Kas gali būti jaukiau už gerą sultinį žiemą? Mėsos, žuvies ar daržovių, kurį galima patiekti vieną, su makaronais arba naudoti begalei receptų. Sultiniai naudingi ne tik organizmui, bet ir piniginei – jiems nereikia įmantrių priedų, galima panaudoti tiesiog maisto likučius. Gerą sultinį pagaminti nėra sudėtinga, tačiau verta atsiminti kelias universalias taisykles, kuriomis dalijasi „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė. Nuo vargingųjų patiekalo – ant kilmingųjų stalo Mėsos, daržovių virimas karštame skystyje iš tiesų yra vienas seniausių maisto gaminimo būdų. Kadaise buvo įprasta nuolat laikyti besikūrenantį židinį namuose ir šildyti bei virti maistą. Į puodą keliaudavo viskas – daržo, sodo gėrybės, mažiau vertingi mėsos likučiai, kad būtų galima visai pigiai pamaitinti būrį…
Elektros rinkos barometras: dėl staiga atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje išaugo 4,5 karto. Tiek pat ji kilo ir Latvijoje, abiejose šalyse vidutiniškai pasiekdama 201,23 Eur/MWh. Estijoje kaina didėjo 5,5 karto iki 242,52 Eur/MWh. Praėjusią savaitę elektra labiausiai brango Suomijoje – vidutiniškai iki 242,73 Eur/MWh, o sausio 5 d. vidutinė paros kaina Suomijoje ir Estijoje pasiekė rekordinį lygį – 890,54 Eur/MWh. Tą dieną Lietuvoje ir Latvijoje kaina siekė 670,83 Eur/MWh. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ siūloma žemiausia fiksuota kaina siekė 23,989 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos savaitės kaina padidėjo beveik du kartus ir sudarė 83,13 Eur/MWh. „Elektros kainų augimui praėjusią savaitę…
Rūšiavimui skirti maišeliai ir kibirėliai sutraukė eiles – per pirmąją dalinimo savaitę „Maximos“ parduotuvėse atsiėmė arti 3 tūkst. butų ūkių
Iki pat balandžio mėnesio 23-jose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse Vilniuje klientai gali nemokamai atsiimti specialius maisto rūšiavimui skirtus maišelius ir kibirėlius. Naujovė miestiečius sudomino – vien per pirmąją akcijos savaitę trijose parduotuvėse rūšiavimui skirtas priemones atsiėmė arti 3 tūkst. butų ūkių. Prie maisto atliekų mažinimo „Maxima“ ragina prisidėti ne tik savo klientus – per praėjusius metus prekybos tinklas išgelbėjo triskart daugiau maisto produktų nei užpernai, atiduodamas juos labdarai. Tikslas – kad susidarytų kuo mažiau maisto atliekų, bet net ir jos panaudojamos pagal žiedinės ekonomikos principus pasitarnauja, pavyzdžiui, ūkininkams kaip gyvulių pašaras arba yra perdirbamos į biodujas. Atsakingas elgesys su maistu yra daugybės prekybos tinklo „Maxima“ procesų sudedamoji dalis. Siekiant iki…
Seimo nario Lino Jonausko pranešimas: „Monika Navickienė privalo imtis skubių permainų II pensijų pakopoje“
2024 m. sausio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Nuo naujų metų į antrąją pensijų fondų pakopą „Sodrai“ įtraukus dar beveik 68 tūkstančių gyventojų, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas viešai ragina socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę skubiai imtis permainų antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje. „Ministrė turėtų ieškoti būdų, kaip sustabdyti pakartotinį, net ir dalyvauti kaupime anksčiau atsisakiusių žmonių įtraukinėjimą į susikompromitavusią antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą“, – teigia L. Jonauskas. Nuo sausio 1 d. į antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą automatiškai įtraukiami tie asmenys, kurie iki šiol papildomai pensijai niekados nekaupė ir yra jaunesni nei…
Finansų viceministrė V. Markevičienė: „Lietuvos ekonomiką pastiprinome daugiau kaip 1 mlrd. eurų“
Europos Sąjungos (ES) investicijos išlieka vienu svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių. Praėję metai buvo rekordiniai naujų investicijų Lietuvoje prasme – į mūsų šalies ekonomiką įlieta daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Pasak finansų viceministrės Vaidos Markevičienės, praėjusiais metais pasinaudojant ES struktūrinių fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšomis, įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams išmokėta 1 mlrd. 355 mln. eurų. Tai didžiausia išmokėta suma investicijoms per pastarąjį dešimtmetį. Prioritetas buvo skiriamas toms sritims, kurios svarbios kuriant didesnę pridėtinę vertę vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu: moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, ypač versle. Taip pat informacinių technologijų plėtrai bei didesniam energetiniam saugumui. „Labai svarbu, kad visos ES investicijos prisideda prie ilgalaikio Lietuvos ekonomikos…
