Valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda bus atnaujintos dvi intensyvaus eismo atkarpos ties Klaipėda. Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ užsakymu remonto darbus atliks tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ ruožuose nuo 300,005 iki 300,866 km dešinėje kelio pusėje bei nuo 305,636 iki 306,13 km abiejose kelio pusėse. Projektavimo ir kelio remonto darbus planuojama užbaigti per 10 mėnesių. Fiziniai darbai kelio ruože prasidės pavasarį, pasibaigus žiemos technologinei pertraukai – ne anksčiau kaip kovo 15 d. Bendra darbų vertė su PVM siekia 1,45 mln. Eurų. „Ši magistralė yra vienas intensyviausių šalies kelių, kuriuo per parą vidutiniškai važiuoja daugiau nei 34 tūkst. automobilių, tad atnaujinimo darbus būtina organizuoti…
Sugiharos namų muziejus Kaune lankytojams atvers naujas erdves
Sugiharos namų muziejus Kaune, įsikūręs autentiškame tarpukario pastate Vaižganto gatvėje, kuriame 1939–1940 metais veikė Japonijos konsulatas. Muziejus ne tik atkuria to laikotarpio dvasią, bet ir veikia kaip tarptautinis kultūrinės diplomatijos centras. Vietoje, kur Japonijos diplomatas Čiunė Sugihara išdavė „gyvybės vizas“ tūkstančiams žydų pabėgėlių, įgyvendinamas antrasis moderniavimo etapas – bus atnaujintos iki šiol nenaudotos pastato erdvės, jose atsiras ekspozicijos tęsinys, biblioteka bei darbo ir tyrimų vietos. Daugiau galimybių lankytojams ir edukacijai Projektą įgyvendina VšĮ Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“, pasitelkdamas ILTE finansavimą – paskolą „Paveldas“, skirtą kultūros paveldo objektų atnaujinimui, pritaikymui šiuolaikinės visuomenės poreikiams ir darnaus turizmo vystymui. Fondo direktorė ir valdybos narė Jurgita Garbaravičienė sako, kad šis muziejaus atsinaujinimas tęsia…
Kruasanų dienos proga – socialinius tinklus užkariavę receptai: išskirtiniai, nebrangūs ir tinkantys kiekvieno skoniui
Kruasanas – vienas tų gardėsių, kuris paprastą rytą gali paversti maža švente. Sviestinis, lengvas ir tiesiog genialus paprastumu – ne veltui jis atpažįstamas ir mėgstamas kone visuose pasaulio kampeliuose. Sausio 30-ąją minima Kruasanų diena tik primena, kad šis kepinys seniai peržengė klasikinės desertinės bandelės ribas. Šią progą švęsti kviečiantis žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ siūlo išbandyti keletą internete išpopuliarėjusių kruasanų derinių, kurie puikiai tiks tiek sočiam užkandžiui, tiek gardiems savaitgalio pusryčiams. Kruasanai daugeliui asocijuojasi su Prancūzija, tačiau iš tiesų mažai kas žino, jog šis kepinys kilęs iš Austrijos. Pusmėnulio formos pyragėlius, anksčiau vadintus „kipferls“, labai mėgo Austrijos imperatoriaus dukra Marija Antuanetė, todėl ištekėjusi už Prancūzijos karaliaus paprašė į rūmų meniu…
Lietuvių aukojimo tendencijos: solidarumas krizinėse situacijose ir stiprėjančios tvarios praktikos
Pagalba konkretiems žmonėms nelaimės akivaizdoje išlieka pagrindiniu lietuvių aukojimo varikliu – rodo 2025 metų aukojimo portalo Aukok.lt duomenys. Kartu pastebimos ir kitos aukojimo tendencijos: auga verslo įsitraukimas bei formuojasi reguliaraus, tvaresnio aukojimo kultūra. Šventinis dosnumo pikas Portalo duomenimis, aukojimas Lietuvoje vis dar glaudžiai susijęs su šventėmis. Žmonės gerokai dažniau linkę aukoti prieš Kalėdas ir Velykas. 2025-aisiais dosniausiu mėnesiu tapo gruodis – per jį paaukota 144,5 tūkst. eurų. Palyginimui, lapkritį surinkta 51 tūkst. eurų, o rugsėjį ir spalį – po 17 tūkst. eurų. Vien per gruodį atlikta 4,5 tūkst. aukojimų, iš jų 2,8 tūkst. – unikalūs. Bendra aukojimų suma praėjusiais metais siekė 580 tūkst. eurų, žmonės aukojo 18,3 tūkst. kartų. Vidutinė…
Vaikų raidos paslaugų poreikis auga: kodėl svarbus stabilus ir nuoseklus gydymas?
