Nors skaitymo sutrikimas, vadinamas disleksija, visame pasaulyje paliečia nuo 7 iki 10 proc. žmonių, arba maždaug kas dešimtą mokinį klasėje, visuomenėje tai vis dar menkai suprantamas iššūkis. Siekdama atverti duris į pasaulį, kurį kasdien patiria kitaip skaitantys žmonės, Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB), bendradarbiaudama su „Telia“, kviečia į „Neskaitymo festivalį“. Spalio 4 dieną Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune lauks šeimų, specialistų ir visų norinčių pajausti, ką reiškia matyti pasaulį kitaip.
„Įsivaizduokite situaciją, kai bandote skaityti garsiai, tačiau raidės ima šokti ir lietis akyse, todėl kiekvienas sakinys tampa tikru iššūkiu. Tai ne išsiblaškymas ar nenoras mokytis – tai kasdienybė, kurią patiria kas dešimtas moksleivis Lietuvoje. Žmonės, kurie turi disleksiją, pasaulį mato kitaip – jų mintys neretai trykšta kūrybiškumu ir erdviniu mąstymu. Deja, jie dažnai lieka nesuprasti, nes visuomenėje vis dar stokojama žinių apie disleksiją. Mūsų tikslas – padėti pamatyti ne „klaidas“ mokinių paraštėse, o už jų slypinčius unikalius talentus ir suteikti galimybę kiekvienam pažinti pasaulį būdais, kurie jam yra natūralūs ir patogūs“, – teigia Julija Markeliūnė, ryšio operatoriaus įvairovės ir įtraukties vadovė.
Pasak J. Markeliūnės, „Neskaitymo festivalis“ pradeda disleksijos mėnesį spalį, kvietimu geriau pažinti žmones, kurių gebėjimų neatspindi rašymo ir skaitymo klaidos. Šia iniciatyva norima priminti, kad nėra vieno kelio į istorijų pasaulį – literatūra galima mėgautis ir klausant audioknygų, stebint vaizdus. Juk svarbiausia yra suvokti istorijų turinį, ne raides puslapyje.
LAB ataskaitoje teigiama, kad tik 13 proc. pradinukų su disleksija gauna atitinkamą diagnozę, nors sunkumai pasireiškia vos vaikai pradeda skaityti. Kas antras žmogus (51 proc.), kuris turi teksto suvokimo sutrikimą, šį įvertinimą gauna vidurinėse klasėse. Šis atotrūkis leidžia manyti, kad vaikai diagnozę dažnai gauna vėliau, nei jiems pasireiškia pirmieji skaitymo sunkumai.
Menas dažnai tampa ta išraiškos forma, kurioje disleksiją turintys žmonės jaučiasi stipriausi, todėl festivaliui pasirinkta vieta yra itin simboliška. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus primena, kad per tapybą, muziką ir kitokią kūrybą atsiveria kelias į pasaulį, kuriam nereikia raidžių. Būtent čia išryškėja jų dovanos – platesnis erdvinis matymas, nestandartinis mąstymas ir gebėjimas pamatyti tai, ko nepastebi kiti.
Raudona – ne klaidoms skaičiuoti, o palaikyti
Mokymosi kelias vaikui su disleksija gali būti pilnas iššūkių: garsus skaitymas kartais kelia baimę, o raudonai ištaisytos klaidos mažina pasitikėjimą savimi. Spalio 8-ąją, minint Pasaulinę disleksijos dieną, Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) kviečia raudoną spalvą paversti palaikymo, o ne klaidų taisymo simboliu. Nors mokyklose raudonas rašiklis dažnai asocijuojasi su nerimu kitaip skaitantiems moksleiviams, Europos disleksijos asociacija siekia pakeisti šią reikšmę ir suvienyti bendruomenę.
„Klasėje tikriausiai kiekvienas esame matę mokinį, kuris, paprašytas skaityti garsiai, sustingsta iš baimės. Ta baimė kyla ne iš nenoro ar negebėjimo, o iš nerimo, kad raidės ims painiotis, o žodžiai strigs. Už šio nerimo dažnai slepiasi neįtikėtinai protingas, kūrybingas ir pastabus vaikas, kuriam tiesiog reikia kitokių įrankių savo mintims išreikšti. Lietuvos švietimo sistema po truputį atsigręžia į šiuos vaikus ir ieško būdų kurti įtraukesnę aplinką – deja, šie pokyčiai vyksta labai lėtai ir dalis disleksiją turinčių vaikų vis dar patiria patyčias“, – mintimis dalijasi Dalia Balčytytė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vedėja.
D. Balčytytės teigimu, svarbiausias pokytis turi įvykti mūsų visų galvose – turime nustoti matuoti vaiko gabumus pagal skaitymo sklandumą ir pradėti vertinti jo unikalias stiprybes. Disleksija nėra nuosprendis, o tiesiog kitoks kelias į pažinimą
Nors technologijos šiandien leidžia kiekvienam vaikui pasiekti literatūros lobynus jam patogiu būdu, tikrasis barjeras yra visuomenės požiūris. Svarbiausia įvertinti ne tik tai, kaip vaikas skaito, bet ir ką jis gali kurti, mąstyti ir atrasti savo išskirtiniu būdu.
„Kaip geriausiai padėti suprasti, ką reiškia gyventi su disleksija? Kartais – leisti tai patirti patiems. Būtent todėl įmonės komunikacijoje retkarčiais „sujaukiame“ tekstą, siekdami ugdyti visuomenės empatiją ir parodyti, kad už klaidos ne visada slypi neatidumas. Kartais tų klaidų priežastis yra tiesiog kitoks mąstymo būdas“, – pabrėžia J. Markeliūnė.
„Telia Play“ vaizdo turinio platformoje galima rasti edukacinį turinį „Burbulai“, kuriame pasakotojas paprastai paaiškina neuroįvairovę bei skirtingas negalias. Šie garso įrašai gali padėti žmonėms suprasti skirtingus neurologinius poreikius ir atkreipti dėmesį, kad ne visas turinys tinka kiekvienam. „Burbulai“ yra skirti visiems vaikams – tiek tiems, kuriems reikia ramybės ir struktūros, tiek kitiems, kurie susiduria su sensoriniais iššūkiais. Turinys puikiai pritaikytas tėvams, pedagogams ir ugdymo įstaigoms, kurios nori padėti vaikams. Garso įrašai padeda mažiesiems rasti ramybės akimirką, sutelkti dėmesį, suvokti pasaulį kitu kampu.
„Telia“ jau antrus metus iš eilės yra pagrindinė „Neskaitymo festivalio“ rėmėja ir mini pasaulinę disleksijos dieną, spalio 8-ąją. Prie šios iniciatyvos telekomunikacijų bendrovė kviečia prisidėti ir kitas bendroves: pasipuošti raudona spalva ir dalyvauti festivalyje.
Daugiau informacijos:
Audrius Stasiulaitis
I WILL TELL YOU TELIA
Tel. (0 5) 236 7019, Mob. +370 686 77988
El. p. audrius.stasiulaitis@telia.lt
Telia Lietuva, AB, Saltoniškių g. 7A, 03501 Vilnius
