideda nuo oficialios programėlės
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad siekiant sumažinti galimų apgavysčių riziką, naująją „Luminor Bloom“ kortelę galima įsigyti ne interneto svetainėse ar per el. laiškuose bei SMS žinutėse pateiktas nuorodas. Ji prieinama tik atsisiuntus oficialią „Luminor Bloom“ programėlę iš „App Store“ arba „Google Play“ parduotuvių.
„Tai svarbi prevencijos dalis. Oficialios programėlių parduotuvės taiko savo patikros ir saugumo mechanizmus, todėl klientams nereikia naudoti neaiškių nuorodų ar suvedinėti duomenų į abejotinas svetaines. Jei gaunate žinutę, kurioje raginama „aktyvuoti“, „užsisakyti“ ar „patvirtinti“ kortelę paspaudus nuorodą, į tokią informaciją reikėtų žiūrėti itin atsargiai“, – pažymi M. Kutkaitis.
Pasak jo, „Luminor“ nuosekliai stiprina ir kitas sukčiavimo prevencijos priemones: taiko rizika grįstus metodus, automatines stebėsenos sistemas, realiu laiku vertina klientų operacijas, identifikuoja įtartinus veiksmus, blokuoja įtartinus mokėjimus ir taiko papildomus saugumo reikalavimus jautriems veiksmams. Vis dėlto svarbia apsaugos dalimi išlieka ir paties kliento budrumas, nes dauguma sukčiavimo atvejų prasideda nuo socialinės inžinerijos – kai gyventojas įtikinamas pats paspausti nuorodą, pateikti duomenis ar atlikti mokėjimą.
Imituoja tikrą komunikaciją
Anot eksperto, esami ir būsimi banko klientai gali sulaukti laiškų apie neva būtinus paskyros aktyvavimo, saugumo atnaujinimo ar registracijos veiksmus.
„Pavyzdžiui, galite gauti žinutę, kurioje bus teigiama, kad būtina „atnaujinti duomenis“ ar atlikti kitokius veiksmus, kitaip paslauga neveiks. Tokiose žinutėse dažniausiai pateikiama ir nuoroda į suklastotą puslapį, kuriame prašoma suvesti prisijungimo duomenis ir slaptažodžius. Tačiau tai tėra apgaulė – suvedus jautrius duomenis jais gali būti nedelsiant pasinaudota“, – aiškina M. Kutkaitis.
Pasak jo, sukčiai dažnai kuria itin profesionaliai atrodančius internetinius puslapius – juose naudojami tikri logotipai, spalvos, vizualiai atkartojamos oficialios platformos.
„Kartais net patyrusiems vartotojams gali būti sunku iš karto pastebėti skirtumus. Visgi, oficialios finansų įstaigos naudoja aiškius ir trumpus interneto adresus, todėl apgavystę išduos papildomas simbolis, neįprastas prierašas ar net viena raidė“, – sako ekspertas.
Skubina ir kuria spaudimą
Dažnai sukčiai stengiasi sukelti skubos jausmą, nes taip žmogus mažiau įsigilina į situaciją. Anot M. Kutkaičio, patirdami stresą ar baimę ką nors prarasti, žmonės sprendimus dažniau priima automatiškai, nesusimąstydami apie jų logiką.
„Būtent todėl žinutėse gali būti net grasinama – teigiama, kad jūsų paskyra bus užblokuota, registracija netrukus baigsis, raginama nenutraukti veiksmų. Vis dėlto tai yra dirbtinai kuriamas spaudimas, kuriuo siekiama, kad nebetikrintumėte informacijos ir elgtumėtės impulsyviai“, – teigia jis.
Kilus įtarimui, svarbu reaguoti nedelsiant. Jei manote, kad suvedėte duomenis netikroje svetainėje, pasidalijote jautria informacija ar pinigai jau galėjo būti pervesti sukčiams, kuo greičiau susisiekite su banku ir pakeiskite prisijungimo slaptažodžius. Tokiose situacijose reikšmingos gali būti net pirmosios minutės, taip pat svarbu informuoti teisėsaugą.
Kaip apsisaugoti?
M. Kutkaitis pateikia kelis svarbius patarimus, kurie gali padėti apsaugoti jūsų duomenis ir pinigus.
Nespauskite nuorodų el. laiškuose ar SMS žinutėse ir nesidalinkite savo prisijungimo duomenimis. „Luminor“ bankas ir jo darbuotojai niekada neprašo pateikti prisijungimo numerių, PIN kodų ar patvirtinti tapatybės tokiu būdu. Be to, nesiunčia el. laiškų iš adresų, kurie baigiasi @gmail.com, @yahoo.com ar @hotmail.com.
„Luminor Bloom“ kortelę įsigykite tik per oficialią programėlę. Naujos kortelės nereikėtų užsisakyti per interneto svetaines, el. laiškuose ar SMS žinutėse pateiktas nuorodas. Ją galima įsigyti tik atsisiuntus oficialią „Luminor Bloom“ programėlę iš „App Store“ arba „Google Play“ parduotuvių.
Atidžiai tikrinkite interneto adresus. Jei nuoroda atrodo neįprastai, turi papildomų simbolių, skaičių ar žodžių, tai gali būti sukčių svetainė. Oficialūs puslapiai naudoja aiškius ir trumpus domenus.
Patikrinkite, ar svetainė saugi. Adreso juostoje turėtų būti matomas „https://“ ir užrakto simbolis, tačiau net ir tai nėra absoliuti saugumo garantija – svarbiausia tiksliai įvertinti patį domeną.
Naudokite papildomas apsaugos priemones. Įjunkite naršyklės saugaus naršymo funkcijas, reguliariai atnaujinkite įrenginius bei naudokite dviejų veiksnių autentifikaciją.
Kilus įtarimams – reaguokite nedelsdami. Jei manote, kad suvedėte duomenis netikroje svetainėje ar pasidalijote jautria informacija, kuo greičiau susisiekite su banku ir pakeiskite prisijungimo slaptažodžius.
„Sukčiai nuolat tobulėja, be to, naudojasi aktualijomis ir mūsų smalsumu. Todėl svarbiausia taisyklė – neskubėti, kritiškai vertinti gautą informaciją ir išlikti budriems. O jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra“, – apibendrina M. Kutkaitis.
