Turizmo rinka Lietuvoje išgyvena aktyvų augimo etapą. Kaip rodo statistiniai duomenys, nuosekliai didėja lietuvių išlaidos užsienyje, nemažėja kelionių paklausa, o gyventojų kelionėms skiriamas biudžetas auga. Ekonomistai ir kelionių organizatorių atstovai atskleidžia, ar yra prielaidų, kad 2026-aisiais kelionių kainų augimas sulėtės. Lietuvių išlaidų dinamika: augimas tęsiasi Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį lietuviai užsienyje išleido 7,5 proc. daugiau nei prieš metus. Panašias išlaidų tendencijas patvirtina ir SEB banko statistika:atsiskaitymų šio banko kortelėmis užsienyje duomenimis, per tris šių metų ketvirčius gyventojų išlaidos užsienyje augo apie 8 proc. „Be to, stiprėja ir gyventojų finansinė padėtis: namų ūkių santaupos kredito įstaigose rugsėjo pabaigoje siekė 26,6 mlrd. eurų, 12,4 proc. daugiau…
Našumo lyderiai – Lietuvos regionai atranda nuosavas verslo stiprybes
Ekspertinis komentaras. Komentuoja „Inovacijų agentūros” regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė Lietuvos regionų verslai ne tik atsigauna, bet ir atranda kiekvienam iš jų būdingas raidos kryptis. Pernai pirmą kartą nuo 2021 m. daugiau juridinių asmenų registruota regionuose nei sostinėje. Taigi, regionai tampa vis aktyvesniais šalies ekonomikos žaidėjais. Tai svarbu, nes Lietuvos stiprybės slypi ne tik aukštųjų technologijų centruose, bet ir gebančiose atsinaujinti tradicinėse pramonės šakose. Lietuvos regionai – skirtingi savo struktūra ir ekonominėmis trajektorijomis, tačiau mūsų parengta regionų apžvalga atskleidė, kad daugelyje jų ryškėja savitos stiprybės. Surinkti duomenys keičia požiūrį į regionų raidą: jų skirtumai vis dažniau atspindi ne atotrūkį, o ekonominio potencialo išsišakojimus bei savitumus. Kiekviename regione savos…
Studijose, darbe, asmeniniame gyvenime: kaip išnaudoti AI įrankių galimybes?
Dirbtinis intelektas (AI) per pastaruosius kelerius metus tapo viena dažniausiai minimų technologijų pasaulyje ir žmogaus kasdienybės dalimi – nematomu pagalbininku, padedančiu sutaupyti laiko ir pastangų. Tačiau norint pasiekti geriausius rezultatus, būtina suprasti, kaip dirbtinis intelektas veikia ir kaip jį naudoti darbe, moksluose ar asmeniniame gyvenime. „Kiekvienas iš mūsų jau yra vienaip ar kitaip susidūręs su AI: kai telefonas automatiškai pasiūlo tinkamiausią nuotraukos redagavimo variantą, ar kai balso asistentas padeda suplanuoti dienotvarkę. Nors šie procesai atrodo savaime suprantami, už jų slypi pažangūs algoritmai, kurie nuolat mokosi iš mūsų įpročių ir poreikių“ – sako Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje. Kad žmonės šias galimybes suprastų ir išmoktų pritaikyti praktiškai, „Samsung“ pristatė projektą…
Netekus darbingumo: ką padengtų valstybė ir kiek iš tiesų reikia santaupų susirgus?
Ar kada susimąstėte, kiek laiko galėtumėte išgyventi iš turimų santaupų, jeigu dėl ligos ar traumos netektumėte galimybės dirbti? Draudimo bendrovės BTA užsakymu įmonės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, jog vos penktadalis Lietuvos gyventojų tvirtina, jog santaupų turi tiek, kad padengtų 4–6 mėnesių išlaidas, o beveik kas šeštas sukauptų lėšų neturi visai. Tiesa, tokiu atveju išmokas suteikia valstybė, tačiau ar jos pakankamos, kad padengtų visus kasdienius poreikius ir finansinius įsipareigojimus? Finansų ekspertai teigia, kad norint jaustis saugiai, reikėtų turėti santaupų, kurios be pajamų leistų išsilaikyti mažiausiai 3–6 mėnesius, tačiau realybėje net ir toks laikotarpis dažnai pasirodo per trumpas. Pavyzdžiui, sudėtingesnių traumų, tokių kaip kaulų lūžiai, kelio ar peties operacijos, gydymas ir reabilitacija…
Gerumas Kalėdų nelaukia – „Iki“ pirkėjai vien per mėnesį skurstantiems paaukojo beveik 3 tonas maisto
Lietuviai kupini atjautos ir noriai padeda tiems, kam pagalbos reikia labiausiai – tą įrodė pirkėjų elgesys prekybos tinkle „Iki“. Pakvietus gyventojus ne tik per tradicines akcijas, bet ir kasdien „Iki“ parduotuvėse paaukoti produktų „Maisto bankui“, per pirmąjį mėnesį jau surinkta daugiau nei 3 tonos maisto. Tai – apie 6 tūkst. porcijų, kurios atsidūrė ant sunkiau gyvenančių žmonių stalų. Aukoja to, ko reikia labiausiai Specialios „Maisto banko“ dėžės, pastatytos 50 didžiausių tinklo parduotuvių visoje šalyje, iš viso sulaukė daugiau kaip 5,5 tūkst. prekių, kurias „Maisto bankas“ jau išdalino labiausiai stokojantiems. Pasak Nijolės Kvietkauskaitės, „IKI Lietuva“ generalinės direktorės, tai rodo – žmonės mielai padeda ne tik per tradicines maisto aukojimo akcijas, bet…
Klasikiniai kūčiukai pirmauja, tačiau perkamiausių sąraše – netikėta intriga
