Latvijos statybinės technikos nuomos lyderė ir viena didžiausių Baltijos šalyse veikiančių šio sektoriaus bendrovių, „Storent Holdings“, skelbia viešą 4,5 mln. eurų vertės skolos vertybinių popierių siūlymą. Nustatyta palūkanų norma yra 11 proc., o išpirkimo data – 2025 m. gruodžio 21 d. Investuotojų paraiškų priėmimas prasidės rugsėjo 25 d. Skolos vertybiniai popieriai išleidžiami pagal 2023 m. gegužės 30 d. Latvijos bake registruotą bazinį „Storent Holdings SIA“ prospektą, pagal kurį galima skelbti iki 15 mln. eurų vertės viešąjį siūlymą. Vienas iš „Storent“ įkūrėjų ir „Storent Holdings“ valdybos narys Andris Pavlovas kalbėjo: „Pavasarį išplatintą „Storent Holdings“ obligacijų emisiją įsigijo beveik 1000 privačių investuotojų iš 13 šalių. Džiaugiamės matydami, kad investuotojai tiki mūsų bendrovės…
RRT: Lietuva telekomunikacijų vystyme atsilieka nuo Šiaurės šalių
2022 metais pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys. „Visose trijose Baltijos šalyse pajamos iš mažmeninės elektroninių ryšių rinkos yra palyginti mažos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 270,0 Eur per metus skaičiuojant vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 250,8 ir 248,8 Eur. Tuo tarpu Norvegijoje jos siekė net 488,2 Eur, Danijoje – 379,0, Suomijoje – 377,2 Eur per metus vienam gyventojui. Tokią padėtį gali lemti sąlyginai mažesnės elektroninių ryšių paslaugų kainos bei bendrai mažesnis naudojimasis el. ryšių paslaugomis, palyginti su Skandinavijos šalių gyventojais“, – aiškina Marijus Balnys, Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas. Pasak eksperto, nors…
Su „Lidl“ – supersavaitės pabaiga: ypatingos savaitgalio nuolaidos – jau nuo ketvirtadienio
Ne veltui ketvirtadienis vadinamas mažuoju penktadieniu – juk nuo tada pradedame jausti, kad darbinga savaitė jau į pabaigą! Šį puikų jausmą dar labiau sustiprins apsilankymas „Lidl“ parduotuvėje, kur jau nuo ketvirtadienio mėgstamus maisto produktus galima įsigyti dar pigiau, o iš kokybiškų produktų krepšelio visą savaitgalį mėgautis gardžiausiais patiekalais. Visose „Lidl“ parduotuvėse nuo šiol savo mėgstamų maisto produktų pigiau galima įsigyti ne tik dėl „Superšeštadienio“ metu laukiančių nuolaidų. Superkainas skirtingiems tos dienos produktams prekybos tinklas savo pirkėjams pradeda ruošti jau nuo ketvirtadienio, o nuolaidos tęsis iki pat šeštadienio. Tad skirtingos akcijos atrinktiems produktams džiugins kasdien, tačiau galios tik vieną dieną. Šią savaitę su „Lidl Plus“ programėle geriausios kainos taikomos aliejui, slyvoms,…
10 išgelbėtų ruoniukų jau du mėnesius gyvena Baltijos jūroje: kaip jiems sekasi, leidžia sužinoti specialūs siųstuvai
Šį pavasarį ir vasarą Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre išslaugyti ruoniukai jau du mėnesius gyvena laisvėje. Kaip jiems sekasi gyventi ir kaip laikosi dar trys, reabilitacijos centre likę, ruonių jaunikliai, pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus atstovai. Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre išslaugyti ruoniukai jau du mėnesius gyvena gimtuosiuose Baltijos jūros vandenyse. Liepos mėnesį į Baltijos jūrą paleisti ruoniukai sekami specialiais siųstuvais, kurie buvo įsigyti už „Lidl Lietuva“ projekto „Duok ruoniukui penkis“ metu surinktą paramą. Šie siųstuvai leidžia mokslininkams gauti itin tikslius duomenis apie mažylių buvimo vietą ir jų elgesį. Taip pat – sužinoti, kaip ruoniams sekasi prisitaikyti natūralioje aplinkoje. „Beveik visiems gyvūnams sekasi gerai, jie pasklido plačiai po…
Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas
Auštantis ruduo jau dovanoja gausų miško gėrybių derlių – grybų kepuraitės pamažu užkloja ne tik samanas giriose, bet ir parduotuvių lentynas, kur gyventojai grybauti užsuka kone dar dažniau. Norintys sutaupyti grybus ne tik gaminsis vakarienei, bet ir ruoš jų atsargas žiemai. Visgi, prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė primena taisykles, kaip tą daryti tinkamai – kitaip teks atsisveikinti su aromatingomis gėrybėmis. „Nors dalis lietuvių patys veržiasi į miškus grybauti, kita dalis žvelgia paprasčiau ir grybauti susitinka prie grybų lentynų parduotuvėse. Pastebime, kad vasarą ir rudenį gerokai ūgteli šviežių grybų paklausa. Patys populiariausi yra universalieji pievagrybiai, tačiau matome, kad ir „Portabela“ grybus atranda vis daugiau žmonių –…
Nuostabą kelia ne tik gamta – pirkėjų elgesys šį rugsėjį stebina ir verslą: kai ko nuperkama net iki 60 proc. daugiau nei įprastai
