Žvelgiant į Baltijos šalių didmenines elektros kainas, gruodis nepateikė staigmenų – lyginant su lapkričiu, jos didėjo vos kiek daugiau nei procentu. Nepaisant to, 2024-uosius užbaigėme neraminančia nata dėl įvykių Baltijos jūroje, o panašios nuotaikos mus gali lydėti ir 2025 metais. Pažvelkime detaliau, kas gi įvyko tiek per paskutinį 2024-ųjų mėnesį, tiek per visus praėjusius metus. Kainos išliko panašiame lygyje Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje gruodį buvo 10,85 ct/kWh (su PVM). Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 23,20 ct/kWh (su PVM). Lyginant su lapkričiu, elektros kainos gruodį išliko panašiame lygyje (didėjo kiek…
Lietuviškos saulės elektrinės – Armėnijos švietimo įstaigoms, klinikoms, muziejui
Dešimt Armėnijos Lori regiono viešųjų įstaigų, jau pradėjo naudotis UAB „Solet“ saulės elektrinėmis, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas, medicinos klinikas, muziejų. 2024 m. gruodžio 11 d. vyko saulės elektrinių projekto atidarymo renginys Geologijos muziejuje, kuriame dalyvavo Armėnijos Respublikos Lori regiono gubernatorius Aramas Ghazaryan, Lori-Pambak Regioninių studijų muziejaus direktorė Armine Avdalyan, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Armėnijos Respublikoje Andrius Pulokas, Armėnijos teritorinio administravimo ir infrastruktūros ministerijos Investicinių programų koordinavimo, ekonominės analizės ir stebėsenos skyriaus vedėjas Armen Manukyan ir Solet kartu su OHM Energy atstovais. Šių renginių metu buvo akcentuota atsinaujinančių energijos šaltinių svarba ir bendradarbiavimas tarp šalių. Skaičiuojama, kad įrengtos 140 kW galios saulės elektrinės per metus pagamins virš 174 tūkst.…
Sutelktinis finansavimas tapo beveik milijardiniu impulsu Baltijos šalių NT rinkai
Per pastaruosius trejus metus pasaulinė sutelktinio finansavimo rinka išaugo 5 kartus. Skaičiuojama, kad vien tik Baltijos šalyse sutelktinio finansavimo indėlis į NT rinką 2024 m. pasieks beveik 1 mlrd. JAV dolerių ribą. Sutelktinio finansavimo sektorius, įgijęs spartų augimo tempą visame pasaulyje kovido pandemijos metu, ne tik atvėrė naujų galimybių investuoti laisvas lėšas plačiai visuomenei, bet ir paskatino smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą. Ypač didelę įtaką šis augantis fintech segmentas, tapęs finansavimo alternatyva įprastiems bankams, pastarąjį dešimtmetį turėjo nekilnojamojo turto rinkai. Prieš keletą metų, 2021-iais, pasaulinė nekilnojamojo turto sutelktinio finansavimo rinka buvo vertinama 10,78 mlrd. JAV dolerių („Polaris 2022“), o iki 2023 metų ji išaugo net 5 kartus. Ekspertų vertinimu, sutelktinis…
Kalėdinės dovanos neatitiko lūkesčių? Ekspertas patarė, kaip su jomis pasielgti
Kalėdinis dovanų mainų maratonas baigėsi, tačiau po jo namus papildė netinkamo dydžio megztinis, keistas aksesuaras ar jau turimas puodelis? Tokia situacija neaplenkia beveik nė vieno žmogaus. Ką daryti su dovanomis, kurios netiko, nepradžiugino ar tiesiog liko nepadovanotos? „Visi esame skirtingi, todėl visiškai normalu, kad ne visos dovanos atitinka mūsų poreikius. Dovana – tai ne tik daiktas, bet ir emocija, o kartais net ir patys geriausi ketinimai gali prasilenkti su mūsų poreikiais ar skoniu. Todėl nebūtina netinkančios dovanos padėti į lentyną – grąžinimo paslaugos yra tikras išsigelbėjimas tiems, kurie nori, kad šventinės dovanos netaptų tiesiog tolimiausio namų kampelio gyventojomis“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila. Grąžinimo procesas – nesudėtingas…
Draudikai perspėja: savaitgalį pajūryje numatoma audra, gali nukentėti gyventojų turtas
Artėjantį savaitgalį pajūryje ir Šiaurės vakarų Lietuvoje numatomi neramūs orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį iš sausio 3 d. į 4 d. vėjo stiprumas vakarinėje šalies dalyje sieks 25-35 m/s, o vietomis vėjo gūsiai gali sustiprėti iki 40 m/s. Draudikai ragina gyventojus pasirūpinti savo turto saugumu. Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas, pastebi, kad remiantis istoriniais žalų fiksavimo duomenimis, sausio mėnuo priskiriamas prie „audros“ mėnesių. Šį mėnesį gamtos stichijų sukeliami nuostoliai, kuriuos patiria gyventojai ir verslo įmonės, viršija vidutinį mėnesio vidurkį. „Paprastai audros ir smarkūs vėjo gūsiai niokoja pastatus, jų stogų konstrukcijas ir dangas, laužo medžius ir jų šakas, gadina smulkius turto objektus, pavyzdžiui, šiltnamius, stogines, lauko baldus.…
Atskleidė svarbiausias 2025-ųjų darbo rinkos tendencijas
