Ten, kur daugiau laisvės – ten ir daugiau rizikų. Gyventojams atsiveriant vis daugiau galimybių laisvai disponuoti savo pinigais, šią situaciją vis dažniau išnaudoja internetiniai sukčiai. Ekspertai įspėja: netikri kurjeriai, bankų konsultantai ar techninės pagalbos specialistai – tik keletas scenarijų, kuriais manipuliuojama norint pasiekti vieną tikslą – gyventojų pinigus ir duomenis. „Šiuo metu dažniausiai pasitaiko netikros nuorodos, ypač susijusios su siuntų kompanijomis. Gyventojai gauna žinutes, kad siunta peradresuojama ar reikia susimokėti mokesčius. Taip pat plinta žinutės, kuriose sukčiai prisidengia VMI, bankais ar kitomis institucijomis – paspaudus nuorodą ir atlikus prašomus veiksmus, prarandami pinigai“, – pastebi BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė pridurdama, kad sukčiavimo atvejų – tik daugėja. Tam…
Laikas nustoti tikėti mitais – 3 klaidos, kurias dar dažnas daro su alyvuogių aliejumi
Alyvuogių aliejus, nors ir nekainuoja aukso kalnų, dažnai pavadinamas skystuoju auksu. Ir ne be priežasties: jis laikomas vienu sveikatai palankiausių riebalų, gali akimirksniu pagardinti įvairius patiekalus arba net tapti jų žvaigžde. Nors mūsų seneliams jis buvo retenybė, dabar alyvuogių aliejus – kone privalomas produktas daugelyje namų, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Tačiau gal todėl, kad lietuvių virtuvėje jis nėra naudojamas nuo seno, neretai dar laikomasi įsikibus pasenusių mitų. „Mūsų mitybos įpročiai tampa vis įvairesni – ne išimtis ir aliejaus skyrius. Jeigu anksčiau nesusimąstant daugelis rinkdavosi tik spaustą iš saulėgrąžų ar rapsų, dabar pirkinių krepšeliuose matome ir avokadų, sezamų sėklų, kokosų ir kitokius aliejus. Alyvuogių aliejus šioje kategorijoje jau ne…
EK siūlo mažinti bendrųjų žemės ūkio ir žuvininkystės politikų finansavimą
Europos Komisija (EK) pristatė pasiūlymą dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams, kurio dydis – apie 2 trilijonus Eur. Siūloma įsteigti naują fondą, apimsiantį tokias sritis, kaip žemės ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, sanglauda, migracija, sienų valdymas ir t.t. Siūlomas fondo dydis – apie 865 mlrd. Eur. Lėšos iš šio fondo turėtų būti panaudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą – dokumentą, kurį turės parengti kiekviena ES valstybė narė. Pagal pateiktą EK siūlymą naujame fonde ES žemės ūkio, didžiosios dalies kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonių, skirtų palaikyti pajamas ir remti investicijas, finansavimui rezervuota bent 302 mlrd. Eur suma, iš jų žuvininkystės politikos priemonėms – 2 mlrd. Eur bei 6,3 mlrd.…
„Civinity“ sėkmingai išplatino 10,35 mln. eurų vertės viešą obligacijų emisiją
Viena didžiausių Baltijos šalyse pastatų priežiūros paslaugas teikianti bei inžinerinius ir technologinius sprendimus kurianti įmonių grupė „Civinity“ baigė pirmosios iki 50 mln. Eur vertės obligacijų programos dalies platinimą ir už 10 proc. metines palūkanas iš investuotojų pasiskolino 10,35 mln. Eur. Pirmąjį obligacijų programos platinimo etapą „Civinity“ valdybos pirmininkas Deividas Jacka laiko sėkmingu: „Šia emisija pritraukėme didžiausią investicijų sumą „Civinity“ istorijoje – tai svarbus ženklas, kad judame teisinga kryptimi. Ypač džiugu matyti, jog investuotojai visose Baltijos šalyse mus atpažįsta ir vertina – obligacijos sulaukė paklausos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje,“ – sako D. Jacka. Anksčiau viešųjų obligacijų emisijų būdu bendrovė buvo pritraukusi po 8 mln. eurų 2021 ir…
Naujas ES biudžetas: ką jis reiškia Lietuvai?
ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė Šią savaitę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė naują ES biudžeto planą, kuris sukėlė nemažai diskusijų. Nors planas dar bus svarstomas ir derinamas su šalimis narėmis, matomi keli svarbūs pokyčiai, leidžiantys svarstyti apie besikeičiančią ES politiką ir jos įgyvendinimo praktiką. Didesnis dėmesys ekonomikos konkurencingumui ir gynybai – neišvengiamas ir lengvai prognozuojamas pokytis. Nors Rytų valstybių išskyrimas, skiriant joms daugiau lėšų, tikėtina, sukels tam tikrų įtampų tarp šalių-narių, didesnis dėmesys gynybai yra būtinas sprendimas. Taip pat ir ekonomikos konkurencingumui, apie kurio problemas diskusijos netyla nuo pat M. Draghi ataskaitos paskelbimo. Skirtumas tik toks, kad didesnis finansavimas gynybos problemas gali išspręsti greičiau. Tuo tarpu ekonomikos…
Lietuvos inovacijų proveržis: milijoninės investicijos, DI centras ir gynybos sektoriaus šuolis
Per pirmąjį 2025 metų pusmetį Inovacijų agentūra pristatė daugiau nei dešimt naujų programų, skirtų skatinti verslo inovacijas, gynybos technologijų plėtrą, eksporto stiprinimą ir dirbtinio intelekto taikymą. Bendrai šioms iniciatyvoms numatyta skirti per 45 mln. Eurų. Lietuvai toliau ryškėjant pasauliniame konkurencingumo žemėlapyje, šalyje laukiama pažangių įmonių proveržio. Gynybos inovacijos įgauna pagreitį Vienas iš ryškiausių metų įvykių – programos „Vytis“ startas. Tai pirmoji tokio masto iniciatyva, orientuota į gynybos sektoriaus stiprinimą bei naujų technologijų kūrimą, galinčių vėliau pritaikymą rasti ir kituose sektoriuose. Programai planuojamas 300 mln. eurų biudžetas. Tarp jos priemonių – „Gynybos inovacijų čekių“ programa, jau paskirsčiusi 1 mln. eurų, bei kvietimai naudotis „MiltechSandbox“ infrastruktūra technologijų testavimui ir prototipavimui. Tarptautinį pripažinimą…
Ar darbdavys gali jus trukdyti po darbo? Greitai taisyklės gali keistis
Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siūloma įtvirtinti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisę po darbo valandų būti nepasiekiamais darbdaviui, kitaip tariant – būti „atsijungus“. Vis dėlto, ši tema aktuali ne tik dirbantiems nuotoliu – tai visiems darbuotojams ir darbdaviams svarbus klausimas. Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ ekspertas paaiškina kodėl ir kokius iššūkius teisė „atsijungti“ kelia įmonėms. Skaitmeninė darbo aplinka keičia darbo ir poilsio ribas Skaitmeniniai darbo įrankiai pakeitė tradicinį požiūrį į darbo laiką. Todėl el. laiškai po darbo valandų, „WhatsApp“ ar „Teams“ žinutės, savaitgaliniai skambučiai ilgą laiką buvo laikomi įprasta darbo kasdienybe, ypač vadovų, klientų aptarnavimo ar projektų valdymo srityse. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie vadinamosios teisės atsijungti idėją,…
Susisiekimo ministro spaudos konferencija Klaipėdoje: pokyčiai poilsiautojams ir vietos bendruomenei
Liepos 16-18 d. susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis dirba Klaipėdoje, kur su komanda apžiūri strategiškai svarbius pajūrio infrastruktūros objektus, susitinka su vietos susisiekimo sektoriaus atstovais. Vizito metu ministras pristatys planuojamus pokyčius, kurie palies tiek poilsiautojus, tiek vietos bendruomenę. Ministras pristatys sprendimus, susijusius su biurokratijos mažinimu, bilietų kainomis keleiviams, valdymo struktūrų optimizavimu, efektyvesne viešojo sektoriaus įmonių veikla bei tvarios infrastruktūros plėtra. Taip pat numatyta pristatyti kitus šiuo metu vykdomus infrastruktūros projektus, tarp jų: Pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra. Šiuo metu atliekami projektavimo darbai. Dviejų lygių pėsčiųjų perėjos įrengimas Klaipėdoje, Pušyno ir Parko gatvių tęsinyje. Šis sprendimas padėtų išspręsti pavojingos, intensyvaus eismo geležinkelio perėjos per Vilniaus–Klaipėdos magistralinę geležinkelio liniją problemą. Klaipėdos pietinio aplinkkelio…
„GetJet Aviation Holdings“ 2024: grynasis pelnas – 25,4 mln eurų
Lietuvoje įkurta tarptautinė aviacijos paslaugų įmonė „GetJet Aviation Holdings“ pristatė 2024 metų finansinius rezultatus. Holdingo grynasis pelnas per metus siekė 25,4 mln. eurų, o bendros grupę sudarančių įmonių pajamos buvo 184,3 mln. eurų per 2024 metus. „GetJet“ grupė ir toliau išlaiko vieną aukščiausių pelningumo rodiklių pasaulinėje ACMI bei techninio orlaivių aptarnavimo paslaugų rinkoje. „2024-ieji buvo metai, kai įtvirtinome grupės vertės grandinę: reikšmingai išplėtėme veiklą į aviacijos turto valdymo, MRO ir komponentų prekybos segmentus, sustiprinome vidinius techninius pajėgumus. Mūsų rezultatai rodo, kad pasirinkta strategija veikia – matome didesnę veiklos diversifikaciją, finansinį stabilumą ir augančią sinergiją tarp grupės įmonių“, – teigia „GetJet Aviation Holdings“ generalinis direktorius Darius Viltrakis. Šiuo metu „GetJet Aviation…
Kokią duoną valgėme senovėje ir kokią renkamės šiandien? Gastronomijos istoriko žvilgsnis ir naujausios tendencijos
XXI amžiuje vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi ne tik ką valgyti, bet ir kokios sudėties produktų ieškoti. Tačiau taip buvo ne visada. Gastronomijos kultūros tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad istoriškai aukštus reikalavimus maistui – net ir kasdienei duonai – galėjo kelti tik turtingesni žmonės, kurie jos visada turėjo ir galėjo rinktis, ką valgyti. Pasak profesoriaus, iki pat XIX-ojo amžiaus nuolat neprivalgydavo ar badaudavo daugybė žmonių. „Nors duonos buvo galima rasti kiekvieno lietuvio namuose, ji dažnai būdavo prasta: su dirsėmis, bėralinė ar net maišyta su medžio žieve. Akivaizdu, kad tokiu atveju minčių apie sveiką maistą niekam nekildavo – svarbu būdavo apskritai turėti ką valgyti“, – pasakoja R. Laužikas. Kur kas…