Pirmosios rugsėjo savaitės nė iš tolo neprimena lietuviško rudens. Gerinami šilumos rekordai, praeivius stebina žiedais apsipylę kaštonai, kai kur pražydo net obelys, magnolijos. Vasaros ritmu vis dar gyvena ir pirkėjai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Šluojami tie produktai, kurie yra mažiau įprasti rudeniui. „Tebesitęsiantys šilti, saulėti orai koreguoja pirkėjų įpročius. Nors parduotuvėse jau gausu rudeniškų gėrybių, su vasara siejami produktai dar nesiruošia užleisti pozicijų. Pardavimų statistika rodo, kad šį rugsėjį, palyginus su tuo pačiu metu pernai, ledų gyventojai nuperka net 59,4 proc. daugiau. Matosi, kad nebrangus, skanus būdas atsivėsinti aktualus net ir prasidėjus rudeniui“, – pastebi V. Budrienė. Pirkėjus šį rugsėjį labiau domina ir kita „vasarine“ laikoma…
Mokslininkės paneigė mitus apie laimę: dauguma daro didžiulę klaidą
Ar tikrai „ne piniguose laimė“? Nors ją atrandame įvairiausiuose dalykuose, dažniausiai laimė tampa didžiausia gyvenimo siekiamybe. Deja, apie ją vis dar sklando daugybė nepagrįstų mitų. Mokslininkės įspėja, kad tikint klaidingais įsitikinimais, galima pražiopsoti tikrąją laimę, kuri buvo panosėje. „Žmonės dažnai galvoja, kad, kai turėsiu viską, ko trokštu, būsiu pats laimingiausias. O gal laimė ir yra neturėti visko, ko nori, kai dar yra ko norėti, siekti ir apie ką svajoti?“, – pranešime žiniasklaidai sako dr. Viktorija Starkauskienė, Laimės ekonomikos ambasadorė, Vytauto Didžiojo universiteto Bendruomenės gerovės koordinatorė. Svajonės ir tikslai – raktas į laimę Vienas gajausių mitų, kuriuo dar vis tikima šiuolaikinėje visuomenėje – laimė yra turėti viską. Vis tik, anot V.…
Kaip įsitikinti, kad elektroninė parduotuvė yra saugi? Požymiai, kurie išduoda galimą apgaulę
Apsipirkinėjimas internetu tapo kasdienybe – virtualiose parduotuvėse įsigyjame ne tik drabužius, knygas, elektroniką ar kosmetines priemones, bet ir maisto prekes. Nors dauguma populiariausių elektroninių parduotuvių yra saugios, kibernetiniai sukčiai gali bandyti jums parduoti neegzistuojančius produktus ir taip siekti išvilioti pinigus ar užkrėsti jūsų įrenginius kenkėjiškomis programomis. Pasak eksperto, išlikti saugiems gali padėti vienas paprastas, bet mažai kam žinomas „Google“ įrankis bei kitos atsargumo priemonės. „Spartus elektroninės prekybos svetainių išpopuliarėjimas pakeitė mūsų apsipirkimo būdus, nes suteikė galimybę naudotis daugybe internetinių parduotuvių su beveik neribotu asortimentu. Vis dėlto, toks pokytis atnešė ir papildomų rizikų – internete daugėjant kibernetinių grėsmių skaičiui, žmonės vis dažniau tampa sukčių aukomis. Nors nuo daugumos tokių rizikų gali…
Aleksandras Izgorodinas, „Cidadele“ banko ekonomistas. Svarbu ne tai, kiek dar kils palūkanos, o kiek ilgai jos išliks dabartiniame lygyje
Rugsėjo 14 d. vykusiame posėdyje Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba nusprendė dar kartą padidinti bazines palūkanas euro zonoje. 2022 m. liepos pabaigoje prasidėjusiame palūkanų didinimo cikle, ECB bazines palūkanas pakėlė jau 10-tą kartą. Tai rodo ECB ryžtą sulėtinti infliaciją iki 2 proc. – toks tikslas yra numatytas Europos centrinio banko mandate. Viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė pats ECB sprendimas bei pasiekti bazinių palūkanų dydžiai: nuo rugsėjo 20 d. pagrindinių refinansavimo operacijų, ribinio skolinimosi ir indėlių palūkanų normos sieks atitinkamai 4,50 proc., 4,75 proc. ir 4,00 proc. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į kitus niuansus, kurie buvo paminėti ECB spaudos pranešime bei spaudos konferencijos metu. Šie aspektai leidžia daryti preliminarias…
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 44,2 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi antrosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 44,2 mln. eurų, sudaryta 3014 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. „Atnaujinus taupymo lakštų platinimą, matome didelį žmonių susidomėjimą. Gyventojai toliau aktyviai investuoja į taupymo lakštus, tokiu būdu įdarbindami savo santaupas ir prisidėdami prie valstybės funkcijų finansavimo“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, antrosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti rugsėjo 4-18 d. Ši emisija bus išperkama 2024 m. rugsėjo 19 d. VTL platinami per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB bankus. Per minėtą laikotarpį „Swedbank“ sudarytos 2764 sutartys įsigyti VTL už…