Tyrimų rezultatai rodo, kad vienas Lietuvoje parduodamas fermentuotas gerųjų bakterijų gėrimas yra nesaugus vartoti. Tačiau mūsų šalies institucijos kol kas nesugeba sustabdyti šio gerai žinomo, influenserių reklamuojamo produkto platinimo, nes reikalavimai šio tipo produkcijai Lietuvoje nėra aiškiai reglamentuoti. Bendrovės MB „Mėmelio prekyba“ vadovė Rūta Gudaitytė teigia, kad buvę jos verslo partneriai savo sukurtam prekės ženklui „Colon Drink+“ naudoja neaišku kur pagamintą produktą. Šis, kaip paaiškėjo atlikus išsamius mikrobiologinius ir cheminius tyrimus, yra nepatenkinamos būklės ir jo nerekomenduojama vartoti dėl mikrobiologinės taršos. „Kiek daugiau nei prieš dvejus metus sutikome, kad tuometiniai mūsų partneriai „Colon Drink+“ prekės ženklui naudos tik vienintelį konkretų mūsų produktą – vanilės skonio maisto papildą Mėmelio fermentuotas „Bactohouse“.…
Italija – arčiau, nei manote: „Iki“ vykstant „Italijos fiestai“ – 5 lengvi ir skanūs receptai
Italai sako – „Prie stalo žmogus nesensta.“ Tai reiškia, kad valgymo metu reikia sulėtinti tempą, skirti laiko atsipalaiduoti su brangiais žmonėmis ir mėgautis skaniu maistu. „Iki“ parduotuvėse ribotą laiką vykstanti „Italijos fiesta“ įkūnija tokį požiūrį – gausybė nuolaidų ir gerų pasiūlymų iš saulėtos Italijos atkeliavusiems produktams leis pamiršti skubą ir dideles išlaidas. Pasimėgaukite geru, kokybišku maistu, kad ir kaip leisite savaitgalį – jaukiai namuose ar nuotaikingame „Eurovizijos“ vakare su draugais. Turtinga Italijos istorija bei kraštovaizdžiai gniaužia kvapą, o itališkos virtuvės patiekalais žavisi visas pasaulis. Ne išimtis ir Lietuva, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. „Pirkėjai noriai perka, ieško itališkų produktų ir stengiasi į savo namus įnešti itališkos virtuvės aromato bei…
„Eurovizijos“ vakarui – 12-os balų verti užkandžiai su sūriu: nuo grilyje ruošto fondiu iki išpopuliarėjusių traškučių
Šią „Eurovizijos“ savaitę dėmesio neabejotinai reikalaus ne tik muzika. Kol ekrane varžysis Europos talentai, eurovizinio vakarėlio svečius galite nuginkluoti tiesiog nepralenkiamais sūrio užkandžiais, kurie tikrai nusipelnys visų 12 balų. Išleisite visai mažai, nes jiems nereikės prabangių produktų. O aplodismentus susižersite, nes sūriui juk sunku atsispirti – Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad daugelio namuose nei kasdiena, nei vakarėlis be jų neapsieina. „Tai, kad „Eurovizija“ neabejotinai yra šventė Lietuvoje, rodo ir pardavimų statistika. Jau tapę tradicija, kad mūsų kulinarai paruošia ir specialų, riboto leidimo eurovizinį tortą su linkėjimu mūsų atstovams nuotaikingiausioje muzikos šventėje Europoje, kuris kaskart susilaukia daug dėmesio. Matome, kad žmonės buriasi į vakarėlius prie televizoriaus –…
Kai DI tampa komandos nariu: kokių įgūdžių reikės šiandienos lyderiams?
Dirbtinis intelektas (DI) tobulėja sparčiau nei bet kada anksčiau ir keičia įprastus darbo modelius. Jei anksčiau robotai, DI ir žmonės veikė atskirai, šiandien technologijos leidžia jiems bendradarbiauti – atlikti tas pačias užduotis, dalintis atsakomybe ir net fizine darbo erdve. Visa tai keičia ir lyderystės sampratą: vadovai turi būti pasirengę priimti DI agentus ir robotus kaip pilnaverčius komandos narius ir gebėti efektyviai vadovauti mišriems kolektyvams, kuriuose susilieja žmogaus patirtis ir technologijų galimybės. Ar naujų komandos narių – robotų ir DI – integravimas reikalauja naujų lyderystės įgūdžių? Atsakymo į šį klausimą ieškojo tyrėjos Liveta Ramanauskytė ir prof. Vita Akstinaitė, atlikusios kokybinį tyrimą, kuriame dalyvavo 30 patyrusių vadovų iš įvairių pasaulio šalių bei…
„Elektrum Lietuva“: balandį didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo 19 proc.
