Statistika iškalbinga: apie 40% dvyliktokų Lietuvoje dar nėra apsisprendę, kokią profesiją rinksis. Specialistai pataria, kaip jaunam žmogui nepasiklysti profesijų miške ir suprasti, kuri tinkamiausia būtent jam, kaip sudominti darbdavį, kai neturi jokios darbo patirties, ir kokios profesijos stiprėjant klimato kaitai bus vis labiau vertinamos. „Žengti pirmą žingsnį planuojant asmeninę karjerą padės du esminiai kausimai: kas esu ir kuo galiu būti“, – praėjusią savaitę šimtus moksleivių iš visos Lietuvos subūrusiose Karjeros dienose kalbėjo Giedrė Valaitienė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė. Jei gamindami picą pradedame nuo ingredientų, tai karjeros pasirinkimas prasideda nuo to, kas aš: kokios mano asmeninės savybės, kuo aš stiprus, kuri veikla mane labiausiai traukia, dėl ko paaukočiau atostogas? Kokie…
Vasaros kelionėms – greiti „Reels“: kaip lengvai susikurti įsimintiną vaizdo įrašą?
Grįžus iš kelionės telefone dažnai lieka šimtai nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurių taip ir neperžiūrime. Trumpi „Reels“ formato vaizdo įrašai leidžia tai pakeisti – kelias akimirkas sujungti į vieną istoriją, kurią lengva ne tik peržiūrėti, bet ir išsaugoti kaip prisiminimą. Svarbiausia, kad šiandien tokį vaizdo įrašą susikurti gali kiekvienas, net ir neturėdamas jokios montavimo patirties. Daugiau nei turinys Trumpi vaizdo įrašai tampa vis populiaresni – jie leidžia ne tik dalintis akimirkomis, bet ir pagaliau „ištraukti“ jas iš telefono galerijos. Vietoje šimtų atskirų nuotraukų atsiranda viena nuosekli istorija, prie kurios lengva sugrįžti. „Keliaujant norisi tiesiog būti toje akimirkoje, o ne galvoti apie montavimą. Todėl svarbu, kad įrankiai leistų labai paprastai ir…
Lietuviškas kokybiško gyvenimo receptas: tyla, gamta ir sveikas gyvenimo būdas
Kas iš tiesų lemia kokybišką gyvenimą mieste? Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad lietuviams svarbiausi dalykai – ne greitis ar miesto šurmulys, o priešingai: ramybė, žaliosios erdvės ir galimybė gyventi aktyviai bei sveikai. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šitokie pasirinkimai tikrai prisideda prie gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo. Šiemet „Spinter tyrimai“ darytoje apklausoje sostinės gyventojų buvo paprašyta nurodyti vieną ar daugiau veiksnių, kurie padeda gyventi ilgiau ir kokybiškiau mieste. Apklausus 1014 respondentų paaiškėjo, kad dažniausiai – net 23 proc. atvejų – žmonės nurodydavo tylą ir ramybę – tiek asmeninę, tiek aplinkos. Antroje vietoje – gamta ir žaliosios erdvės (19 proc.), o trečioje – aktyvus laisvalaikis ir sveika gyvensena (16 proc.). Tiek pat apklaustųjų…
Nusibodo ant duonos riekelės tepti įprastą sviestą? Štai kaip galite pagardinti šį pigų produktą
Sviestas jau seniai yra neatsiejama tautiečių virtuvės dalis. Vien pernai lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse šio produkto buvo nupirkta beveik daugiau nei 3,5 tūkst. tonų. Skaičiuojant, kad ant duonos riekelės užtepama apie 10 g sviesto, tai būtų apie 35 milijonai sumuštinių. Tautiečiai šį aukso spalvos produktą įsigudrino naudoti kur tik patinka – „Maximos“ Kokybės ir maisto gamybos departamento technologė Agnė Čypienė dalijasi, kad pastaruoju metu ypač populiari tapo plakto sviesto mada. Ji dalijasi 3 receptais, kurie plaktą sviestą pavers ir pikantišku užkandžiu, ir puikiu desertu. „Maximos“ Kokybės ir maisto gamybos departamento technologė Agnė Čypienė pasakoja, kad pernai sviestą į savo krepšelius dėjosi apie 70 proc. visų „Maximos“ parduotuvėse apsilankiusių tautiečių:…
Ledų sezonas prasideda: kokios tendencijos karaliaus vasarą?
