Per pastaruosius metus FinTech sektorius tapo vienu iš sparčiausiai augančių finansinių inovacijų sričių Lietuvoje. Šis sektorius apima įvairias technologijas, kurios keičia tradicinių finansinių paslaugų teikimo būdus, nuo mokėjimo sistemų iki skolinimo platformų. Lietuva, siekdama tapti vienu iš FinTech centrų Europoje, investuoja į šio sektoriaus plėtrą ir inovacijas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip FinTech keičia Lietuvos finansinį kraštovaizdį, kokie iššūkiai kyla ir kaip IT specialistai bei finansų technologijų ekspertai prisideda prie šios transformacijos. FinTech augimas Lietuvoje Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių FinTech sektoriaus plėtros srityje, ypač dėl palankios reguliavimo aplinkos, modernių technologijų diegimo ir tarptautinių bendradarbiavimo projektų. Finansų technologijos įmonės, tokios kaip Revolut ir TransferGo, pasirinko Lietuvą kaip savo veiklos bazę…
Investuotojų susidomėjimas neslūgsta: verslo centras „Hero“ sėkmingai pritraukė dar 13,6 mln. eurų investicijų
Su vienu didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų „Realco“ susijusi UAB „Sostinės bokštai“ itin sėkmingai išplatino verslo centro „Hero“ statybų finansavimui skirtą ketvirtąją, viešą obligacijų emisijos dalį. Jos metu buvo planuota pritraukti 4 mln. eurų, tačiau sulaukus didelio investuotojų susidomėjimo, buvo nutarta sumą pakelti iki 13,6 mln. eurų. Ketvirtoji obligacijų emisijos dalis buvo pradėta platinti rugpjūčio 19 d. Jos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos investuotojai galėjo įsigyti iki 2 m. trukmės skolos vertybinius popierius, už kuriuos kas pusmetį bus išmokama 6 mėn. EURIBOR + 6 % metinė palūkanų norma. Nominali vienos obligacijos vertė – 1 tūkst. eurų, o jų išpirkimo galutinė data – 2026 m. gegužės 18 d. Bendrovių „Realco“…
Investuotojų susidomėjimas neslūgsta: verslo centras „Hero“ sėkmingai pritraukė dar 13,6 mln. eurų investicijų
Su vienu didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų „Realco“ susijusi UAB „Sostinės bokštai“ itin sėkmingai išplatino verslo centro „Hero“ statybų finansavimui skirtą ketvirtąją, viešą obligacijų emisijos dalį. Jos metu buvo planuota pritraukti 4 mln. eurų, tačiau sulaukus didelio investuotojų susidomėjimo, buvo nutarta sumą pakelti iki 13,6 mln. eurų. Ketvirtoji obligacijų emisijos dalis buvo pradėta platinti rugpjūčio 19 d. Jos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos investuotojai galėjo įsigyti iki 2 m. trukmės skolos vertybinius popierius, už kuriuos kas pusmetį bus išmokama 6 mėn. EURIBOR + 6 % metinė palūkanų norma. Nominali vienos obligacijos vertė – 1 tūkst. eurų, o jų išpirkimo galutinė data – 2026 m. gegužės 18 d. Bendrovių „Realco“…
Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje
Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos gynybos sektoriaus verslo misijoje Varšuvoje. Trijų dienų verslo misijos metu lietuviai buvo supažindinti su Lenkijos gynybos ekosistema, dalyvavo MSPO parodoje ir Lenkijos-Lietuvos verslo forume. Forume atidarymo kalbas sakė ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Lenkija skiria didelį dėmesį savo gynybos pramonės plėtrai, naujų paslaugų ir inovacijų kūrimui – 2024 metais Lenkijos gynybos biudžetas viršijo 4 proc. BVP. Planuojama, kad iki 2025 metų gynybos išlaidos išaugs iki 5 proc. BVP. Toks spartus augimas yra puiki proga kurti dvišalius gynybos projektus, o Lietuvos verslams atverti duris į Lenkijos gynybos rinką“, – teigia ekonomikos…
Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje
Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos gynybos sektoriaus verslo misijoje Varšuvoje. Trijų dienų verslo misijos metu lietuviai buvo supažindinti su Lenkijos gynybos ekosistema, dalyvavo MSPO parodoje ir Lenkijos-Lietuvos verslo forume. Forume atidarymo kalbas sakė ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Lenkija skiria didelį dėmesį savo gynybos pramonės plėtrai, naujų paslaugų ir inovacijų kūrimui – 2024 metais Lenkijos gynybos biudžetas viršijo 4 proc. BVP. Planuojama, kad iki 2025 metų gynybos išlaidos išaugs iki 5 proc. BVP. Toks spartus augimas yra puiki proga kurti dvišalius gynybos projektus, o Lietuvos verslams atverti duris į Lenkijos gynybos rinką“, – teigia ekonomikos…
Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje
Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos gynybos sektoriaus verslo misijoje Varšuvoje. Trijų dienų verslo misijos metu lietuviai buvo supažindinti su Lenkijos gynybos ekosistema, dalyvavo MSPO parodoje ir Lenkijos-Lietuvos verslo forume. Forume atidarymo kalbas sakė ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Lenkija skiria didelį dėmesį savo gynybos pramonės plėtrai, naujų paslaugų ir inovacijų kūrimui – 2024 metais Lenkijos gynybos biudžetas viršijo 4 proc. BVP. Planuojama, kad iki 2025 metų gynybos išlaidos išaugs iki 5 proc. BVP. Toks spartus augimas yra puiki proga kurti dvišalius gynybos projektus, o Lietuvos verslams atverti duris į Lenkijos gynybos rinką“, – teigia ekonomikos…
AB Akola group planuoja įsigyti žinomą Latvijos grūdų eksportuotoją
AB Akola group netiesiogiai valdoma įmonė SIA „Linas Agro“ susitarė dėl įmonės Latvijoje įsigijimo – perka 100 proc. SIA „Elagro Trade“ akcijų už preliminarią 22 mln. Eur sumą. Galutinė sandorio kaina priklausys nuo perkamos įmonės grynojo apyvartinio kapitalo dydžio sandorio uždarymo dieną. Akcijos perkamos iš „Agrolats Holding“ AS ir trijų fizinių asmenų. Sandoris, kuriam reikės Latvijos Konkurencijos tarybos pritarimo, turėtų būti užbaigtas 2024 metais arba 2025 metų pradžioje. SIA „Elagro Trade“ yra viena iš pirmaujančių Latvijos grūdų, sėklų, augalų apsaugos produktų ir trąšų verslo įmonių, veikianti nuo 2010 metų ir užimanti daugiau kaip 15 % visos Latvijos grūdų rinkos. 2023 metais SIA „Elagro Trade“ eksportavo produkcijos už 103 mln. Eur.…
AB Akola group planuoja įsigyti žinomą Latvijos grūdų eksportuotoją
AB Akola group netiesiogiai valdoma įmonė SIA „Linas Agro“ susitarė dėl įmonės Latvijoje įsigijimo – perka 100 proc. SIA „Elagro Trade“ akcijų už preliminarią 22 mln. Eur sumą. Galutinė sandorio kaina priklausys nuo perkamos įmonės grynojo apyvartinio kapitalo dydžio sandorio uždarymo dieną. Akcijos perkamos iš „Agrolats Holding“ AS ir trijų fizinių asmenų. Sandoris, kuriam reikės Latvijos Konkurencijos tarybos pritarimo, turėtų būti užbaigtas 2024 metais arba 2025 metų pradžioje. SIA „Elagro Trade“ yra viena iš pirmaujančių Latvijos grūdų, sėklų, augalų apsaugos produktų ir trąšų verslo įmonių, veikianti nuo 2010 metų ir užimanti daugiau kaip 15 % visos Latvijos grūdų rinkos. 2023 metais SIA „Elagro Trade“ eksportavo produkcijos už 103 mln. Eur.…
Premjerė reiškia užuojautą dėl Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko mirties
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Vlado Terlecko mirties. „Netekome žmogaus, kuriam nebuvo visvien, kieno rankomis bus valdoma Lietuva, kurio šviesios mintys ir įžvalgos pripildė svarbių mokslinių tyrimų bei monografijų puslapius. Vladą Terlecką prisiminsime ne tik kaip vieną iš Kovo 11-osios Akto signatarų, bet ir kaip ryškų Lietuvos ekonomikos veikėją, tiesų ir nepalenkiamą. Užuojauta velionio bendražygiams ir artimiesiems“, – rašoma premjerės užuojautoje. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
Prezidentas reiškia užuojautą dėl Kovo 11-osios Akto signataro V. Terlecko mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl ekonomisto, Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko mirties. Pasak šalies vadovo, daugelio mokslinių publikacijų autorius V. Terleckas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos ekonominės minties plėtros, kritiškai svarbiu valstybei metu dalyvavo kuriant Lietuvos finansų sistemą. „Atminsiu V. Terlecką kaip tiesų ir nuoširdų žmogų, kuris nemėgo apsimestinių santykių, rėždavo tiesą į akis taip, kaip ją suprato. Jis puikiai išmanė Lietuvos finansų ir bankininkystės istoriją, bet nevengė ir bendrųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos temų, įdomiai ir savitai polemizavo su istorikais. Man buvo garbė jį pažinti“, – sakė Prezidentas. V. Terleckas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.) ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2020 m.). Prezidentas…
