Apie finansinio raštingumo svarbą daug kalbama verslo sektoriuje bei ekonomistų pasisakymuose. Ypač ši tema aktuali ekonominių sunkumų laikotarpiu, tačiau kiek svarbus mūsų gyvenime iš tikro yra finansinis raštingumas?
Pagrindinius finansinio raštingumo komponentus sudaro: biudžeto planavimas, investavimas, skolinimasis, mokesčių skaičiavimas ir asmeninių finansų valdymas. Iš tiesų, finansinio raštingumo įgijimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos žmogus gali padaryti, kad užsitikrintų ilgalaikį finansinį stabilumą. Būti finansiškai išprususiam yra įgūdis, suteikiantis daugybę privalumų, galinčių pagerinti gyvenimo lygį bet kurio amžiaus žmonėms.
Lietuviai žino per mažai
Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimų“ apklausos duomenys atskleidė, kad net 63 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog jų asmeninė finansinė situacija nepriklauso nuo jų pačių. Daugiau kaip pusė (55 proc.) šalies gyventojų įsitikinę, kad jų finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo ekonominės padėties šalyje. Dar 8 proc. atsakė besiremiantys šeima – sutuoktiniu, partneriu ar tėvais. Ir tik beveik keturi iš dešimties mano, kad asmeniniai finansai labiausiai priklauso nuo jų pačių kompetencijos ir įgūdžių. Toks įsitikinimas rodo, kad didžioji dalis lietuvių dar nemoka tinkamai valdyti savo pačių finansų.
Lietuvos bankų asociacijos inicijuotas gyventojų finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad indekso rodiklis šiemet sudaro 45 balus iš 100 galimų. Per trejus metus nuo pirmojo tyrimo, indeksas padidėjo vos dviem balais. Tarptautinės reitingavimo agentūros „Standart&Poors“ pristatytoje ataskaitoje „Finansinis raštingumas visame pasaulyje“ Lietuva surinko 39 proc. iš 100 proc. Akivaizdu, kad lietuviai domisi finansų valdymo klausimais, tačiau pokyčiai vyksta per lėtai.
„Fintech“ įtakos svarba
Greitesniems pokyčiams įgyvendinti pečius suremia Lietuvos finansinės įmonės, asociacijos bei švietimo įstaigos. „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė sako, kad pasaulyje sparčiai populiarėja „fintech“ paslaugos, kurios padeda spręsti ir finansinio raštingumo klausimą.
„Mano nuomone, dėl „fintech“ sektoriaus augimo Lietuvoje labiau tapo naudojamos elektroninės bankininkystės paslaugos, asmeninių finansų valdymo el. sprendimai. Mūsų šalyje žmonės turi ypač didelį pasirinkimą finansines paslaugas teikiančių įmonių. Šiuo metu Lietuvoje yra 13 bankų ir 6 užsienio bankų filialai, 87 elektroninės pinigų bei 51 mokėjimo įstaiga. Didelė konkurencija mažina kainas bei gerina paslaugų kokybę“, – teigė „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė.
Finansinio raštingumo mokymo srityje taip pat svarbi „fintech“ įmonių vykdoma švietėjiška veikla. Šia tema „Fintech Hub LT“ asociacijos valdyba ir nariai rengia seminarus bei mokymus, o dalyvių susidomėjimas bei jų gausa rodo, kad „fintech“ įmonėms ši tema – svarbi.
Finansinio raštingumo žinios – nuo vaikystės
Ekonomistai neretai pabrėžia, kad finansinio raštingumo mokyti reikia pradėti nuo vaikystės. Dažnai nepakanka vien teigiamo tėvų pavyzdžio, kad vaikai išmoktų valdyti pinigus. Šiam tikslui „fintech“ įmonės kuria programėles, kitus elektroninius įrankius, padedančius ugdyti vaikų ir paauglių finansinį raštingumą. Pavyzdžiui, lietuviai sukūrė didelio populiarumo sulaukusią „Poklet“ – finansinio raštingumo
programėlę mokiniams. Tarptautinė milžinė „Revolut“ jaunesniems vartotojams siūlo naudotis programėle „Revolut, for