Vaikų raidos sutrikimai nelaukia patogesnio laiko – pagalbos dažniausiai reikia čia ir dabar, o kiekviena diena ar savaitė gali daryti realią įtaką vaiko ateičiai. Higienos instituto duomenimis, 2023 m. daugiau nei 5,5 tūkst. vaikų Lietuvoje buvo nustatyti raidos sutrikimai – tai net 2,5 karto daugiau nei 2017-aisiais. Augant vaikų raidos paslaugų poreikiui Lietuvoje, šeimos vis dažniau susiduria su tuo, kad laiku prieinama pagalba tampa iššūkiu. Šią realybę mato ir Vaiko raidos klinika, kasdien teikianti pagalbą turintiems raidos sutrikimų ar negalią. Vaiko raidos klinika nuolat sulaukia šeimų kreipimųsi dėl konsultacijų, reabilitacijos ir gydymo, o, pasak Vaiko raidos klinikos komercijos direktorės Ingos Norvaišienės, didėjantis paslaugų poreikis reiškia atsakomybę ieškoti būdų, kaip užtikrinti…
Tokio deserto dar neragavote: avokadų ir žaliųjų citrinų sūrio pyragas be glitimo, laktozės ir pridėtinio cukraus
Ar įmanoma sukurti desertą, kuris būtų be laktozės, be glitimo ir visiškai be pridėtinio cukraus, bet vis tiek išliktų gardus, estetiškas ir vertas profesionalios konditerijos vardo? Tokią užduotį trys patyrę konditeriai – Kotryna Uba, Egidijus Andriuškevičius ir Asta Petrus – gavo laidos „IKI ŠEFŲ kovos. Desertai“ serijoje. Čia jie turėjo iškepti modernius, maisto tendencijas atspindinčius desertus. Epizodo geriausiąjį desertą išrinko „Iki“ pirkėjai, skrupulingai vertindami skonį bei estetinį pateikimą. Autorė pasidalijo receptu – kad kiekvienas jį galėtų atkartoti namuose nesunkiai ir be didelių išlaidų. Šį kartą šefų laukė dviguba užduotis: ne tik improvizuoti iš anksto nežinant, ką teks gaminti, bet ir sukurti desertus, kurie atitiktų sparčiai populiarėjančius mitybos kriterijus. „Konditerija šiandien…
Atostogos, kurios gali baigtis ligoninėje: ką slepia „instagraminiai“ paplūdimiai?
Kvapą gniaužiantys saulėlydžiai, skaidrus vandenynas ir balto smėlio paplūdimiai socialiniuose tinkluose atrodo kaip tobulos atostogos. Vis dėlto, realybėje egzotinės šalyse neretai slepia nematomus pavojus – nuo apsinuodijimo maistu iki rimtų infekcinių ligų, kurios kelionę gali paversti nemalonia patirtimi ar net baigtis gydymu ligoninėje. „Kelionėse žmonės dažnai planuoja maršrutus, renkasi viešbučius ir veiklas, bet per mažai dėmesio skiria sveikatos rizikoms. Visgi, užtenka vieno netinkamo pasirinkimo, pavyzdžiui, gėrimo su ledukais iš užteršto vandens ar neaiškiomis sąlygomis paruošto maisto, ir atostogos gali baigtis ne prie baseino, o ieškant pagalbos vietinėje gydymo įstaigoje“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova. BTA draudimo duomenimis, egzotinėse šalyse keliautojai dažniausiai susiduria ne tik…
Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?
Artėjant stipriems šalčiams ir keičiantis ugdymo organizavimui mokyklose, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokias galimybes ir teises turi darbuotojai, auginantys vaikus. Darbuotojams, turintiems vaikų, teisės aktai numato papildomas garantijas, o darbdaviai turi užtikrinti galimybę lanksčiai organizuoti darbą susiklosčius šeiminėms aplinkybėms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant –20 °C ar žemesnei temperatūrai į mokyklą gali neiti 1–4 klasių mokiniai, o esant –25 °C ar žemesnei temperatūrai – visų kitų klasių mokiniai. Tokiais atvejais rekomenduojama organizuoti nuotolinį ugdymą (daugiau informacijos – Ministerijos interneto svetainėje). Darbuotojų, auginančių vaikus, teisės VDI atkreipia dėmesį, kad darbdaviai, organizuodami darbą, privalo atsižvelgti į darbuotojų asmenines aplinkybes ir sudaryti galimybes derinti darbą su vaikų priežiūra. Jei dėl…
Trūksta ramybės ir finansinio stabilumo? Pasakė, kas galėtų padėti
Trečiasis sausio pirmadienis dažnai vadinamas Mėlynuoju pirmadieniu (angl. Blue Monday) – diena, kuri laikoma liūdniausia metuose. Tačiau iš tiesų daugelis žmonių pripažįsta, kad emociškai sudėtingas būna ne vienas pirmadienis, o visas tamsusis laikotarpis – metas, kai po švenčių dažnai jaučiame nuovargį, motyvacijos stygių ir finansinį spaudimą.Apie tai, kaip pasirūpinti savo emocine ir finansine gerove, pasakoja „Luminor” banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Sausio mėnesį daugelis žmonių iš tiesų gali jausti „sausio liūdesį”. Tam įtakos turi trumpesnės dienos, mažesnis fizinis aktyvumas, grįžimas į pošventinę kasdienybę, o neretam – ir diržų susiveržimas po išlaidų kupino gruodžio. Tokiu metu emocinė savijauta neretai paveikia daugelį kasdienių žingsnių, taip pat ir finansinių, sako A. Mincienė. Emocijos…
Benas Adomavičius. Strategija yra, o proveržio – ne. Kur suklysta vadovai?
Daugelis Lietuvos įmonių šiandien turi strategijas, tačiau nedaugelis vadovų tiki, kad jos padės pasiekti daugiau. Strategija formaliai egzistuoja, bet kasdienius sprendimus vis dažniau nulemia spaudimas „čia ir dabar“. Todėl prioritetai nuolat keičiasi, svarbiausi darbai lieka nepadaryti, o vadovų komandos vis dažniau jaučia, kad daro per daug ir kartu ne tai, kas svarbiausia. Dirbant su skirtingomis organizacijomis, nuo mažų įmonių iki didelių institucijų, nuo privataus iki viešojo sektoriaus, ryškėja vienas pasikartojantis motyvas: strategija vis rečiau tampa sprendimų atskaitos tašku. Ir tai nebėra smulkmena – tai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl organizacijos augimas užstringa. Tokį „strategijos ir realybės“ atotrūkį ilgą laiką buvo galima užmaskuoti. Kai aplinka stabilesnė, net ir miglota kryptis dažnai…
