Lietuvoje pusė tėvų skiria pinigų vaikams, kad šie galėtų savarankiškai patenkinti savo poreikius. Įdomu, kad trečdalis suaugusiųjų nėra linkę papildyti savo atžalų biudžeto, kai šis netikėtai išsenka, rodo SEB banko iniciatyva atlikta apklausa. Asmeninių finansų ekspertė pataria, ką derėtų įvertinti, kad šeimoje dėl kišenpinigių nekiltų pykčių.
„Reguliariai gaudami kišenpinigių vaikai mokosi daugybės dalykų: skaičiuoti, matuoti vertę, valdyti savo poreikius, planuoti ir kt. Bet kartais jų planai neišsipildo – tai irgi vertinga pamoka ir praktika už nedidelę kainą. Kartu tai – priežastis pasikalbėti šeimoje ir panagrinėti, kodėl ištekliai baigėsi anksčiau laiko. Gal trūko taisyklių ir finansinės drausmės? O gal atsirado būtinų nenumatytų išlaidų? Priežasčių gali būti įvairių, tad svarbiausia jas draugiškai aptarti, siekiant mokytis“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
SEB tyrimo duomenimis, Lietuvoje kišenpinigių duoda pusė tėvų. Dažniausiai įvardijama suma sudaro nuo 21 iki 50 eurų per mėnesį vienam vaikui. Taip pat pastebima tendencija, jog vaikams augant didėja ir kišenpinigiai. S. Strockytė-Varnė priduria, kad viena iš rekomendacijų – nuo 0,5 iki 1 euro padauginti iš vaiko amžiaus. Sandauga ir bus ta suma, kurią rekomenduojama skirti per savaitę.
Kišenpinigių nepildo kas treti
Tačiau šeimų patirtis rodo, kad formulės padeda ne visada. Per SEB iniciatyva atliktą apklausą 30 proc. respondentų nurodė, kad neduoda pinigų, jeigu kišenpinigiai baigiasi. Savo sprendimą tėvai argumentuoja tuo, jog vaikai turi išmokti planuoti išlaidas.
Didžiausia dalis (41 proc.) tyrimo dalyvių prisipažino, jog duoda daugiau pinigų, jei tai yra nenumatytas atvejis. S. Strockytė-Varnė sutinka, jog padėti vaikams reikia, tačiau svarbu iš anksto susitarti, kas yra laikoma nenumatytu atveju, nes yra rizika, kad vaikas pradės piktnaudžiauti sistema. „Jei papildomų pinigų duosime visada, vaikai tiesiog neišmoks atsakomybės ir kantrybės išlaukti. Jie visada žinos, kad čia ir dabar bus tėvai, kurie gelbės. O juk mes norime užauginti savarankiškus ir atsakingai besielgiančius su pinigais vaikus“, – pastebi ekspertė. Banko apklausa parodė, kad tėvų, kurie nuolat gelbėja vaikus be jokios rimtos priežasties, yra 13 proc.
Maža dalis (4 proc.) tėvų tokiomis aplinkybėmis duoda tam tikrą sumą iš ateities laikotarpio biudžeto. Kitaip tariant, vaikas gauna pinigus į skolą. „Tai galima panaudoti kaip būdą išmokyti vaiką, kas yra skolinimasis. Tačiau derėtų gerai paaiškinti šio veiksmo pasekmes ir pabrėžti, jog tai nėra skatinamas elgesys. Mat kitaip vaikas į skolų kaupimą žvelgs kaip į natūralų veiksmą ir bus linkęs labiau skolintis negu mažinti savo išlaidas ir taupyti“, – dėsto asmeninių finansų ekspertė ir atkreipia dėmesį, kad tik retais atvejais pasitaiko situacijų, kai iš tikrųjų verta pasiskolinti siekiant įsigyti tai, ko vėliau nebebus galima nusipirkti.
Teisingu požiūriu S. Strockytė-Varnė vadina 9 proc. tėvų nuostatą ne papildyti kišenpinigių, šiems pasibaigus, o pasikalbėti. Mat vaikui svarbu suprasti, kaip veikia pinigai, o ne patirti bausmę už tai, kad nemoka jų valdyti.
