Su privatumo klausimais susiduria kone kiekvienas. Įprasta situacija, kai po pokalbio su draugu apie atostogas socialinių tinklų srautas staiga prisipildo viešbučių ir kelionių pasiūlymais? Lyg kažkas klausytųsi. Kartais privatumo pažeidimai kyla dėl mūsų pačių neatidumo, o kartais – dėl saugumo spragų. Tad kuo skiriasi šios dvi sąvokos ir kaip naujausios technologijos gali padėti apsaugoti ir vieną, ir kitą?
Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje, aiškina, kad privatumas susijęs su tuo, kaip įmonės tvarko joms patikėtus vartotojų duomenis. Šis klausimas, panašu, tampa vis aktualesnis.
„Mūsų apklausos rodo, kad 9 iš 10 europiečių nerimauja dėl savo privatumo internete. Tad nestebina, kad vis labiau populiarėja technologijos, kurios saugo įrenginius ne tik nuo įsilaužimų, bet ir užtikrina, kad duomenys būtų naudojami tik su vartotojo žinia“, – sako „Samsung“ atstovė.
Tokiam nerimui pagrindo išties yra. Nors daugelis mobiliųjų programėlių kūrėjų deklaruoja, kad užtikrina privatumą, tačiau programėlių privatumo politika atskleidžia kitą realybę: informacija dažnai gali būti perduodama partneriams, naudojama reklamos tikslams ar kaupiama elgesio profiliams nustatyti. Šios taisyklės paprastai būna išdėstytos programėlių naudojimo sąlygose, kurių vartotojai dažniausiai neskaito.
Su apgaule susiduria kone kas antras
Privatumo neįmanoma užtikrinti ir be patikimo saugumo internete – priemonių ir praktikų, skirtų apsaugoti vartotoją ir jo duomenis nuo kenkėjiškos veiklos ir išorinių grėsmių. O saugotis reikia ne tik nuo virusų ir kenkėjiškų programų, bet ir sukčiavimo (angl. phishing), tapatybės vagysčių bei kibernetinių atakų. Europos Komisijos duomenimis, 45 proc. Europos Sąjungos gyventojų kasmet susiduria su apgaulėmis internete.
Viena klastingiausių šių dienų schemų – suklastoti QR kodai (angl. quick response code, liet. greito atsako kodas). Neatsargiai nuskenavus tokį kodą, galima atsidurti netikrame banko puslapyje arba, dar blogiau, į savo įrenginį parsisiųsti kenkėjišką programą. Praėjusių metų duomenys šokiruoja: net trečdalis Europoje įvykdytų sukčiavimo atvejų buvo susiję būtent su šia technologija.
Su duomenų saugumo problemomis susiduria ne tik vartotojai, bet ir verslas. Tarptautinė IT ir rizikos valdymo bendrovė „IT Governance“ skelbia, kad vien 2024 m. sausį Europoje buvo nutekinta daugiau nei 2 mlrd. vartotojų įrašų. Tokie incidentai griauna reputaciją – pasaulinės audito ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) apklausa atskleidė, kad 44 proc. vartotojų nustoja naudotis įmonės paslaugomis po duomenų pažeidimo.
Dažnai dėl pažeidimų verslui tenka gerokai papurtyti kišenę. Tarptautinė teisinių paslaugų įmonė „DLA Piper“ apibendrina, kad vien per 2024 metus su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimais susijusios baudos viršijo 1,2 mlrd. eurų. Technologijų korporacijos „IBM“ skaičiavimais, 2024 m. vidutinė duomenų pažeidimo kaina pasiekė 4,88 mln. eurų.
Sprendimų aplenkti grėsmes – vis daugiau
E. Tamelytė pabrėžia, kad nors grėsmių daugėja, technologijų kūrėjai taip pat nesnaudžia. Tokie saugumo sprendimai kaip dviejų žingsnių autentifikacija, duomenų šifravimas ir reguliarūs atnaujinimai šiandien laikomi būtinais, kad nebūtų atveriamas kelias kibernetinėms atakoms. Taip pat nuo keturženklių PIN kodų pereita prie biometrinių duomenų – pirštų atspaudų ir veido atpažinimo naudojimo. Rinkos ir vartotojų duomenų analizės platformos „Statista“ duomenimis, 2024 metais net 74 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų pasaulyje savo įrenginius atrakino atspaudu ar veido atpažinimo funkcija. Prieš penkerius metus taip elgėsi mažiau nei pusė vartotojų.
Vienas duomenų saugumą užtikrinančių sprendimų – moderniuose telefonų modeliuose, pavyzdžiui, „Samsung Galaxy S25 Edge“, įdiegta „Samsung Knox Security“ technologija. Ji naudoja konteinerizavimo principą – jautri informacija (slaptažodžiai, PIN kodai, biometrinė informacija ir pan.) atskiriama nuo likusios sistemos.
„Kitaip sakant, net virusais ar kenkėjiškomis programomis užkrėstame telefone slaptažodžiai ar biometriniai duomenys išlieka nepasiekiami. Svarbiausia, kad ši technologija visiems vartotojams suteikia profesionalaus lygio apsaugą, kurią iki šiol dažniausiai rinkosi tik įmonės ir valstybės institucijos. Tai ypač svarbu, nes viename įrenginyje vis dažniau talpinami tiek asmeniniai, tiek verslo duomenys, o pavojų, kaip rodo viešai prieinama informacija, vis daugėja“, – akcentuoja „Samsung“ atstovė.
