Laboratorinių tyrimų rezultatai šiandien daugeliui tapo lengvai pasiekiami – vos atlikus tyrimus, jų rodiklius dažnai galime matyti telefono ekrane ar savitarnoje. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema: žmonės vis dažniau bando rezultatus interpretuoti savarankiškai, lygina juos su artimųjų, draugų ar net kitų laboratorijų rodikliais, atsakymų ieško internete ar dirbtinio intelekto įrankiuose, todėl neretai be reikalo sunerimsta. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga. „Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis…
TPVCA rinka Lietuvoje pasiekė 350,7 mln. EUR, draudimas jaunam vairuotojui kainuoja iki 9 kartų brangiau
VILNIUS, 2026 m. gegužės 26 d. – Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) privalomojo draudimo rinka 2024 m. išaugo iki 350,7 mln. EUR ir augo 4,4 proc., rodo Lietuvos banko 2024 m. draudimo rinkos apžvalga. TPVCA šiandien sudaro 28,9 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos Lietuvoje, o rinkoje licencijuoti 19 draudikų. Per 2024–2025 m. dauguma vairuotojų pajuto reikšmingą įmokos šuolį. Nepriklausoma Reidas.lt analizė nurodo, kad vidutinis brangimas siekė 20–30 proc., o kraštutiniais atvejais kaina šokteli 90 proc., kai vairuotojas iš 55 EUR per metus pereina prie 106 EUR. Tai didžiausias TPVCA įmokų pokytis per pastarąjį dešimtmetį. Brangimą lemia trys veiksniai: augančios draudikų išmokos žaloms, ES Motor Insurance…
Žygimantas Mauricas. Lietuva tampa turtingesnė už Pietų Europą – kas toliau
Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuva jau šiais metais pasivys, o kitąmet – aplenks „PIGS“ šalis (Portugaliją, Italiją, Graikiją ir Ispaniją) pagal BVP vienam gyventojui rodiklį. Tai įspūdingas rezultatas, turint omenyje, kad prieš 30 metų atotrūkis tarp Lietuvos ir šių Pietų Europos valstybių siekė net aštuonis kartus. Kitaip tariant, per vienos kartos laikotarpį Lietuva iš postsovietinės, nuo Vakarų Europos gerokai atsilikusios ekonomikos tapo šalimi, kuri jau lipa ant kulnų senosioms Europos Sąjungos narėms. Šis lūžis yra svarbus ne tik ekonomine, bet ir simboline prasme. Ilgą laiką Europoje buvo įprasta kalbėti apie turtingus Vakarus ir skurdesnius Rytus. Tačiau dabar ryškėja kita takoskyra – tarp turtingos Šiaurės ir skurdesnės Pietų…
Ką svarbu žinoti apie darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymą ir nevykdymo pasekmes
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) neretai sulaukia darbuotojų ir darbdavių klausimų dėl darbo ginčų komisijų (DGK) sprendimų vykdymo – kada sprendimas įsiteisėja, kaip jis vykdomas ir ką daryti, jei kita šalis jo nevykdo. Dažniausiai gyventojai kreipiasi susidūrę su situacijomis, kai darbdavys neišmoka darbuotojui DGK priteistų sumų arba delsia vykdyti kitus komisijos įpareigojimus. VDI primena, kad DGK sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti vykdomi skubiai. VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė paaiškina, kad DGK sprendimas įsiteisėja tuomet, kai pasibaigia vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą ir nė viena šalis…
„Microsoft“: integravusios dirbtinį intelektą, organizacijos įgis konkurencinį pranašumą
Kompanija „Microsoft“ paskelbė 2026 m. pasaulinį darbo tendencijų indeksą (angl. Work Trend Index 2026) – išsamią analizę, kaip dirbtinis intelektas (DI) ir virtualūs DI asistentai keičia darbo organizavimo principus. Pagrindinė tyrimo išvada – kad didžiausia kliūtis proveržiui jau nebėra atskiras DI naudotojas, o bendras organizacijos veiklos modelis. Naujausiame tyrime buvo analizuojami milijardai anoniminių „Microsoft 365“ operacijų – duomenys apie elektroninius laiškus, dokumentų naudojimą, bendradarbiavimą, susitikimus ir kitus darbo procesus. Ruošiant apžvalgą, buvo apklausta 20 tūkst. DI naudojančių darbuotojų iš dešimties šalių, taip pat įtrauktos DI, darbo organizavimo ir organizacijų psichologijos ekspertų įžvalgos. Tyrimas nedviprasmiškai parodė, kad konkrečios organizacijos struktūra – vidinė kultūra, vadovų palaikymas, kompetencijų ugdymas ir bendras darbo organizavimo…
„BIOVELA Group“ 2025 m. – 337 mln. eurų apyvarta ir 19,5 proc. augimas
Didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Baltijos šalyse „BIOVELA Group“ 2025 m. bendras gamybos apimtis padidino iki 86 tūkst. tonų (+10,9 proc.). Konsoliduota grupės apyvarta siekė 337 mln. eurų ir buvo 19,5 proc. didesnė nei 2024 m., o grynasis pelnas sudarė 6,3 mln. eurų. Įmonė augo tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Prie didesnių gamybos apimčių prisidėjo investicijos į gamybos modernizavimą ir procesų efektyvumą, įskaitant modernią kiaulių skerdimo liniją Utenoje, leidusią užtikrinti stabilesnį žaliavos tiekimą. „Veiklos efektyvumas šiandien yra būtinybė – sparčiai keičiasi žaliavų kainos, tiekimo situacija ir vartotojų lūkesčiai. Augimą pasiekėme stiprindami gamybos pajėgumus, optimizuodami procesus ir plėsdami produktų pasiūlą. Reikšmingos įtakos rezultatams turėjo ir kilusios jautienos kainos, kurios veikė visą…
Dividendų skyrimo naujovės – kas keičiasi nuo 2026 m. liepos 1 d.?