4 žingsniai padės pasiruošti kišenpinigių sistemai
Tyrimas atskleidė, kad daugiausia (47 proc.) tėvų leidžia vaikams patiems nuspręsti, kaip jie gali naudoti kišenpinigius, tačiau kartu su vaikais peržiūri ir aptaria jų išlaidas. Pasak ekspertės, pokalbiai ir finansinių planų aptarimai yra labai svarbi mokymosi dalis. S. Strockytė-Varnė priduria, kad geras kišenpinigių, kaip ir bet kokių kitų finansų, valdymas prasideda nuo tinkamo pasiruošimo. Pasirengimo etape aptariamos įvairios sąlygos, nustatomos taisyklės ir susitariama jų laikytis.
SEB asmeninių finansų ekspertė išskiria keturis pagrindinius principus, kurie galėtų padėti priimti teisingą sprendimą, kaip duoti kišenpinigius.
Pirma, tėvai turėtų aiškiai nustatyti, ko negalima pirkti, o visa kita – leisti. Pavyzdžiui, vaikas gali pirkti bet ką, išskyrus saldumynus ir vaizdo žaidimus. „Savo šeimoje esame susitarę dėl taisyklės, jog nesvarbu, kiek sūnus turi susitaupęs kišenpinigių, vaizdo žaidimą ar žaidimo patobulinimus jis gali nusipirkti vieną kartą per mėnesį“, – dalijasi S. Strockytė-Varnė. Panašūs ribojimai išmoko atžalas atidėti norą ir apmąstyti vertę – ar to tikrai reikia. Tėvai neretai pastebi, kad praėjus šiek tiek laiko ir emocijoms atslūgus, kai kurie norai išblėsta.
Antra, dėl kišenpinigių tėvų išlaidos neturi padidėti. „Kišenpinigių tikslas – ne padidinti vaikui skiriamą finansinį krepšelį, o suteikti galimybę pačiam valdyti tam tikrą jo dalį ir gebėti atsirinkti, ko jam ar jai labiau reikia ar ko labiau nori, nes visko gauti negali“, – dėsto ekspertė.
Trečia, verta paaiškinti, už ką tėvai ir toliau mokės, o už ką – ne. Šio patikslinimo reikia siekiant neišleisti daugiau pinigų nei ankščiau. „Vaikas, žinodamas, kokios jo išlaidos bus padengiamos tėvų, o kokios – ne, galės savarankiškai planuoti savo finansus. Pavyzdžiui, susitariama, kad tėvai pirks priemones mokyklai, drabužius, dovanas draugų gimtadieniams, o smulkūs nebūtini pirkiniai turės būti įsigyjami už kišenpinigius. Taip jaunoji karta lengviau supranta kišenpinigių paskirtį, kad šie pinigai nėra skirti bet kokioms užgaidoms patenkinti.
Ketvirta, labai svarbu atskirti maistpinigius nuo kišenpinigių. Maistpinigiai yra skirti nusipirkti maistą mokykloje arba po pamokų. S. Strockytė-Varnė rekomenduoja išsiaiškinti, kokias mokėjimo už maitinimą galimybes siūlo konkreti mokykla ir pasinaudoti jomis – taip bus lengviau atskirti lėšas, skirtas maistui, nuo tų, kurias vaikas gali skirti kitoms reikmėms. „Kai maistpinigiai nuo kišenpinigių nėra atskiriami ir vaikas gauna vieną didelę sumą pinigų, dažnai jis ar ji pasirinks nevalgyti mokykloje ir išleisti daugiau pinigų pramogoms, užkandžiams ar kitoms savo užgaidoms“, – pastebi SEB asmeninių finansų ekspertė.
Aiškias taisykles, kaip leisti ir taupyti kišenpinigius, SEB tyrimo duomenimis, turi daugiau negu penktadalis (22 proc.) Lietuvos šeimų. Maždaug trečdalis (30 proc.) tėvų nurodė, kad konkrečių taisyklių nėra nustatę – vaikai pinigus gali leisti, kaip nori.
Baltijos šalių gyventojų apklausą 2025 m. birželį SEB banko užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Buvo apklausta po 1 000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos tėvų, turinčių 7-17 m. amžiaus vaikų.
Pranešimą paskelbė: Leontina Lesauskaitė, SEB bankas