Ką gaminti po švenčių paplonėjus piniginei: šis draugiškas biudžetui ingredientas pasitarnaus daugelyje receptų
Ne paslaptis, kad dažnai pasibaigus didžiosioms žiemos šventėms ir gardžių vaišių likučiams, tenka vėl pradėti sukti galvą dėl dienos patiekalų su nemenkai paplonėjusia pinigine. Tuomet tenka atsigręžti į tokius laiko patikrintus produktus kaip bulvės ir ryžiai. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, skirtingos ryžių rūšys pasižymi kiek skirtingomis sveikatai palankiomis maistinėmis savybėmis, tad verta nusimanyti apie populiariausius – baltuosius, ruduosius, „Basmati“ bei „Jazmine“. O prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos teigimu, tai – itin biudžetą tausojantis produktas, kuris, jei laikomas tinkamai, pasižymi ilgu galiojimo laiku, todėl ryžius verta pirkti dideliais kiekiais. Taip pat kviečiame išmėginti draugiško biudžetui plovo su morkomis, riešutais ir žolelėmis receptą. Baltieji ir rudieji ryžiai…
Modernizuota valstybės iždo sistema
Finansų ministerijai įdiegus valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemą, sudarytos galimybės centralizuotai valdyti valstybės lėšas, užtikrinant efektyvų jų valdymą, naudojimą, papildomą lėšų kontrolę bei vieningą mokėjimų vykdymą. Šiuo metu sąskaitas valstybės ižde turi 229 iš beveik 500 biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurios į naująją sistemą turi pereiti pagal Valstybės iždo įstatymą. Likusios įstaigos prie šios sistemos laipsniškai prisijungs iki 2028 m. „Įdiegti pažangūs bankiniai sprendimai šalies iždo sistemoje atveria naujas galimybes efektyviam ir racionaliam valstybės piniginių išteklių valdymui. Ši sistema leidžia panaudoti laikinai laisvą likvidumą, mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi išlaidas bei investuoti turimas lėšas, taip pat eliminuojama kredito rizika“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Praėjusių metų birželį pradėjusi…
Nuo šių metų tvarumo ataskaitos tapo privalomos: nuo ko pradėti ruošti pirmąją įmonės tvarumo ataskaitą?
Europos Sąjungoje (ES) priimti teisės aktai išplėtė ratą įmonių, kurioms jau nuo šių metų reikės teikti privalomas tvarumo ataskaitas. Natūralu, kad bendrovėms kyla daug klausimų – nuo ko reikėtų pradėti ir ką svarbu žinoti, norint pasiruošti tinkamai ir laiku? Socialinės atsakomybės ar tvarumo ataskaitas dauguma įmonių iki šiol galėjo teikti savanoriškai, tačiau pradedant 2024 m. tvarumo ataskaitos laipsniškai tampa privalomos dar didesnei daliai įmonių ir turės būti rengiamos pagal naujus ES patvirtintus standartus. Dėl šios priežasties verslai jau šiandien turėtų skirti daugiau dėmesio savo veiklos poveikio vertinimui ir tvarumo strategijai bei pasirengimui raportuoti. Tvarumo ir komunikacijos ekspertas Donatas Kuras pasakoja, kad vienos įmonės, išgirdusios apie pokyčius, domisi gresiančiomis baudomis nepateikus…
Tyrimas: tarp Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo prioritetų – darbo vietų išsaugojimas
Daugelis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse ateinančiais metais yra linkę sutelkti ypatingą dėmesį ne tik į infliaciją ir kaštų augimą, bet ir į darbo vietų išsaugojimą, rodo nauja „Luminor“ banko užsakymu atlikta SVV įmonių vadovų apklausa. Paklausti, kuriai sričiai ateinančiais metais SVV įmonėms reikės skirti daugiausia dėmesio, 38 proc. apklaustųjų Lietuvoje įvardijo infliaciją, kylančias energijos bei kuro kainas. Latvijoje ir Estijoje rezultatai yra panašūs – atitinkamai 41 ir 40 proc. respondentų minėjo šią sritį. Palyginimui, balandžio mėnesį atliktos analogiškos apklausos metu šią sritį rinkos gerokai daugiau respondentų. Lietuvoje – 47 proc., Latvijoje – 54 proc., o Estijoje – net 58 proc. Apklausa atskleidė…
„Paupio turgaus“ populiarumas neslopsta: apyvarta didėjo ir pasiekė 7,150 mln. eurų
„Darnu Group“ valdomo vieno iš didžiausių ir populiariausių traukos taškų Vilniaus senamiestyje „Paupio turgaus“ nuomininkų apyvarta praėjusiais metais augo 8 proc. iki 7,150 mln. eurų, o po turgaus stogu įsikūrę 16 restoranų ir 4 barai pritraukė beveik 1,4 mln. lankytojų. „Paupio turgaus“ pagrindinis tikslas – generuoti lankytojų srautus ir palaikyti mūsų kuriamo Paupio rajono gyvybę, todėl džiugu, kad jis jau antrus metus dirba pelningai, generuoja stabilų ir ištikimų klientų srautą. Pernai fiksavome nuosaikų pajamų augimą, nes pritraukėme kiek daugiau svečių pietų metu, mus atrado ne tik šeimos, bet ir įmonės, norėjusios organizuoti įvairius renginius savo darbuotojams ar partneriams“, – sako „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys. Jo teigimu,…