Dienoms darantis saulėtesnėms ir šiltesnėms, pirkėjų krepšeliuose vis dažniau atsiduria gaivinantys ledai. Šių metų pasaulinės rinkos tendencijos rodo, kad populiarumo viršūnėje bus ledų sumuštiniai – ledai tarp vaflių ar net sausainių – taip pat glotnučių tipo vaisiniai ledai bei sveikatai palankesni pasirinkimai. Ar šios pasaulinės mados darys įtaką ir pirkėjų pasirinkimams Lietuvoje, paaiškės jau įsibėgėjus šiam sezonui. Praėjusiais metais Lietuvoje „Lidl“ pirkėjai išliko ištikimi klasikiniam vaniliniam plombyrui, taip pat pamėgo ledus su maskarponės sūriu ir uogomis. Tuo tarpu Latvijos pirkėjai dažniausiai rinkosi vaflinius ragelius su karameliniu įdaru, o Estijos rinkoje jau daugybę metų dominuoja šokoladiniai skoniai. Šiais metais „Lidl“ parduotuvės sezono įkarštyje planuoja pasiūlyti daugiau nei 70 skirtingų ledų rūšių,…
Pinigų plovimo prevencija tampa neatsiejama Lietuvos finansinio saugumo sistemos dalimi
Finansų sistema pastaraisiais metais tapo erdve, kurioje vis labiau persidengia hibridinės grėsmės, neteisėta veikla ir geopolitinė konkurencija. „Todėl nėra pernelyg drąsu sakyti, kad šalies gynyba prasideda ir nuo finansų sistemos saugumo – tai atspindi pokytį, kurio nebegalime laikyti tik teoriniu“, – sako finansų viceministras Januš Kizenevič, dalyvavęs penktojoje metinėje Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro konferencijoje. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos rizikos nuolat kinta, o efektyvus jų valdymas reikalauja aukščiausio lygio specialistų parengimo. Todėl Finansų ministerija dar 2020 m. iniciavo penkerius metus veikiančio Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro įkūrimą. „Pastaraisiais metais Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo aplinką ir aiškiai parodė, kad finansų sistemos dabar yra platesnės…
Seimas spręs, ar didinti neapmokestinamų palūkanų ribą
2026 m. gegužės 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Daivos Petkevičienės pristatytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 500 iki 2000 eurų padidinti neapmokestinamų palūkanų ribą. Tokiu būdu siekiama atkurti realų mokesčių lengvatos dydį, skatinti investavimą ir didinti finansinį skaidrumą. „Šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato 500 eurų neviršijančią neapmokestinamą palūkanų sumą per mokestinį laikotarpį. Ši suma buvo nustatyta daugiau nei prieš dešimtmetį. Reikia pažymėti, kad per šį laikotarpį reikšmingai padidėjo kainų lygis, sumažėjo pinigų perkamoji galia, taip pat padidėjo gyventojų dalyvavimas investicinėje veikloje bei mokamos palūkanos gyventojams už indėlius bankuose. Dėl infliacijos ir…
ILTE gali pradėti skolinimą nuosavomis lėšomis – tam pritarė Europos Komisija
Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą ILTE veiklos modelį – nacionalinis plėtros bankas gali pradėti finansavimą nuosavomis lėšomis. ILTE šį finansavimo modelį rengiasi pradėti taikyti artimiausiu metu, jau gegužės mėnesį. Tai leis lanksčiau finansuoti Lietuvos ekonomikai svarbius projektus, pasitelkiant ne tik tikslinėms priemonėms skirtas viešąsias lėšas, bet ir nuosavą kapitalą bei rinkose pritrauktas lėšas. „Europos Komisijos pritarimas buvo būtinas siekiant suderinti ILTE veiklos modelį su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis. Nacionalinis plėtros bankas veikia ten, kur rinkoje trūksta finansavimo arba privatus kapitalas įsitraukia nepakankamai, todėl svarbu, kad jo veikla būtų aiškiai apibrėžta, proporcinga ir neiškraipytų konkurencijos. Šis sprendimas patvirtina, kad ILTE gali pradėti finansavimą iš kapitalo laikydamasi ES taisyklių. Lietuvai tai…
Valstybė ir verslas turi veikti išvien. Kritinio ryšio sprendimų reikia jau dabar
Lietuvoje kuriant atsparų kritinį ryšį būtinas glaudus valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, o kritinio ryšio sprendimų reikia jau dabar. Apie tai diskutuota Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) konferencijoje „Ateities ryšys: pažangai ar dienai X?“ vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo tiek Vyriausybės politikos formuotojai, tiek telekomunikacijų bendrovių ir verslo organizacijų vadovai. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, Lietuva jau turi veikiantį kritinį ryšį, tačiau jis turi būti toliau vystomas, atsižvelgiant į naujus technologinius ir geopolitinius iššūkius. „Kritinis ryšys turi veikti maksimaliai bet kokiomis sąlygomis. Šiandien turime veikiančią sistemą, tačiau nauji reikalavimai ir grėsmės reikalauja naujų sprendimų bei technologijų“, – sako V. Kondratovičius. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu vyksta pasirengimo etapas: rengiama…
Kelininkų profesija Lietuvoje: kodėl šiandien ji tampa viena reikalingiausių darbo rinkoje
Lietuvoje trūksta ne tik mokytojų ar gydytojų – EURES 2024 m. duomenys rodo, kad šalyje nuosekliai stinga ir kvalifikuotų statybos bei infrastruktūros specialistų, o darbdaviai fiksuoja ypač didelį kelininkų trūkumą. Kodėl šių specialistų vis dar trūksta, kaip iš tiesų atrodo jų darbas, neapipintas mitais, ir ką daryti, kad šiandienos poreikis netaptų dar didesne rytdienos problema? VILNIUS TECH Kelių katedros vedėjos prof. dr. Vilmos Jasiūnienės teigimu, kelių inžinerijos specialistų paklausa šiandien yra didelė ir daugeliu atvejų jau tampa probleminė. „Augant kelių, gatvių ir tiltų statybos bei rekonstrukcijos projektų skaičiui, kvalifikuotų specialistų reikia tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Universitetas nuolat sulaukia užklausų ir darbo pasiūlymų studentams, dar net nebaigusiems studijų. Dėl jų…
