Lietuvos vartojimo paskolų rinka šiuo metu sparčiai auga – per pirmąjį šių metų pusmetį naujų vartojimo paskolų mūsų šalyje buvo išduota už 1,036 mlrd. eurų. Vis tik gyventojai, besikreipiantys dėl paskolos į banką, gali išgirsti ir neigiamą atsakymą. Nuo ko tai priklauso ir ką daryti, kad prireikus vartojimo paskolą gautumėte lengviau?
Lyginant su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu, kai šalies finansų įstaigos išdavė vartojimo paskolų už 480,7 mln. eurų, jų augimas siekia beveik 116 proc. Bendras vartojimo paskolų portfelis šiuo metu yra beveik 1,62 mlrd. eurų.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, jog tokį rinkos pagyvėjimą lėmė gyventojų pasitikėjimas savo finansinėmis galimybėmis ir palankesnės skolinimosi sąlygos, visų pirma – Europos centrinio banko (ECB) mažinama palūkanų norma.
Ne visi paskolų prašymai patvirtinami
Žinoma, teigiamo atsakymo sulaukia toli gražu ne visos vartojimo paskolų paraiškos. Viena dažniausių priežasčių, kodėl jos yra atmetamos – nepakankamos arba nestabilios žmogaus pajamos.
„Bankai paprastai vertina ne tik žmogaus gaunamų pajamų dydį, bet ir jų reguliarumą bei patikimumą. Tarkim, pajamos, gautos iš pavienių projektų, sezoninio darbo ar nedeklaruotos veiklos, nepatikimomis laikomos gana dažnai. Taip pat net ir formaliai pakankamas uždarbis gali neįtikinti banko tuo atveju, jei jis nėra nuolatinis“, – pasakoja J. Ivaška.
Banko atstovas pabrėžia, kad tokiais atvejais labai svarbu kredito įstaigai pateikti išsamius pajamų įrodymus – metines pajamų deklaracijas, banko sąskaitų išrašus bei darbo sutartis. Jei įmanoma, verta iš anksto padidinti oficialiai deklaruojamas pajamas, o turint stabilias pajamas gaunantį partnerį, naudinga teikti bendrą vartojimo paskolos paraišką.
Praeities klaidos
Dar viena svarbi priežastis, galinti užtrenkti banko duris ieškant galimybės pasiskolinti – neigiama kredito istorija.
„Ne pagal nustatytą grafiką, vėluojant grąžinti kreditai gali palikti neigiamą, net iki 10 metų kredito ataskaitose išliekantį pėdsaką. Taip pat rimta kliūtimi gauti paskolą gali tapti ir faktas, kad žmogus kažkada turėjo skolų išieškojimo bylų ar į jį kreipėsi antstoliai. Paprastai bankai vertina ne tik patį skolos faktą, bet ir visą skolinimosi elgsenos modelį – ar buvo vėlavimų, delspinigių, ginčų“, – pastebi J. Ivaška, pridurdamas, kad prieš teikiant paskolos paraišką reikėtų patikrinti savo kredito ataskaitą – įsitikinti, kad joje nėra klaidų ar senų, bet vis dar galiojančių neigiamų įrašų.
Kliūčių būna ir daugiau
Dar viena kliūtimi gali tapti pernelyg didelis jau prisiimtų finansinių įsipareigojimų lygis. Lietuvoje galiojantis standartas numato, kad visų finansinių įsipareigojimų – įskaitant paskolas, kredito korteles, lizingus – suma neturėtų viršyti 40 proc. mėnesinių pajamų. Jei ši riba viršijama, paskolos paraiška gali būti atmesta.
„Tiesa, šių metų gegužės 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią nuostatą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, tad ji įstatymiškai nebegalioja, nors kaip orientyras vis vien yra naudingas pačiam žmogui, skaičiuojančiam, ar iš tiesų verta prisiimti dar vieną finansinį įsipareigojimą“, – svarsto J. Ivaška.
Pasak banko atstovo, sekti savo finansinę situaciją ir įsivertinti mėnesinių įmokų santykį su pajamomis padės tvarkingai sudarytas šeimos biudžetas, kuriame aiškiai matyti pajamos, išlaidos ir įsipareigojimai. J. Ivaška pabrėžia, jog toks biudžetas naudingas ne tik ruošiantis imti paskolą, bet ir planuojant kasdienes išlaidas.
Verta išbandyti kelis variantus
J. Ivaška taip pat pabrėžia, kad kiekviena finansų įstaiga turi ir savo vidinius algoritmus, taisykles bei rizikos vertinimo modelius, kurie gali skirtis. Kitaip tariant – visiškai įmanoma, kad vienur vartojimo paskolos paraiška bus atmesta, o kitur – patvirtinta.
„Vienas bankas gali būti nusistatęs mažesnį skolos limitą, kitame gali būti aukštesnis minimalių per mėnesį gaunamų pajamų „slenkstis“, dar kitas – pareikalaus papildomų garantijų. Nė vienas šių kriterijų nereiškia, kad paraiška iš esmės buvo bloga – ji tiesiog nesutapo su konkretaus banko rizikos kriterijais“, – pastebi J. Ivaška.
Jis rekomenduoja, gavus neigiamą atsakymą, nenuleisti rankų, o kreiptis į kelias skirtingas įstaigas.
„Daugelis kliūčių tikrai įveikiamos – tinkamai pasiruošus, susitvarkius finansus ir pasidomėjus rinkos sąlygomis, tikimybė gauti paskolą gerokai padidėja. Žinoma, visuomet pradėti reikėtų nuo to, ar paskola išties reikalinga. Kaip priemonė pagerinti savo gyvenimo kokybę ji išties efektyvi, bet tik tuo atveju, jei priimami atsakingi, logiški ir skaičiais pagrįsti sprendimai“, – pabrėžia J. Ivaška.
Pranešimą paskelbė: Beatričė Mikšytė, Idea Prima
