Verslo banko „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas suteikė 20 mln. Eur finansavimą strateginei Vilniaus infrastruktūros įmonei AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT).  Didžiausiai Suomijos finansų grupei „OP Financial Group“ priklausančio verslo banko suteiktas finansavimas bus skirtas šildymo sezono metu išaugančio sezoniško apyvartinio kapitalo poreikio užtikrinimui bei rizikų dėl energetinių išteklių kainų svyravimų valdymui.  „Mūsų tikslas – šilumos gamyba Vilniuje tik iš aplinkai draugiškų šaltinių. Džiaugiamės, kad to mums padeda siekti patikimas bendradarbiavimas su finansų partneriu – kartu atrandame sprendimus ir vilniečiams galime pasiūlyti vis tvaresnį šildymą. Prognozuojame, kad  prasidėjęs šildymo sezonas Vilniuje bus bene žaliausias – pilnu pajėgumu pradėjo veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas, mes investavome į galingiausią Baltijos šalyse…

Šiandienos skaitmeniniame amžiuje vis dažniau kyla klausimas, ar smulkus verslas gali apsieiti be biuro ar patalpų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad daugeliui verslų biuro nereikia – ypač tiems, kurie veikia internetu, nuotoliniu būdu arba individualiai. Tačiau yra nemažai aspektų, kurie rodo, kad turėti savo patalpas, ypač tokioje vietoje kaip Vilnius, gali būti itin naudinga smulkiam verslui. Vienas pagrindinių argumentų už patalpų atsisakymą – mažesnės išlaidos. Įmonės, veikiančios tik internetu, gali sumažinti nuomos, komunalinių paslaugų ir kitų su biuro išlaikymu susijusių kaštų dalį. Tačiau nors tai gali būti naudinga pradedantiems verslininkams, ilgalaikėje perspektyvoje patalpos gali suteikti daugiau privalumų. Kodėl verta turėti savo patalpas verslui, hobiui ar dirbtuvėms? Patalpų nuoma Vilniuje…

Vilniuje duris jau netrukus atvers nauja, unikali erdvė aktyviam ir turiningam laisvalaikiui – „Enefit arena powered by citywave“. Tai – pirmoji tokio tipo arena Šiaurės ir Vakarų Europoje, siūlanti išskirtinę galimybę išbandyti banglenčių sportą, nepriklausomai nuo oro sąlygų ar metų laikų. „Enefit arena“, įsikūrusi Šv. Stepono g. 41, pirmuosius lankytojus pasitiks lapkričio 10 dieną. 1200 kv. m ploto erdvėje jie ras modernų bangų baseiną, talpinantį 1000 kubinių metrų vandens, taip pat  resto-barą ir „co-living“ tipo apgyvendinimo galimybes. Naujoje „Enefit arenoje“ įsikurs „Citywave Vilnius“ – dirbtinė banga po stogu, kurioje čiuožti banglente galės tiek niekada to nebandę tiek ir profesionalūs banglentininkai. „Arenos pavadinimas gimė ne šiaip sau – tai yra mūsų…

Technologijų rinkoje, lygiai kaip ir aprangoje, egzistuoja mados. Šio amžiaus pradžioje mažai kas būtų patikėjęs, kad „iPod“ grotuvas sukels revoliuciją, o didelę klaviatūrą turintis „BlackBerry“ telefonas taps ne ką mažesniu prestižo simboliu, nei prabangus laikrodis. Tačiau tendencijos labai greitai keičiasi – abu minėti įrenginiai šiandien egzistuoja nebent istorijos vadovėliuose. „Telia“ pasakoja, kas lemia technologijų madas ir kodėl jos pastaruoju metu vis dažniau atgimsta naujuose produktuose. „Žmonės, kurie kuria technologijas, gyvena tarp mūsų. Jie klausosi panašios muzikos, žiūri tuos pačius filmus ir seka naujausių laikų tendencijas. Todėl technologijų mados dažnai kyla ne tik iš poreikio ar naujai išvystytų gamybos procesų, bet ir iš kultūrinio konteksto. Kaip ir drabužiuose, technologijų kryptį diktuoja…