Straipsnio autorė – Džiuginta Balčiūnė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, įmonių teisės, susijungimų bei įsigijimų praktikos vadovė 2026 m. liepos 1 d. įsigalios reikšmingi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pakeitimai, iš esmės reformuojantys dividendų skyrimo tvarką. Naujovės palies tiek sprendimų priėmimo kompetenciją, tiek skyrimo sąlygas, tiek procedūrines reikalavimų apimtis. Šios reformos tikslas – sumažinti administracinę naštą, liberalizuoti teisinį reguliavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas bendrovių akcininkams operatyviai įgyvendinti savo turtines teises. Kas ir toliau išlieka nepakitę Pirmiausia svarbu suprasti, kas nesikeičia. Sprendimą dėl kasmetinių (eilinių) dividendų skyrimo ir toliau priims visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – VAS) – čia naujovių nėra. Taip pat išlieka galioti bendroji taisyklė dėl teisės…
Kodėl po darbo jaučiamės išsekę, nors fiziškai beveik nepajudėjome? Psichoterapeutė įvardijo dažnai nepastebimą dirgiklį
Daugelis žmonių dienos pabaigoje jaučiasi emociškai išsekę, sunkiau susikaupia, tampa irzlesni ar jaučia poreikį tiesiog pabūti tyloje. Nors tokį nuovargį dažniausiai siejame su dideliu darbo krūviu, miego trūkumu ar įtemptu gyvenimo ritmu, specialistė atkreipia dėmesį į dar vieną, dažnai nepastebimą veiksnį – nuolatinį foninį triukšmą. Net įprasti aplinkos garsai ilgainiui pradeda varginti Pasak emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, tai, kaip stipriai žmogų veikia aplinkos dirgikliai, pirmiausia priklauso nuo nervų sistemos jautrumo. „Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus. Tokiems žmonėms net…
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui vadovaus M.Švaikauskas
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) praneša, kad viešą konkursą užimti bendrovės direktoriaus pareigas laimėjo ir įmonei nuo gegužės 28 d. vadovaus Marius Švaikauskas. „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras yra viena svarbiausių Vilniaus regiono infrastruktūros įmonių, nuo kurios veiklos priklauso ne tik atliekų tvarkymo sistemos patikimumas, bet ir regiono pažanga žiedinės ekonomikos, aplinkosaugos bei tvarumo srityse. Tikimės, kad naujojo vadovo patirtis valdant dideles infrastruktūros organizacijas, įgyvendinant strateginius pokyčius ir stiprinant veiklos efektyvumą – padės bendrovei pereiti į naują brandos etapą“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas. M. Švaikauskas yra sukaupęs daugiau kaip 15 metų vadovavimo patirtį viešajame ir privačiame sektoriuose. Jis yra vadovavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos…
Gynybos obligacijų išplatinta už 80,5 mln. eurų
Žmonės, verslas ir kitos organizacijos gegužės 12-25 d. įsigijo gynybos obligacijų už 80,5 mln. eurų sumą, sudaryti 3178 sandoriai. Nuo šiandien vėl galima įsigyti naujų gynybos obligacijų emisijų – 6 mėn., 1 metų, 2 metų, 3 metų, už jas bus mokamos 2,5-2,7 proc. metinės palūkanos. 2024 m. pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per 36 emisijas pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 582,4 mln. eurų (iš kurių 80,5 mln. eurų – per 33-36 emisijų platinimą, pasibaigusį pirmadienį). 2026 m. gegužės 12-25 d. platintos 4-ių skirtingų trukmių emisijos: 6 mėn. trukmės – šios emisijos gynybos obligacijų išplatinta už 27 mln. eurų (1367 sandoriai): „Swedbank“ sudarytos 1113 sutartys įsigyti šios emisijos gynybos obligacijų už beveik 17,9 mln.…