Balandžio mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginus su praėjusiu mėnesiu, mažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje ir Estijoje – 19 proc. atitinkamai iki 74,57 Eur/MWh ir 73,25 Eur/MWh. Latvijoje – 16 proc. 77,37 iki Eur/MWh. Valandinės elektros kainos balandį Baltijos šalyse svyravo nuo 18,22 Eur/MWh iki 600 Eur/MWh. „Balandžio mėnesį kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė šilti ir pavasariški orai. Palyginus su kovo mėnesiu, vidutinė oro temperatūra buvo kone 2 laipsniais aukštesnė už normą. Tad vidutinis mėnesio elektros suvartojimas smuktelėjo 7 proc., o gamyba – 1 proc.,“ – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė. Nedidelį kainų mažėjimą Šiaurės šalyse, pasak bendrovės vadovės, lėmė didesnė saulės elektrinių gamyba, kuri, palyginti su praėjusiu…
Andžej Rynkevič. Iš Z kartos turėtume pasimokyti pagarbos sau
Autorius – Andžej Rynkevič, užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ vadovas Z karta – tai žmonės, kurie lyg snaigės ištirpsta vos pajutę bet kokį spaudimą ir kurie darbo vietą palieka iškart po aštuonių darbo valandų, tai karta, kuri nenori persidirbti. Nors daugelis tai pabrėžia kaip šios kartos trūkumus, iš tiesų iš Z kartos galėtume pasimokyti visi, ypač vadovai. Jaunajai kartai svarbu, kad vadovas būtų tikras lyderis, šie žmonės stengiasi nedirbti su tais, kurių nemėgsta, jie ieško savęs ir vietų, kur galėtų tobulėti. Dažnai, ieškodami darbo vietos, Z kartos atstovai vertina ne tik atlyginimą ar siūlomus papildomus privalumus, bet ir patikrina, kas vadovauja įmonei ar konkrečiam jos skyriui. Z kartos žmonės vaikosi…
Kaip Lietuva siekia klimato tikslų iki 2030-ųjų? Atsakymai – tinklalaidėje „Žalieji pokalbiai“
Pagrindinė klimato kaitos priežastis – nepaliaujamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracijos Žemės atmosferoje didėjimas, didžiąja dalimi susidarantis dėl žmogaus veiklos. Todėl tam, kad sušvelnintume klimato kaitos mastą, privalu mažinti išmetamų ŠESD kiekį arba užkirsti kelią jų išmetimui. Tam yra reikalinga visuose sektoriuose ieškoti efektyviausių priemonių, kurios prisidėtų prie ŠESD mažinimo ir žaliosios transformacijos. Norint užtikrinti, kad Europos Sąjunga pasiektų tikslus klimato srityje, valstybės narės rengia nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP). Iki 2030 m. Lietuva yra nustačiusi ŠESD kiekio mažinimo tikslus atskiriems sektoriams. Pagal parengtas prognozes: • mažosios energetikos sektoriuje prognozuojamas 32 % sumažėjimas (darbotvarkėje numatytas tikslas yra -26 %), • pramonės sektoriuje prognozuojamas 18 % sumažėjimas…
Elena be „Iki“ išbuvo vos porą mėnesių: du neįprasti keliai, parvedę logistikos darbuotojus namo į „Iki“
Logistika – specifinė sfera. Tai sritis, kuri įtraukia savo tikslumu, dinamika ir galimybe matyti tiesioginį savo darbo rezultatą – į ją galima patekti atsitiktinai, tačiau tuomet paleisti sunku. Ypač, kai randi darbdavį, kuris nori ir gali prisitaikyti prie besikeičiančių tavo poreikių. Elena ir Edvinas – du visiškai skirtingi žmonės. Viena – iš siuvėjos tapusi logistikos instruktore, kitas – po tarnybos kariuomenėje nusprendęs grįžti į gimtą miestą. Tačiau juos sieja vienas bendras bruožas – pirmą kartą „Iki“ tinkle įkėlę koją į logistikos pasaulį, abu po pertraukos pasirinko ir vėl grįžti. Juk gera sugrįžti ten, kur tavęs laukia. Elena sugrįžo į „Iki“ kilti karjeros laiptais Elenos Lialko kelias į „Iki“, prasidėjęs prieš…
Greita ir pigu, o valgys visi: sūriu užkepti kiaulienos kepsniai ant grilio su itin pavasarišku garnyru
Nors pavasarį Lietuvoje gamta pristabdė ir kai kur vėl šyla radiatoriai, pačią maloniausią šilumą suteiks užkurtas grilis ir ant jo paruošta vakarienė. Pigi ir lengvai paruošiama kiauliena – dažniausias variantas svarstant, ką pasigaminti kepsninėje, pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Šašlykai, dešrelės ar paprasčiausi kepsniai vargu ar gali pabosti, tačiau verta jiems suteikti ir šiek tiek daugiau charakterio. Pakaks visų mėgstamo sūrio, pavasariškų smidrų ir gaivių petražolių. Lietuviai vis dažniau grilina vištieną, pamėgę ir jautieną, dairosi žuvies ar net veganiškų alternatyvų. Tačiau kiauliena visgi yra žanro klasika ir niekada nepraranda populiarumo, sako G. Kitovė. „Šviežios mėsos skyriuje kiaulienos nuperkama daugiausiai, pardavimai kasmet netgi nuosekliai auga. Ši mėsa nebrangi,…
Kas antras Lietuvoje miršta dėl širdies ligų: kuo skiriamės nuo kitų valstybių ir kaip apsisaugoti?
Beveik kas antra mirtis Lietuvoje susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis – tai viena skaudžiausių, bet dažnai ignoruojamų šalies sveikatos sistemos realijų. Ekspertai sako: nors mirtingumas išlieka didelis, situacija gali keistis, jei daugiau dėmesio skirsime prevencijai, sveikam gyvenimo būdui ir reguliarų tikrinimąsi laikysime ne išimtimi, o įpročiu. Remiantis Higienos instituto duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiausiai gyvybių Lietuvoje – su jomis siejama beveik pusė visų mirties atvejų. 2023 m. jos sudarė apie 48 proc. visų mirčių šalyje. Tai reiškia, kad širdies ligos nusineša daugiau gyvybių nei onkologinės ligos, nelaimingi atsitikimai ar kitos ūmios sveikatos būklės kartu sudėjus. Pralaimime kovą prieš cholesterolį Pasak draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo žalų…