Kūčiukų sezonui įsibėgėjant jau lapkričio viduryje, prekybos tinklas „Iki“ fiksuoja augantį pirkėjų susidomėjimą tiek tradiciniais, tiek sveikesniais kepinių variantais. Šiemet kūčiukų pasirinkimas „Iki“ parduotuvėse išaugo, o pirkėjų elgsena rodo naujas tendencijas. „Kiekvieną rudenį matome, kad kūčiukai į pirkėjų krepšelius sugrįžta vis anksčiau – jie tampa ne tik Kūčių stalo atributu, bet ir kasdieniu užkandžiu prie arbatos ar kavos. Šiemet pirkėjams siūlome reikšmingai platesnį pasirinkimą, o ypač sparčiai auga sveikesnių alternatyvų populiarumas. Pirmųjų savaičių rezultatai pranoko lūkesčius“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Traškūs ar minkšti? Pirkėjų sprendimas dar prieš akis Šią savaitę parduotuvėse pasirodo ir minkšti kūčiukai, kurie į lentynas patenka tik jau prasidedant pagrindiniam sezonui. Vis dėlto pernykščiai…
Ką gyventojai dės po eglute? Tyrimas atskleidė planuojamas išlaidas ir labiausiai laukiamas dovanas
Šventinis maratonas neįsivaizduojamas be dovanų paieškos – būtent tai tampa vienu iš svarbiausių Kalėdų laukimo akcentų. Kasmet dovanų paieška tampa maloniu planavimo ritualu – juk norisi rasti dovanas, kurios ne tik nustebintų, bet ir būtų prasmingos bei naudingos. „Lidl Lietuva“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas atskleidė, kiek šiemet Lietuvos gyventojai planuoja skirti dovanoms bei kokios dovanos juos pačius džiugintų labiausiai. Remiantis spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, šiemet beveik penktadalis Lietuvos gyventojų kalėdinėms dovanoms planuoja išleisti nuo 151 iki 200 eurų. Apklausa taip pat atskleidė, kad 16 proc. Lietuvos gyventojų teigė, jog dovanoms skirs 51-100 eurų, tiek pat tyrimo dalyvių planuoja išleisti 101-150 eurų. „Kalėdinės dovanos daugeliui mūsų yra ne tik…
Draudikai atskleidė klinikos sukčiavimo schemą Egipte
Draudimo bendrovė „If“ neseniai susidūrė su atveju, kai Egipte veikianti privati klinika pateikė sąskaitas už daugiau nei 8 tūkst. eurų už tariamai dviejų pacientų gydymą. Tyrimas atskleidė, kad tai buvo dalis plataus masto sukčiavimo schemos, kai asmenys naudoja turistų asmens duomenis, kad įvykdytų draudimo sukčiavimus. „Schema veikia taip: Hurghados viešbučių vestibiuliuose vietinės klinikos darbuotojas prieina prie turistų, turinčių kelionių draudimą. Jis pasiūlo, atrodytų, nekaltą nemokamą vitaminų procedūrą ir paprašo paso, draudimo poliso bei viešbučio kelialapio duomenų, kad „užpildytų dokumentus“. Procesas trunka apie 20 minučių, po to vyras palieka savo kontaktinę informaciją ir užtikrina turistus, kad viskas gerai. Tačiau iš tikrųjų klinika vėliau pateikia medicinines sąskaitas draudimo bendrovei turistų vardu –…
„Enefit“: elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje perkopė 300
Lietuvoje tęsiama elektromobilių viešojo įkrovimo tinklo plėtra. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ skelbia pasiekusi simbolinę ribą – Lietuvoje įrengtų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius perkopė 300. Ekspertai sako, kad infrastruktūros šalyje jau pakanka, o siekiant toliau skatinti elektromobilumą – metas orientuotis ne tik į naujas lokacijas, bet ir į vairuotojų patirtį. Nuo 2023 metų Lietuvoje plėtojamame „Enefit“ tinkle vienu metu įkrauti savo elektromobilius jau gali 600 vairuotojų. Šiuo plėtros etapu siekta, kad tinklu galėtų naudotis ne tik didmiesčių, bet ir regionų gyventojai ar vairuotojai, keliaujantys po visą šalį. „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis sako, kad intensyviausios plėtros etapas – baigtas. Dabar – dėmesys į esamos infrastruktūros tobulinimą…
Finansų ministerija formuoja gynybos ir saugumo pramonės vystymą kuruosiančią darbo grupę
Finansų ministerija, įgyvendindama XX Vyriausybės programos nuostatas dėl gynybos ir saugumo pramonės plėtros, pradeda darbo grupės, kuri koordinuos šalyje vystomus strateginius gynybos pramonės projektus ir rengs sprendinius dėl valstybės kontroliuojamo gynybos pramonės holdingo steigimo, formavimą. Darbo grupės sukūrimas pirmasis žingsnis įgyvendinant Vyriausybės programos 322 punktą, kuriame numatyta steigti valstybės kontroliuojamą gynybos pramonės bendrovę holdingą. Kuriamas holdingas konsoliduos valstybės investicijas, leis efektyviau valdyti stambius gynybos pramonės projektus ir užtikrins koordinuotą valstybės dalyvavimą pritraukiant privačius investuotojus į strateginius pajėgumus. „Gynybos pramonė yra valstybės saugumo infrastruktūros dalis, kuriai būtina strateginė lyderystė ir koordinuotas institucijų darbas. Plėtodama šią sritį valstybė negali būti pasyvi stebėtoja. Jos vaidmuo yra būtinas tiek dėl nacionalinio saugumo, tiek dėl…