Šiemet darbdaviai daugiau dėmesio skirs technologijoms, darbuotojų gerovei ir personalizuotiems sprendimams. Tokias darbo rinkos tendencijas 2025 metais prognozuoja personalo ekspertai. Artimiausi pokyčiai nulems ne tik darbo rinkos dinamiką, bet ir tai, kaip organizacijos kuria savo kultūrą bei sprendžia kasdienius iššūkius, rašoma pranešime žiniasklaidai. „2025 metai išsiskirs ne tik technologinių įgūdžių paieškomis, bet ir darbdavių skiriamu dėmesiu darbuotojų poreikiams bei gebėjimams. Šiemet yra paskutiniai metai pasiruošti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvai, kuri suteiks darbuotojams galimybę reikalauti vienodo darbo užmokesčio už vienodą ar panašios vertės darbą. Be to, nedarbo lygis Lietuvoje yra gana mažas, tai reiškia, kad darbo rinkoje esantys žmonės drąsiai keičia darbus. Dėl to, norint juos išlaikyti ilgiau vienoje vietoje, prireikia…
Kaip garsios kompanijos paslydo dėl BDAR – keletas vertingų pamokų
Raminta Girtavičiūtė, „Motieka ir Audzevičius“ teisininkė Daugiau nei 5 milijardai eurų – tiek 2024-aisiais pasaulyje skirta baudų už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus. Tarp prasižengusiųjų – tokie žinomi vardai kaip „Linkedin“, „Meta Platforms“, „Uber“ ir kiti. Galima būtų pamanyti, kad BDAR tapo plakimo baudomis rykšte, tačiau panagrinėjus kiekvieną atvejį paaiškėja, kad tai – pamokos, kurias išmokus įmanoma išvengti duomenų tvarkymo klaidų. Teisinio pagrindo paieškos 2024 metais didžiausią baudą skyrė Airijos priežiūros institucija profesiniam socialiniam tinklui „Linkedin“. 310 mln. eurų bauda bendrovei skirta dėl to, kad „Linkedin“ niekaip nepavyko pagrįsti nurodytų duomenų tvarkymo sąlygų teisėtumo. Bendrovė, tvarkydama naudotojų duomenis elgesio analizės ir tikslinės reklamos tikslu, kaip teisinius duomenų tvarkymo pagrindus identifikavo naudotojo…
Vilniuje nuo pavasario bus atnaujinama netoli geležinkelio stoties esanti viešoji erdvė
Rengiamasi atnaujinti viešąją erdvę Vilniaus Rasų rajone, esančią už geležinkelio tilto tarp Pelesos bei Liepkalnio gatvių. Ši vieta yra 600 m nuo sostinės geležinkelio stoties. Vilniaus vystymo kompanijos skelbtą viešąjį konkursą atnaujinti šiai erdvei laimėjo UAB „Gerbūvio projektai“. Atlikus rangos darbus teritorija virs šiuolaikiška, patrauklia bendruomenės erdve. „Pelesos skvero atnaujinimas – dalis platesnės Vilniaus miesto viešųjų erdvių atnaujinimo iniciatyvos, kurios tikslas – sukurti patrauklias ir funkcionalias erdves miesto gyventojams bei stiprinti bendruomeniškumą“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Kraštovaizdžio architektūros poskyrio vedėja Akvilė Myško-Žvinienė. Rasų seniūnijoje esantis Pelesos skveras bus atnaujinamas siekiant didinti šio gyvenamojo rajono patrauklumą, prisidedant prie tvarios aplinkos kūrimo. „Projekte numatyta atnaujinti pėsčiųjų takus ir laiptus, įrengti dvi…
Kalėdinės dovanos neatitiko lūkesčių? Ekspertas patarė, kaip su jomis pasielgti
Kalėdinis dovanų mainų maratonas baigėsi, tačiau po jo namus papildė netinkamo dydžio megztinis, keistas aksesuaras ar jau turimas puodelis? Tokia situacija neaplenkia beveik nė vieno žmogaus. Ką daryti su dovanomis, kurios netiko, nepradžiugino ar tiesiog liko nepadovanotos? „Visi esame skirtingi, todėl visiškai normalu, kad ne visos dovanos atitinka mūsų poreikius. Dovana – tai ne tik daiktas, bet ir emocija, o kartais net ir patys geriausi ketinimai gali prasilenkti su mūsų poreikiais ar skoniu. Todėl nebūtina netinkančios dovanos padėti į lentyną – grąžinimo paslaugos yra tikras išsigelbėjimas tiems, kurie nori, kad šventinės dovanos netaptų tiesiog tolimiausio namų kampelio gyventojomis“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila. Grąžinimo procesas – nesudėtingas…
2024-ųjų pasiekimai, kurie prisidės prie smulkaus ir vidutinio verslo ateities augimo Lietuvoj
2024 m. pažymėti atokvėpio laikotarpiu ir pozityviais ženklais verslui. Po kelių pastarųjų ekonomiškai įtemptų metų Lietuvoje buvo pastebimi stabilizavimosi bei atsigavimo ženklai. Pirmą kartą per paskutiniuosius metus verslai daugiau skolinosi veiklos plėtrai, steigėsi naujos įmonės. Ženkliai sumažėjo infliacija. Pagal daugelį ekonominių rodiklių Lietuva Europoje išsiskyrė teigiamai. Didelį vaidmenį ekonomikos stabilizavimo laikotarpiu vaidino ir tebevaidina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Pastarasis Lietuvoje užima 99 proc. visų šalies įmonių, o jose dirba apie 75 proc. visų šalies dirbančiųjų. Todėl natūralu, kad tinkamai funkcionuojantis sektorius turi didelę įtaką visai šalies ekonomikai ir bendrai ekosistemos būklei. Geriausias naujai įsteigtų įmonių rodiklis Europoje „Europos Komisijos pateiktais duomenimis, Lietuva 2024 m. pasiekė vieną geriausių naujai įsteigtų…
