Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais Kopenhagoje. Šalies vadovas kartu su Danijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, lyderiais ir Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen aptarė Europos energetinio saugumo ir nepriklausomybės nuo Rusijos didinimo, Baltijos jūros regiono žaliosios energetinės transformacijos klausimus. Daugiausia dėmesio susitikime skirta perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir saugios, tvarios energetikos skatinimui Europoje.
Kreipdamasis į Baltijos jūros regiono lyderius, Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos karui Ukrainoje stipriai paveikus energetikos rinką, Europa atsidūrė ant energetinės transformacijos slenksčio. Pasak šalies vadovo, šiuo metu Europos išgyvenamą energetikos krizę reikėtų vertinti kaip galimybę visiškai atsisakyti Rusijos energijos išteklių, paspartinti perėjimą prie saugesnės ir tvaresnės energijos, plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir mažinti iškastinio kuro naudojimą.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad Europa vis dar moka kainą už energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
„Ilgus metus Rusija naudojo energiją kaip manipuliacijos ir šantažo įrankį, o dabar – ir kaip ginklą savo kare Ukrainoje. Dujų kaina padidėjo 10 kartų, elektros energijos kainos muša visus rekordus. Sunkiausia našta gula ant paprastų piliečių pečių ir verslo. Turime savo ryžtingais sprendimais užkirsti tam kelią“, – kalbėjo Prezidentas.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos strateginiai sprendimai energetikos srityje leido mūsų valstybei atsisakyti Rusijos energijos išteklių importo šių metų balandį. Tačiau, pasak Lietuvos vadovo, norint pasiekti visišką energetinę nepriklausomybę ir užtikrinti energijos saugumą, būtina kuo greičiau užbaigti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projektą. Prezidentas ragino spartinti projekto eigą ir jį užbaigti greičiau nei numatyta. Taip pat svarbu kuo greičiau padidinti vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Baltijos jūros viršūnių susitikimo dalyviai priėmė deklaraciją, kurioje raginama nedelsiant imtis veiksmų didinant ES energetinį atsparumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos, ir sutarė bendradarbiauti didinant kuro importą jūros keliais, mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos mažinant iškastinio kuro naudojimą, iki 2030 metų septynis kartus padidinti jūrinio vėjo parkų skaičių Baltijos jūroje ir vykdyti bendrus projektus atsinaujinančios energetikos srityje.
Pranešimą paskelbė: Justė Krančiukaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