Simona Bernatavičiūtė, „Figure Baltic Advisory“ atlygio konsultantė Vis daugiau verslų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse pradeda domėtis ne vien tik darbuotojų produktyvumu ir tinkamu atlygiu už darbą, bet ir jų gera savijauta. Visgi, ne visiems vienodai aišku, kas papuola po šia sąvoka. Todėl labai svarbu aiškiai identifikuoti, kad gera savijauta apima kelis veiksnius: sėkmingą karjerą, arba pasitenkinimą darbu, prasmingus socialinius ryšius, fizinę savijautą, ryšius su mus supančia aplinka ir finansinę gerovę. Bene labiausiai kintantis ir streso lygį keliantis – būtent paskutinis veiksnys, kuris nemaža dalimi susijęs su darbo užmokesčiu. Gali atrodyti, kad tai nėra esminė gero gyvenimo dedamoji. Vis dėlto, jei žmogus neuždirba pakankamai – tiek, kad jaustųsi komfortabiliai,…

„Devynis kartus atmatuok, vieną kirpk“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Šia išmintimi vadovavosi Kaune duris atvėrusios prestižinės čiužinių ir miegamojo aksesuarų parduotuvės „Yatas Bedding“ savininkai. Išsiskiria iš konkurentų Ilgai brandinta idėja, kaip ir lėtai gamintas maistas – bus kur kas kokybiškesnis nei greitai ir atsainiai įgyvendinamas sumanymas. Tokio požiūrio laikosi žinomos įmonės „Yatas Bedding“ atstovais Lietuvoje tapę Egidijus Semaška, Ramūnas Austys, Lukas Genys ir Ruslanas Kovšikas. Šie vyrai net keletą metų dairėsi verslo partnerių kol galiausiai apsistojo ties „Yatas Bedding“ produkcija. Pasaulinio garso Turkijos bendrovė „Yatas“ vysto daugybę verslo atšakų, kurių viena skirta miego ir poilsio sektoriui. Ji garsėja kokybiškais čiužiniais, lovomis bei patalynės gaminiais. Įvairaus minkštumo, formų, gydomųjų, kvėpuojančių…

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Baltijos šalyse mažėjo 5 proc. ir visose trijose valstybėse siekė 57,50 EUR/MWh. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 86,52 EUR/MWh ir 75,78 EUR/MWh.   „Praėjusią savaitę kainų mažėjimą daugiausia lėmė savaitės pradžioje smarkiai išaugusi atsinaujinančios energijos gamyba. Baltijos šalyse saulės energijos gamyba išaugo 20 proc., o vėjo – 4 proc., todėl elektros gamybos ir vartojimo santykis jose padidėjo 4 procentiniais punktais“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“  Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.  Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos liko tos pačios – „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina praeitą savaitę siekė 21,899 ct/kWh, fiksuojant ją 10 mėnesių. Elektros…

Komentuoja „Omnisend“ vyresnysis kokybės užtikrinimo inžinierius Martynas Luneckas Sparčiai besikeičiančioje aplinkoje reikia efektyvių ir taiklių sprendimų, kad naujas produkto funkcionalumas pasiektų klientus per kuo trumpesnį laikotarpį. Tradiciniai, griežti testavimo procesai gali trukdyti mūsų projektų spartai. Todėl testuotojai atsižvelgia į kuriamo funkcionalumo sudėtingumą, įvertina ir pasirenka reikiamas testavimo metodikas bei įrankius. Tačiau kaip palaikyti aukštą spartą, neaukojant kokybės? Testavimas, kaip procesas, gali būti suvokiamas kaip „butelio kakliukas“ – kritinė fazė, kuri, jei valdoma neefektyviai, gali atidėti naujų kuriamo produkto funkcionalumų išleidimą. Tradiciškai, testavimas vyksta pasibaigus programavimo darbams, o tai reiškia, kad bet kokios rastos problemos verčia grįžti prie vystymo fazės, ir taip sukeliami vėlavimai. Tačiau to galima išvengti. Testavimas – viso…